G. Nausėda iš URM tikisi „Lietuvos saugumo ir diplomatinio nuspėjamumo“ didinimo (papildyta)

Prezidentui Gitanui Nausėdai susitikus su kandidatu į užsienio reikalų ministrus, savo patarėju Kęstučiu Budriu, šalies vadovo atstovas sako, kad iš būsimojo ministro tikimasi, jog jis didins „Lietuvos saugumą ir diplomatinį nuspėjamumą“.

„Gyvename geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu ir pagrindinis uždavinys, kurį numato prezidentas būsimajam užsienio reikalų ministrui, yra didinti Lietuvos saugumą ir diplomatinį nuspėjamumą“, – žurnalistams penktadienį po susitikimo sakė G. Nausėdos patarėjas Frederikas Jansonas.

„Šiuo atveju K. Budrio kandidatūra, prezidento manymu, atitinka abi dedamąsias dalis“, – teigė jis.

Tarp pagrindinių uždavinių – Rusijos atgrasymas

Prezidentas pagrindiniais uždaviniais būsimajam užsienio reikalų ministrui įvardijo Rusijos sulaikymą ir atgrasymą.

„Tam reikalingas bendradarbiavimas su sąjungininkais“, – kalbėjo F. Jansonas.

Tarp kitų šalies vadovo įvardytų prioritetų – pagalba Ukrainai, santykiai su naująja JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija, Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais.

„Buvo aptarta, kad iš Kęstučio tikimasi, kad jis bus tam tikras ambasadorius ir pačioje Užsienio reikalų ministerijoje ir skirs pakankamai dėmesio tiek diplomatinei tarnybai, tiek Užsienio reikalų ministerijoje dirbantiems žmonėms“, – sakė prezidento patarėjas.

„Kaip viena svarbiausių temų ir nuo ko mes pradėjome, tai kaip mes turėtume stiprinti Ukrainą ir kokie yra mūsų tolimesni žingsniai ir darbai“, – teigė kandidatas į užsienio reikalų ministrus K. Budrys.

Kinijos klausimu akcentavo dalijimąsi patirtimi

K. Budrys sakė su prezidentu detaliai neaptaręs santykių su Kinija klausimo, tačiau akcentavo saugumą.

„Tokio uždavinio kaip jūs formuluojate klausime prezidentas neformulavo, kad mes tą turėtume pasiekti“, – atsakė jis, paklaustas, kokių žingsnių bus imamasi bandant sugrąžinti pilnavertį diplomatinį atstovavimą santykiuose su Kinija.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo 2021 metais Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, nuo tada Pekinas šalyje sumažino diplomatinį atstovavimą, ėmėsi prekybos ribojimų.

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad sieks, jog į Pekiną grįžtų dirbti Lietuvos ambasadorius, o į Vilnių – Kinijos ambasadorius. 

G. Nausėda yra teigęs, jog palaikytų siekį normalizuoti Lietuvos ir Kinijos santykius, tačiau pabrėžė, kad interesas turi būti abipusis.

Savo ruožtu kandidatas į užsienio reikalų ministrus ragino atsižvelgti į Lietuvos patirtį santykiuose su Kinija.

„Mes daug kuo galime pasidalinti su kitomis valstybėmis, kurios gali susidurti arba jau susiduria šiuo metu su Kinijos prievartos politika. Tai dėl to čia mums yra prioritetas“, – kalbėjo K. Budrys.

„Kitas dalykas yra silpninti bet kokią paramą, tenkančią iš trečiųjų šalių Rusijai jos agresijoje prieš Ukrainą. Mano darbe man tai yra svarbiausi dalykai, į kuriuos aš orientuosiuosi“, – sakė jis.

Atmetė kritiką dėl tampraus ryšio

Tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos politikai pripažįsta, kad K. Budrys yra kompetetingas kandidatas, tačiau kritikai teigia, jog pernelyg glaudus prezidento ryšys su Ministrų kabineto nariu gali būti žalingas demokratijai.

Apie tai penktadienį Žinių radijui kalbėjo opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

F. Jansono teigimu, prezidento patarėjo skyrimas į kitas politines pareigas yra visiškas natūralus. 

„Manau, kad kalbėti apie valdžių atskyrimo principą atskiriant prezidentą, kurio pagrindinė funkcija yra nacionalinis saugumas ir užsienio politika, bandant atskirti valdžias ir atskirti jį nuo Užsienio reikalų ministerijos, tai pastaruosius ketverius metus tuos bandymus matėme įgyvendinime ir kadangi ponia V. Čmilytė-Nielsen buvo tos buvusios valdančiosios daugumos atstovė, turbūt ji geriausiai galėtų įvertinti, kiek tai buvo sėkminga“, – teigė prezidento patarėjas.

„Dėl atšalimo. Jeigu juokais, tai mes jį šaldėme, kai jis prabils, išgirsite, kad mes jį peršaldėme bešaldydami“, – kalbėjo F. Jansonas.

Pasak K. Budrio, užsienio reikalų ministro pozicijai niekas nekelia politinio neutralumo reikalavimų.

„Suprantant iš praktikos pusės, jau ne į teisinę pusę žiūrint, tai čia yra didelis tikrai privalumas, kad mes jau galime garantuotai matyti politinį suderinamumą tarp Vyriausybės, ministro pirmininko valios, prezidento valios atrenkant tokią pareigybę ir numatant, kurios krypties laikysimės“, – sakė prezidento patarėjas.

Sieks išvengti skaldančių situacijų dėl ambasadorių

Pasiteiravus, ar K. Budrio kandidatūrą į užsienio reikalų ministrus pasiūlė prezidentas, F. Jansonas į tai  neatsakė, bet pridūrė, kad kandidatų buvo ne vienas.

Pats K. Budrys negalėjo pasakyti, kada tiksliai sulaukė kvietimo būti ministru, taip pat, ar jo pirmiausia sulaukė iš prezidento.

Dėl Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijų nesutarimų šiemet buvo įšaldytas 13 Lietuvos diplomatų skyrimas, ilgiausiai vyko ginčas dėl ambasadoriaus Lenkijoje. Kandidatas į šią poziciją pradėtas derinti 2022 metų rudenį, tačiau prezidentui netiko atrankas laimėjusių diplomatų kandidatūros.

Kandidatas į užsienio reikalų ministrus sakė, kad naujose pareigose ketintų ieškoti tokių ambasadorių, kurie atitiktų visų lūkesčius.

„(Lietuva gali – BNS) išvengti skaldančių situacijų, situacijų, kai mūsų diplomatai patampa visiškai nepelnytai ir antraščių, ir žiniasklaidos turiniu dalimi“, – kalbėjo K. Budrys.

„Turėjome ne vieną situaciją, kai paskyrimas ar tam tikras sprendimas tapdavo politinės įtampos objektu, bet ne priežastimi. Ir čia aš jau politologiškai pasakysiu – prisidarydavome problemų tikrai jautriose srityse ir turime būti monolitiniai“, – teigė jis.

Nuo 2022 metų prezidentui patarinėjantis K. Budrys prieš tai ėjo Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas, karjerą žvalgybos tarnyboje pradėjo 2002-aisiais, nuo 2009 metų dirbo prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju.