G. Nausėda dalyvaus NATO viršūnių susitikime, lyderiai tvirtins sprendimą dėl brigados

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį išvyksta į NATO viršūnių susitikimą Madride, kur Aljanso lyderiai turėtų patvirtinti įsipareigojimą į brigadą transformuoti šiuo metu šalyje dislokuotą tarptautinį batalioną.

„Akivaizdu, kad Rusija kelia ilgalaikę karinę grėsmę Aljansui, todėl būtina sustiprinti sausumos, jūros ir oro gynybos elementus Baltijos regione ir visame rytiniame NATO flange. Tik taip galime išvengti tolesnės Kremliaus agresijos“, – prieš išvykdamas Prezidentūros pranešime sakė valstybės vadovas.

Panašių tikslų susitikime turi ir kaimyninės Latvija su Estija.

Lietuva bei kitos Baltijos ir Vidurio Europos šalys taip pat siekia, kad naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje, kuri nekeista jau 12 metų, Rusija būtų įvardinta kaip grėsmė.

Prieš viršūnių susitikimą NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas sustiprins rytiniame sparne dislokuotas pajėgas iki brigados dydžio vienetų.

Tarptautiniai Aljanso batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos. Šiuo metu gausesnių pajėgų Baltijos šalys siekia dėl grėsmės iš Rusijos, šiai užpuolus kaimyninę Ukrainą.

Birželio viduryje Briuselyje šį klausimą aptarė NATO gynybos ministrai. Tuomet Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad Aljansas sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės Madride.

Anot ministro, dalis Berlyno vadovaujamos brigados greičiausiai bus dislokuota Lietuvoje, dalis – Vokietijoje. Vilniaus tikslas – kad brigada Lietuvoje būtų pilna apimtimi, tačiau tam reikia ir priimančios šalies infrastruktūros.

Dabartinis planas dėl didžiosios jos dalies buvimo Vokietijoje, Lietuvos pareigūnų teigimu, yra startinė pozicija.

Birželio pradžioje Vilniuje viešėjęs vokiečių kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto, tą jis įtvirtino ir kartu su šalies vadovu G. Nausėda pasirašytame komunikate.

Dalis Lietuvos politikų sako, kad Vilnius turėtų vetuoti Strateginę koncepciją, jei ji neatitiks šalies interesų. Vis dėlto A. Anušauskas pabrėžia, jog „veto niekada neišsprendžia visų probleminių klausimų“.

NATO viršūnių susitikime taip pat ketinama aptarti galimybes Suomijai ir Švedijai prisijungti prie Aljanso. Gegužę šios Skandinavijos šalys drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Bet kurios naujos NATO narės priėmimui turi vienbalsiai pritarti visos 30 Aljanso šalių, tačiau Turkija kol kas blokuoja Švedijos ir Suomijos prisijungimą.

Turkija jau seniai kaltina šias Šiaurės šalis, ypač Švediją, teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK). Be to, Turkijos pareigūnai anksčiau sakė, kad Ankara nelaiko NATO viršūnių susitikimo Madride galutiniu terminu klausimui dėl jos prieštaravimo Suomijos ir Švedijos narystei Aljanse išspręsti.