G. Landsbergis: prezidentas galutinai supykęs ant tų, kurie ragina skiepytis

 Valdantiesiems ketinant atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų testų, užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad šalies vadovas yra „galutinai supykęs ant tų, kurie ragina skiepytis“.

G. Landsbergis sako, kad nesitiki G. Nausėdos ir valdančiosios daugumos santykių pablogėjimo, jeigu parlamentas ketvirtadienį atmes šalies vadovo veto kelioms įstatymų pataisoms, tarp jų – ir sprendimui, kad nevakcinuoti ar COVID-19 nepersirgę darbuotojai nuo gruodžio patys mokėtų už testus.

„Prezidentas, mano nuomone, yra seniai supykęs ant tų, kurie ragina skiepytis, tai aš nemanau, kad čia kas nors labai pasikeis“, – žurnalistams Seime teigė G. Landsbergis, paprašytas įvertinti, kaip prezidento veto atmetimas paveiks jo ir valdančiosios koalicijos santykius.

G. Landsbergis sako, kad testavimas „nėra vakcinavimo pakaitalas“, o Seimo priimti, bet prezidento atmesti pakeitimai būtini siekiant „pabaigti pandemiją“.

„Suteikiamos papildomos paskatos žmonėms nesivakcinuoti atitolina pandemijos pabaigą. Jeigu kada nors kokiam nors pareigūnui, ne man, nes aš nesusijęs su sveikatos apsauga, užduosite klausimą, ar valstybė gali užsidaryti vieną dieną – ji gali užsidaryti tik dėl to, kad mes nepakankamai vakcinuojamės. Tada reikia atsakyti, ką mes darome toliau, nes variantų kitų nėra“, – sakė konservatorių lyderis.

G. Nausėda praėjusią savaitę vetavo Seimo anksčiau priimtas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kad periodiškai testuotis dėl COVID-19 turintys nepasiskiepiję darbuotojai nuo gruodžio 1 dienos tai darytų savo lėšomis.

Anot šalies vadovo,  šie Vyriausybės inicijuoti pakeitimai nepadės valdyti pandemijos, o gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus. 

Valdantieji sako iš prezidento neišgirdę argumentų, kodėl reikia atmesti priimtas pataisas, taip pat kritikuoja G. Nausėda dėl to, jog šis pataisas gražino nepateikęs savo siūlymų pandemijai valdyti.

Ketvirtadienį Seimas balsuos, ar atmesti G. Nausėdos veto.

A. Armonaitė: pastangos atmesti prezidento veto neturėtų būti susijusios su asmeniškumais

Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės teigimu, valdantieji visomis priemonėmis siekia paskatinti spartesnį gyventojų skiepijimą nuo COVID-19 ir taip išvengti dar vieno karantino. Pasak jos, į tai yra nukreiptas ir siekis atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl įstatymo pataisų, numatančių, jog nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19.

„Tikslas yra visomis priemonėmis skatinti skiepijimą ir visomis priemonėmis išvengti naujo karantino. Skaičiai auga, norime laikyti ir švietimą atvirą, ir ekonomiką atvirą, tai reikia imtis visų įmanomų priemonių skiepų skatinimui“, – žurnalistams Seime teigė A. Armonaitė.

„Jeigu prisiminsime, kai įvedėme galimybių pasą, buvo daug šauksmo ir kritikos, bet skiepai išaugo. Tai tikimės, kad ir dabar taip bus“, – pridūrė ji.

Seimas ketvirtadienį svarstys šalies vadovo veto ne tik dėl įstatymo pataisų, numatančių, kad skiepytis atsisakę darbuotojai patys mokėtų už COVID-19 testus, bet ir veto dėl Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje (ES) įstatymo, numatančio atstovą skirti ne tik ES, bet ir konkrečioje valstybėje. Taip pat į posėdžio darbotvarkę įtrauktas ir šalies vadovo veto dėl ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisų.

Vis tik Laisvės partijos pirmininkė pabrėžia, kad balsavimai dėl šių veto atmetimo neturėtų būti susiję su asmeniškumais tarp valdančiųjų ir prezidento.

„Aš labai norėčiau, kad čia nebūtų asmeniškumų. Tai nėra apie prezidentą, tai nėra apie asmenis, esančius Vyriausybėje, konkrečius vardus ir pavardes, tai yra apie projektus. Ir aš tiesiog tikiuosi ir kviečiu, kad visi taip ir matytų“, – akcentavo politikė.

V. Čmilytė-Nielsen apie tris prezidento veto: reikėtų kreipti dėmesį į įstatymų turinį, o ne į priešpriešas

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, parlamentarams sprendžiant dėl trijų prezidento Gitano Nausėdos veto, svarbu susikoncentruoti ne į veto atmetimą, o į pataisų turinį.  

„Aš manau, kad reikėtų du dalykus atskirti. Šiuo atveju kreipti dėmesį į turinį tų pasiūlymų ir tų įstatymų, o ne į priešpriešas, kurios, man rodos, yra pernelyg išryškinamos“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad į ketvirtadienio Seimo darbotvarkę įtraukti trys prezidento veto.

Seimas svarstys dėl prezidento vetuotų įstatymo pataisų, pagal kurias nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19. G. Nausėda, argumentuodamas sprendimą vetuoti įstatymą, ragino vengti visuomenę skaldančių sprendimų, mažinančių žmonių pasitikėjimą valstybe.

Seimo posėdžio darbotvarkėje – prezidento veto dėl Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje (ES) įstatymo, numatančio atstovą skirti ne tik ES, bet ir konkrečioje valstybėje.

Taip pat parlamentarai spręs dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisos dėl valstybės institucijų reagavimo į pranešimus apie žalą gamtai.