G. Nausėda: ES lygmeniu būtina sutarti dėl teisinių priemonių kovai su nelegalia migracija

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvaudamas Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje akcentavo, kad Europos Sąjunga (ES) turi sutarti dėl priemonių kovai su nelegalia migracija.

Kaip penktadienį pranešė Prezidentūra, G. Nausėda kreipdamasis į ES šalių vadovus pabrėžė, kad Bendrijos lygmeniu būtina sutarti dėl teisinių priemonių kovai su nelegalia migracija ir jos instrumentalizavimu.

Pasak prezidento, Lietuva 2021-aisiais tapo Baltarusijos režimo orkestruoto nelegalių migrantų antplūdžio taikiniu ir kaip niekas kitas supranta, kaip svarbu tinkamai saugoti ES išorines sienas. Šalies vadovas taip pat pabrėžė strateginės komunikacijos svarbą ir būtinybę dirbti su trečiosiomis šalimis, kur aktyviai yra platinama dezinformacija migracijos į ES tema.

Austrija, Danija, Estija, Graikija, Latvija, Lietuva, Malta ir Slovakija pirmadienį išsiuntė laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui (Šarliui Mišeliui).

Šalys teigė, kad „pats laikas“ taikyti „visapusišką Europos... požiūrį į visus atitinkamus migracijos maršrutus“, kad būtų sprendžiama nelegalios migracijos problema.

Laiške raginama skirti „papildomą finansinę paramą“ iš esamo biudžeto, kad būtų sustiprintos „atitinkamos operatyvinės ir techninės priemonės, skirtos veiksmingai sienų kontrolei“.

Jame taip pat raginama „pagreitinti sklandaus trečiųjų šalių piliečių grąžinimo“ procedūrą ir sudaryti naujas partnerystes ir susitarimus su saugiomis trečiosiomis šalimis.

Kai kurios valstybės narės susiduria su „tokiais atvykėlių ir prašymų skaičiais, kurie prilygsta arba yra didesni nei per 2015 ir 2016 metų migracijos krizę“, priduriama laiške.

Sausio pabaigoje ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) sakė esanti įsitikinusi, kad prieglobsčio reforma, dėl kurios diskutuojama nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio, bus priimta iki 2024 metų Europos Parlamento rinkimų.

ES savo sienų apsaugai 2021–2027 metų laikotarpiu skyrė šešis milijardus eurų.

Kelios šalys, įskaitant Austriją, paragino ES skirti lėšų tvoroms prie bloko išorės sienų stiprinti, kad būtų sumažintas prieglobsčio prašytojų srautas.

Tačiau EK iki šiol nebuvo linkusi to daryti, sakydama, kad „sienų ir spygliuotų vielų statymas“ nėra tinkamas sprendimas.

Prieš ketvirtadienį vykusį susitikimą G. Nausėda žurnalistams pabrėžė būtinybę tobulinti Bendrijos teisės aktus, jog šie atlieptų Lietuvoje kilusią migrantų krizę, šalies pareigūnų vadinamą Baltarusijos režimo hibridine ataka.

Jis taip pat ragino aktyviau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis siekiant atgrasyti migrantus nuo apgaulingų pažadų lengvai patekti į ES.

2021-aisiais Lietuva susidūrė su neteisėtai į šalį iš Baltarusijos bandančių patekti užsieniečių antplūdžiu. Tais pačiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.