G. Meloni Vašingtone susitiks su D. Trumpu, išbandys mediatorės tarp JAV ir ES rolę

Italijos premjerė Giorgia Meloni išbandys savo kaip tilto tarp Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų galimybes, kai ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Ji taps pirmąja Europos lydere, kuri susitiks akis į akį su D. Trumpu nuo tada, kai jis paskelbė, o vėliau sustabdė 20 proc. muitų taikymą ES eksportui.

G. Meloni užsitikrino susitikimą kritiniu prekybos karo momentu ir atstovaus ne tik Italijai: tam tikra prasme jai buvo patikėta atstovauti ir Bendrijai.

Prieš kelionę ji bendravo su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen (Uršula fon der Lajen), o „bendravimas yra (...) glaudžiai koordinuojamas“, šią savaitę sakė Komisijos atstovė spaudai.

„Žinome, kad išgyvename sunkų momentą, – šią savaitę Romoje sakė G. Meloni.

„Be abejo, gerai suprantu, kam atstovauju ir ką ginu“, – teigė ji.

ES gina tai, ką vadina „svarbiausiais komerciniais santykiais pasaulyje“ – metinė transatlantinės prekybos apyvarta siekia 1,6 trln. eurų.

Viltys dėl derybų

Prekybos derybos priklauso EK kompetencijai, kuri siekia, kad su JAV būtų sudarytas susitarimas dėl nulinio tarifo, tačiau D. Trumpo administracijos pareigūnai kol kas viešai nerodo ženklų, kad nusileis dėl reikalavimo visam importui iš užsienio taikyti bazinį 10 proc. tarifą. Jis 90 dienų suspendavo muito padidinimą iki 20 proc.

Ši pauzė suteikė tam tikrų vilčių dėl derybų, o G. Meloni tikslai labiau susiję su aiškumo dėl D. Trumpo tikslų įgijimu, o ne su tiesioginėmis nuolaidomis, teigia ekspertai.

„Tai labai subtili misija“, – sakė Fabianas Zuleegas (Fabianas Zulegas), Europos politikos centro Briuselyje vyriausiasis ekonomistas.

„Yra visa prekybos darbotvarkė, ir nors ji oficialiai neveda derybų, žinome, kad D. Trumpas mėgsta tokius neoficialius mainus, kurie tam tikra prasme yra derybos. Taigi, ant jos stalo yra daug darbo“, – tvirtino jis.

Būdama kraštutinių dešiniųjų partijos lyderė, G. Meloni ideologiškai artima D. Trumpui tokiais klausimais kaip migracijos pažabojimas, tradicinių vertybių propagavimas ir skeptiškas požiūris į daugiašales institucijas. Tačiau skirtumai išryškėjo G. Meloni nepajudinamai remiant Ukrainą.

Būdama vienintele europiete lydere, dalyvavusia sausio 20 dieną vykusioje inauguracijoje, G. Meloni reagavo santūriai, staigiems D. Trumpo vadovaujamos JAV politikos pokyčiams susilpninus transatlantinį aljansą. Ji pasmerkė muitus kaip neteisingus ir perspėjo, kad „Vakarų susiskaldymas būtų pražūtingas visiems“, po įtempto D. Trumpo pokalbio Baltuosiuose rūmuose su Ukrainos prezidentu.

„Ji buvo labai atsargi“, – sakė Londone įsikūrusios konsultacijų bendrovės „Teneo“ analitikas Wolfango Piccoli (Volfgangas Pikolis).

 „Tai yra tai, ko mums reikia, kai turime partnerį, kuris keičiasi kiekvieną dieną“, – teigė jis.

„Atvykti, susitikti, nusifotografuoti“

Italija su Jungtinėmis Valstijomis išlaiko 40 mlrd. eurų prekybos perteklių – didžiausią iš visų savo prekybos partnerių. Tai skatina amerikiečių apetitas itališkam putojančiam vynui ir maisto produktams, tokiems kaip kietasis sūris „Parmigiano Reggiano“ ir Parmos kumpis bei itališkai prabangiai madai.

Visi šie sektoriai yra labai svarbūs Italijos ekonomikai ir juos daugiausia remia mažieji ir vidutiniai gamintojai, kurie yra pagrindiniai centro dešiniųjų rinkėjai.

„Apskritai manau, kad ji daugiausia dėmesio skirs labai stipriems Italijos ekonominiams ir prekybiniams ryšiams su Jungtinėmis Valstijomis ne tik eksporto, bet ir paslaugų bei energetikos srityse“, – sakė Milano analitinio centro ISPI viceprezidentas Antonio Villafranca (Antonijus Vilafranka).

„Pavyzdžiui, Italija netgi galėtų apsvarstyti galimybę importuoti daugiau dujų iš JAV“, – teigė jis.

Susitikimas vyks didėjant susirūpinimui dėl ekonominės nežinomybės pasaulyje, kurią sukėlė aštrėjantys muitų karai.

Dėl to šių metų Italijos ekonomikos augimo prognozė jau sumažinta nuo 1 proc. iki 0,5 procento.

Tikimasi, kad G. Meloni taip pat aptars D. Trumpo reikalavimą NATO partnerėms padidinti karines išlaidas bent iki 2 proc. BVP. Italijos išlaidos, sudarančios 1,49 proc. BVP, yra vienos mažiausių Europoje.

Tačiau ekspertai įspėjo nedėti didelių vilčių dėl kokios nors konkrečios pažangos.

„Geriausia strategija – būti labai atsargiems: atvykti, susitikti, nusifotografuoti“, – sakė W. Piccoli.

„Jei ji sugebės grįžti ir parodyti, kaip Vašingtonas nori formuoti būsimus santykius prekybos, gynybos ir Ukrainos politikos srityse, tai būtų didžiulis laimėjimas“, – teigė jis.