G. Nausėda apie K. Budrio kandidatūrą į URM: kalbos apie atšalimą yra šiek tiek pritemptos

Liberalų lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen keliant klausimus, ar į užsienio reikalų ministrus pasiūlytam šalies vadovo patarėjui Kęstučiui Budriui neturėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“, pats prezidentas Gitanas Nausėda tikina – tokios kalbos yra pritemptos, o buvusi Seimo pirmininkė taiko dvigubus standartus.

„Tos kalbos apie atšalimą atrodo šiek tiek pritemptos, kadangi žmonės arba nenori, arba nemato labai didelio skirtumo tarp politinio atšalimo situacijos. Politinio atšalimo terminas yra taikomas tuomet, kai žmogus dirba politinėje institucijoje ir pereina dirbti į instituciją, kuriai yra griežtai keliami neutralumo, nepriklausomumo, nesusiejimo su kažkokiomis politinėmis jėgomis kriterijai“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda, primindamas apie praėjusios Seimo kadencijos metu į Konstitucinį Teismą (KT) paskirtą buvusį konservatorių Stasį Šedbarą.

„Jeigu neklystu, apie politinį atšalimą prabilo (buvusi – ELTA) Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri dalyvavo arba buvo įvykių centre, kuomet gerai žinomas buvęs Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas, ponas Šedbaras perėjo vienu žingsniu iš Seimo į Konstitucinį Teismą, kuriam, taip, taikomas pats griežčiausias politinio neutralumo reikalavimas“, – dėstė prezidentas.

„Tada ji surado daug argumentų, mėgindama užmaskuoti šią problemą arba nevertindama šios problemos. Man atrodo, panašu į dvigubus standartus, bet dar kartą kartoju – šiuo atveju mes kalbame apie atvirkštinį veiksmą“, – pridūrė jis.

Kaip skelbta anksčiau, paskirtajam premjerui Gintautui Paluckui pristačius būsimojo Ministrų kabineto kandidatus, liberalų lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen kilo klausimų, ar į užsienio reikalų ministro pareigas siūlomam prezidento patarėjui neturėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“.

„Mes esame turėję praeityje situacijų, kuomet prezidentas labai aiškiai ir ryžtingai pasakė, kad vienas ar kitas politikas ar kandidatas į ministrus, į Vyriausybę turi atšalti. Tai štai čia man šis dalykas atšalimo ir šiltumo klausimas kyla“, – anksčiau „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Tikina, kad K. Budrio kandidatūra bus įvertinta „per padidinamąjį stiklą“

G. Nausėdos manymu, K. Budrys „yra viena iš geriausių kandidatūrų, kurią šiuo metu galima pasiūlyti į šio ministro pareigas“. Todėl jis nesutinka su kritikais, neva jo dabartiniam patarėjui tapus šalies diplomatijos vadovu Prezidentūros rankose atsidurs ir Užsienio reikalų ministerija (URM).

„Čia reikia kalbėti ne šitaip – kad kažkas atsidurs prezidento rankose. Pirmiausiai kalbame apie tai, kad institucijos privalo efektyviai bendradarbiauti, gerbti viena kitą. Ir turbūt visi suprantame, kad kur kas daugiau galime pasiekti užsienio politikoje einant ta pačia kryptimi, negu kad konkuruodami vienas su kitu“, – kalbėjo prezidentas.

„Be abejo, Kęstučio Budrio kandidatūra bus įvertinama per padidinamąjį stiklą, kadangi taip, faktas yra faktas, jis yra mano patarėjas. Tiesa, ne užsienio politikos klausimais“, – pastebėjo G. Nausėda.

Turi kandidatų, kas galėtų pakeisti K. Budrį vyriausiojo patarėjo pareigose

K. Budrys nuo 2022 m. vasario eina prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas. Klausiamas, ar jau turi kuo pakeisti į URM deleguojamą komandos narį, G. Nausėda nurodė, jog kandidatų yra.

„Iš tikrųjų, nebus taip paprasta iš karto padaryti, kadangi šie sprendimai dėl pono Budrio gimė ne prieš pusę metų ar metus, jie gimė pastarosiomis savaitėmis, jau formuojant valdančiąją koaliciją“, – sakė šalies vadovas.

„Dėl šios grupės vadovo kandidatūrų turiu, bet apie jas kalbėti kol kas nenorėčiau. Manau, kurį laiką šiai grupei vadovaus žmogus laikinuoju pagrindu“, – atsakė G. Nausėda.

ELTA primena, kad Seimas pritarė naujosios centro kairės koalicijos lyderio, socialdemokrato G. Palucko kandidatūrai į premjerus. Prezidentas paskyrė G. Palucką premjeru ir, kaip numato įstatymas, pavedė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.

Naujasis Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai parlamentas pritars Vyriausybės programai.

Prezidentas G. Nausėda jau buvo susitikęs su dalimi kandidatų į naująją socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybę.

Penktadienį šalies vadovas kalbėjosi su parlamentare Dovile Šakaliene – ji siūloma vadovauti Krašto apsaugos ministerijai. Taip pat vyko prezidento pokalbis su jo vyriausiuoju patarėju Kęstučiu Budriu – pastarojo kandidatūra teikiama į užsienio reikalų ministrus. Pirmadienį prezidentas susitiko ir su Kęstučiu Biručiu, teikiamu į kultūros ministrus.

Tuo metu G. Paluckas į socialinės apsaugos ir darbo ministres siūlo Seimo narę Ingą Ruginienė, į susisiekimo ministrus – socialdemokratą Eugenijų Sabutį, į švietimo, mokslo ir sporto ministres – parlamentarę Ramintą Popovienę, į finansų ministrus – jau anksčiau šias pareigas ėjusį Rimantą Šadžių.

Iš 9 ministerijų, į kurias vadovus deleguoja Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), neaiški liko tik sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrų kandidatūros. Portalas lrt.lt skelbė, jog vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūloma Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė Marija Jakubauskienė.

Dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovo G. Paluckui tenka ieškoti naujo kandidato – į šias pareigas siūlytas Alytaus meras Nerijus Cesiulis atsisakė posto.

„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – Žygimantą Vaičiūną. Su pastaruoju prezidentas jau buvo susitikęs pirmadienį.

G. Paluckas „Nemuno aušros“ kandidatūrų į Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijas dar neatskleidė.