G. Nausėda lankėsi Panevėžio apskrityje: aptarti savivaldybių finansinio savarankiškumo, NT mokesčio klausimai

Susitikime su regiono merais šalies vadovas aptarė savivaldybių finansinio savarankiškumo, paskelbto gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, civilinės saugos klausimus.

Finansinis savarankiškumas skolintis svarbiems vietos projektams koofinansuoti – aktuali problema visoms šalies savivaldybėms. Apie tai išsamiai diskutuota Regionų forume Prezidentūroje 2021 m. rugsėjį.

Tuomet Prezidentas inicijavo pataisas dėl konstitucinio fiskalinę drausmę reglamentuojančio įstatymo pakeitimo, kuris Seime pateiktas 2021 m. gruodį. Dar po šešių mėnesių Finansų ministerija taip pat pateikė savo projektą, kuriuo siūloma leisti savivaldybėms skolintis kartu su ES ir kita tarptautine finansine parama įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti.

„Vyriausybė pagaliau grįžo nuo sunkiai įgyvendinamų pasvarstymų prie realybės sprendžiant žmonių regionuose problemas. Džiugu, kad pavyko pakeisti jos požiūrį į regioninę ekonomiką. Čia didelę įtaką padarė 2020-aisiais pasirašytas memorandumas dėl savivaldos savarankiškumo. Savivaldos balsas, be jokios abejonės, bus labai svarbus diskutuojant dėl galutinių įstatymo pataisos formuluočių“, – pažymėjo Prezidentas.

Kalbėdamas apie neseniai pristatytą NT mokesčio projektą šalies vadovas sakė pozityviai vertinantis faktą, jog visos numatomos pajamos iš NT mokesčio eitų į savivaldybių biudžetus. „Visgi esu įsitikinęs, kad Lietuvai būtų naudingiau, jei NT mokestis būtų svarstomas kompleksiškai su kitais mokestiniais pakeitimais, o ne kaip neišbaigta pavienė iniciatyva be pilno paketo. Kviesčiau valdančiuosius imtis mokesčių reformos iš esmės“, – teigė Prezidentas.

Be kita ko, šalies vadovas akcentavo, kad NT mokesčio svarstymas neturėtų būti stabdantis veiksnys priimant sprendimą Seime dėl konstitucinio įstatymo. 2023 m. biudžetas jau pradedamas formuoti, o naujojo periodo ES investicijų planavimas įsibėgėja.

Popiet šalies vadovas dalyvavo susitikime su Panevėžio apskrities savivaldybių gydytojais ir sveikatos priežiūros įstaigų vadovais, su kuriais kalbėjo apie planuojamą sveikatos reformą.

„Pokyčiai sveikatos sistemoje labai reikalingi. Šioje srityje Europos Sąjungoje atsiliekame pagal daugelį parametrų. Reformos vizija ir tikslai geri, tačiau vien to nepakanka. Pasigendu argumentų, kas konkrečiai pagerės žmonėms. Stinga konkretaus plano, kaip bus sprendžiamos sveikatos specialistų trūkumo problemos. Ne bendrų skaičių, bet matymo, kaip keisis specialistų situacija regionuose. Manau, kad numatytas 14 mln. finansavimas iki 2027 m. specialistų pritraukimui didinti yra nepakankamas“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, reikalingi sprendiniai, kaip bus sumažintos eilės konkrečių savivaldybių gyventojams – tiek pas šeimos gydytojus, tiek pas specialistus, tiek tyrimams, tiek planinėms paslaugoms. Kuo greičiau privalo pradėti sklandžiai veikti skaidri ir efektyvi elektroninė registracijos sistema. „Kol kas esame per daug susifokusavę į įstaigų tinklą ir per mažai modeliuojame realų rezultatą pacientui“, – konstatavo šalies vadovas.

Susitikimuose dalyvavo Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas, Savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Jakštas, direktoriaus pavaduotoja Ingrida Bernatavičienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Laima Bartulienė, Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Gintarė Balanoškaitė, Savivaldybės vyr. civilinės saugos specialistė Raimonda Simanavičiūtė, VšĮ Kupiškio ligoninės direktorius Julius Panka, VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės PASPC atstovas Vincas Dražba, UAB „Kupiškio autobusų parkas” direktorius Virgilijus Braknys.