G. Landsbergis po susitikimo su prezidentu: pozityvu, bet sprendimų dėl ambasadorių dar nėra

Su prezidentu Gitanu Nausėda dėl ambasadorių skyrimo susitikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad pokalbis buvo „konstruktyvus, normalus“, šiuo klausimu ieškoma visa apimančio sprendimo, tačiau jo dar nėra.

„Pirmas pokalbis įvyko, vertinu pozityviai. Kol kas dar pranešti kokių nors žinių anksti, matyt, bus daugiau tokio pobūdžio pokalbių“, – žurnalistams po susitikimo trečiadienį sakė G. Landsbergis.

„Konstruktyvus, normalus pokalbis“, – teigė jis.

Institucijoms nesutariant dėl ambasadorių, šiuo metu įšaldytas 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje.

Institucijų nuomonės taip pat išsiskyrė dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno ir ambasadoriaus NATO Deivido Matulionio galimybės tęsti darbus dar vienerius metus.

Pernai spalio viduryje užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sustabdė ambasadoriaus E. Bajarūno funkcijas ir iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms po ambasados darbuotojų kaltinimų mobingu ir per tyrimą nustatytų pažeidimų.

Klausinėjamas apie nesutarimus dėl konkrečių ambasadorių, Lietuvos diplomatijos vadovas sakė: „Kaip ir kalbėjau, ieškome visa apimančio sprendimo, kad būtų išspręstas visas klausimas“.

Pasikalbės su E. Bajarūnu

Diskusijas dėl E. Bajarūno galimybių likti pareigose kursto ir praėjusią savaitę Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) priimtas sprendimas, kad G. Nausėdos ir E. Bajarūno apsilankymas miuzikle „Operos fantomas“ Londone pernai pavasarį buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis. Tiek prezidentas, tiek ambasadorius nesutinka pažeidę įstatymą.

Komisija konstatavo, kad prezidentas pasinaudojo savo statusu ir padėtimi asmeninei naudai – bilietams į spektaklį – gauti, o bilietus jam ir jo žmonai pripažino neteisėta dovana, kurią priimti draudžia įstatymas.

Tuo metu E. Bajarūnas pripažintas pažeidęs įstatymo nuostatas, įpareigojančias nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Šios nuostatos taip pat draudžia tarnybines pareigas ir tarnybinį statusą naudoti asmeninei naudai gauti bei naudotis ir leisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Po šio VTEK sprendimo Užsienio reikalų ministerija pranešė atliksianti tarnybinį tyrimą ir pridūrė nemananti, kad E. Bajarūnas galėtų grįžti dirbti į ambasadą Londone.

E. Bajarūnas su VTEK sprendimu nesutinka ir žada jį skųsti.

G. Landsbergis sakė dar neturėjęs progos pasikalbėti su E. Bajarūnu po VTEK sprendimo, tačiau teigė sutaręs su prezidentu, jog tai padarys.

„Su prezidentu sutarėme, kad pasikalbėsime su ambasadoriumi, kokie jo paties planai, (...) kaip jis vertina situaciją“, – teigė ministras.

Pasak G. Landsbergio, jo pozicija dėl E. Bajarūno galimybių dirbti ambasadoje nesusijusi su VTEK sprendimu.

Kandidatūrų nekomentuoja

Konkrečių ambasadorių kandidatūrų G. Landsbergis nekomentavo.

„Į specifinius klausimus aš kol kas neinu. Derybos, kol įstatymas nepakeistas, yra neviešinamos“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Principingai laikiausi, kad nei viešais, nei kitokiais būdais apie pavardes nepasakojau. Tai to ir toliau nedarysiu“, – pridūrė jis.

Konstitucija numato, kad ambasadorius Lietuvoje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Būsimų ambasadorių pavardės paprastai viešos tampa Užsienio reikalų ministerijai įregistravus su Vyriausybės teikimu susijusius teisės aktų projektus. Iki tol jos būna įslaptinamos, siekiant išvengti viešo diplomatų kandidatūrų komentavimo, kol institucijos dėl jų galutinai nesusitarė ir kol ambasadorių priimanti valstybė nepateikė sutikimo, vadinamojo agremano.

Paklaustas, ar prezidentas siūlė savo kandidatus į ambasadorius, G. Landsbergis atsakė: „Aš noriu priminti, kad kandidatus gali siūlyti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė“.

Įstrigus ambasadorių skyrimui, Seimo Užsienio reikalų komitetas sausio pabaigoje pranešė rengsiantis įstatymo pataisas, kad diplomatinių atstovų skyrimo tvarka būtų aiškiai apibrėžta.

Prezidentūra anksčiau teigė irgi siūlysianti keisti ambasadorių skyrimo tvarką, kad šalies vadovui būtų pateikti visi konkrečioje atrankoje dalyvavę diplomatai, o ne tik tas, kurį pasirinko Užsienio reikalų ministerijos vadovybė.

G. Landsbergis sakė, kad prezidentas turi teisę siūlyti įstatymų pataisas.

„Seimas sprendžia, ką su tuo daryti“, – teigė jis.