G. Nausėda įžvelgia ketinimą gynybos klausimą „nustumti į kitą politinę kadenciją“

Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis norą gynybos finansavimo klausimą „nustumti į kitą politinę kadenciją.“

„Matau norą nustumti šitą klausimą jau į kitą politinę kadenciją, vengiant daryt bet kokius sprendimus“, – antradienį dalyvaudamas Rytų Europos studijų centro diskusijoje sakė šalies vadovas.

Taip jis kalbėjo pirmadienį ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei su partijų, verslo asociacijų ir profsąjungų atstovais aptarus galimus gynybos finansavimo didinimo variantus.

Gynybos finansavimo poreikis auga Lietuvos kariuomenėje vystant diviziją, rengiantis priimti Vokietijos brigadą ir svarstant įvesti visuotinį šaukimą. Diskusijos dėl papildomų gynybos lėšų inicijuotos reaguojant į Rusijos keliamas grėsmes po invazijos į Ukrainą, Prezidentūros kritiką 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų divizijai.

„Tai nėra gerai. Ar tai galima pakeisti? Ar mano lyderystė čia ką nors pakeistų? Pirmiausia, tai yra partijų susitarimas. Ar partijos gali atviromis lūpomis pasakyti, kad mes įvesime naujus mokesčius likus keliems mėnesiams iki rinkimų? Jos labai nenori šito daryti“, – teigė G. Nausėda.

Anot prezidento, gynybos mokestis galėtų būti susijęs su „verslo pajamomis arba didesniu progresyvumu.“

„Bet ar šiai valdančiajai koalicijai prie šito klausimo dar pavyks prieiti? Aš manau, kad ir kovo mėnesio susitikimas duos lygiai tokį patį rezultatą – viskas bus perkelta į birželį, galiausiai sėkmingai ateis rinkimai“, – sakė G. Nausėda.

Pasak jo, visuomenėje yra tam tikras sutarimas, kad gynybos finansavimo modelis būtų mišrus.

„(...) Viena vertus, iš didesnio skolinimosi, kita vertus – iš tam tikrų tvaresnių šaltinių – jis yra, visuomenė nebūtų pasipiktinusi, jei mes kalbėtume, be kita ko, ir apie gynybos mokestį“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Net patys verslo atstovai vakarykščiame susitikime kalba, kad yra pasirengę. Bet kuomet mes pradedame kalbėti su jais, kaip, brangieji, įsivaizduojate šitą mokestį? PVM? Atleiskite, verslininko čia nuopelno nėra. Nes kiekvienas pradedantis ekonomistas žino, kad PVM sumoka galutinis vartotojas – gyventojas“, – pridūrė jis.

Pasak I. Šimonytės, vertinant Lietuvos krašto apsaugos sistemos poreikius, artimiausius šešerius metus gynybai reikėtų papildomai skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – 0,4 proc. BVP.

Finansų ministerija siūlo penkias alternatyvas: skolinimąsi, pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio mažinimą, taip pat galimą trijų mokesčių didinimą – PVM, pelno ir gyventojų pajamų.

Dalis politikų sako didesnio apmokestinimo kryptį vertinantys skeptiškai, siūlo skolintis iš gyventojų, kitus finansavimo būdus.

Tuo metu verslo organizacijos sako palaikančios naujo gynybos mokesčio įvedimo idėją, tačiau pabrėžia, jog jis turi būti visuotinis. Darbuotojų atstovai ragina labiau apmokestinti įmones didinant pelno mokestį.