G. Nausėda: dar turime jėgų kurti taikaus sutarimo, o ne priešpriešos Lietuvą

Minint Valstybės atkūrimo dieną, prezidentas Gitanas Nausėda kviečia „atidėti į šalį nuoskaudas, pyktį ir abejones“ bei kurti „taikaus sutarimo, o ne priešpriešos Lietuvą“. 

Jis taip kalbėjo iškilmingoje ceremonijoje Daukanto aikštėje, kur buvo iškeltos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavos. Susirinkusiuosius pasveikino praskridę NATO naikintuvai.

Aikštės prieigose susirinko keli tūkstančiai žmonių, kai kurie iš jų atsinešė prieš šalies valdžią nukreiptus plakatus, kuriuos policija prieš renginį prašė paslėpti.

„Vienybė pati neateina, jos neįmanoma įsigyti ar įvesti dekretais. Jai reikia pasiruošti. Išmokti ne tik klausyti, bet ir girdėti. Ištiesti ranką žmogui, su kuriuo nesutinki. Matyti prasmę ir jėgą to, kas mus jungia šiandien ir kas mus jungs rytoj“, – susirinkusiesiems sakė šalies vadovas.

„Todėl šiandien šioje istorinėje aikštėje kviečiu visus ir kiekvieną atidėti į šalį nuoskaudas, pyktį ir abejones. Dar turime jėgų kurti taikaus sutarimo, o ne priešpriešos Lietuvą. Dar turime gebėjimų grįsti sprendimus bendradarbiavimu, o ne primityviu kažkieno valios primetimu“, – tęsė prezidentas.

„Atėjo diena, kai daugiau nebegalime nuodyti vienas kito kirčiais iš pasalų (...) Nusipurtykime visas šias apnašas ir eikime į priekį, juk turime tik vieną valstybę ir jos vardas – Lietuva“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, Vasario 16-oji – „visų mūsų energijos, jausmų ir meilės lydinys, tad ir atsakingi už ją esame visi. Niekas neturi teisės jos savintis ar dalinti“.

„Pripažįstu, Lietuvai šiandien nelengva. Priežasčių surastume tūkstančius tiek šalies viduje, tiek išorėje. Tačiau man Vasario 16-oji yra ne tik šios dienos fotografija, bet ir proga pažvelgti į ateitį. Šviesi Lietuvos Tėvynės vizija įkvėpė mūsų valstybės kūrėjus prieš šimtmetį, ji, neabejoju, gyvuoja ir kiekvieno iš jūsų širdyje. Būtent tokios Lietuvos idėja yra mūsų vienybės pradžių pradžia, mūsų pastangų bendrasis vardiklis“, – kalbėjo prezidentas.

Anot G. Nausėdos, šiandiena – pakilaus džiugesio ir pasididžiavimo savo šalimi diena, o Lietuvos Tarybos sprendimas atkurti Lietuvos valstybę buvo „ilgai lauktas ir svajotas įvykis“.

„Modernią valstybę pirmiausia reikėjo išsvajoti, tada paskelbti, suderėti, paversti kūnu, sustiprinti ir auginti. Iš drąsios kelių asmenų idėjos ji turėjo virsti jaukiais ir saugiais visų Lietuvos žmonių namais. Tam prireikė ir daug laiko, ir bendrų pastangų“, – sakė G. Nausėda.

„Kuklią ugnelę, užkurtą „Aušros“ ir „Varpo“ puslapiuose, ilgus metus saugojo labiausiai pasišventę patriotai. Giliai išjausta Tėvynės meilė iš pradžių šildė nedaugelį, kol galiausiai prasiveržė galinga karių savanorių ir daugelio kitų Lietuvos kūrėjų jėga“, – kalbėjo jis.

Pasak prezidento, Vasario 16-osios aktas kūrė tautos vienybę.

„Tai nebuvo prigimtinė, amžina, iš anksto nulemta signatarų ar visų piliečių vienovė. Tautos vienybė pamažu radosi kaip priešybių sąjunga, nuolat maitinama Lietuvos šviesuolių diskusijų, derybų ir kompromisų. Iki šios dienos mes labiausiai branginame ir švenčiame ne sudėtingą, kartais dramatišką kelionę į Nepriklausomybę, o patį rezultatą – atkurtą ir apgintą Lietuvos valstybingumą. To meto politinių jėgų atstovai rado bendrą kalbą, nors skirtingai žvelgė į atkurtos valstybės laukiančius uždavinius“, – teigė Lietuvos vadovas.

Anot jo, toks sutarimas ir tokia vienybė yra „gražiausia Vasario 16-osios pamoka“.

Valstybės saugumo departamentas įspėja, kad per Valstybės atkūrimo dienos minėjimus tikėtinos provokacijos, o protestais gali bandyti pasinaudoti neįtakingos, bet agresyviai nusiteikusios grupės, kurstančios neramumus visuomenėje.

1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

BNS