Politika | 6 MIN.
Prezidento Gitano Nausėdos paragintas „atsisėsti ir nusiraminti“, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis toliau įspėja dėl būtinybės ruoštis galimai Kremliaus agresijai. Politikas siūlo dešimtį punktų, kaip Lietuva turėtų stiprinti savo nacionalinį saugumą, tarp kurių – gynybos mokestis, visuotinis šaukimas, investicijos į gynybos pramonę.
„Tylėti nebegalime. Kad Lietuva pajudėtų iš malonaus taikos laikų sąstingio, reikia, kad judėtume visi kartu. (...) Mano pareiga pakviesti visus prie vieno stalo ir rasti geriausią sprendimą. Geriausią sprendimą Lietuvai, o ne atskirai jos institucijai, politikui ar žinybai“, – nurodo
G. Landsbergis spaudoje išplatintame pareiškime.
„Todėl dedu ant stalo tai, kas atrodo svarbu ir reikalinga padaryti šiandien. Jei karas pasibaigtų jau netrukus, Rusija įgyvendins ambicingus kariuomenės modernizacijos planus per keletą metų. Noriu tikėti, kad laiko dar yra. Negaliu kliautis optimizmu, privalau būti pasiruošęs blogiausiam scenarijui. Geriau jau gailėsiuosi suklydęs ir atidavęs daugiau valstybės gynimui dabar, nei tada, kai susidursim su tiesiogine agresija ir būsime tam nepakankamai pasirengę“, – nurodė šalies diplomatijos vadovas.
Tarp dešimties punktų ministras pažymi taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos ir žmogaus teisių idealus. Pasak jo, Lietuvos nepriklausomybė yra „vertybinės politikos išdava“.
Ministras taip pat kartoja, kad Vašingtonas ir NATO yra pagrindinės Lietuvos saugumo atramos, o sąjungininkai vokiečiai – europinis ramstis. Pasak G. Landsbergio, privalu daryti viską, kad brigados dydžio karinis vienetas „Lietuvoje galėtų įsikurti kuo greičiau ir be trukdžių“.
G. Landsbergis taip pat pažymi kaimyninės Lenkijos vaidmenį regioninės gynybos kontekste.
„Metas užbaigti strateginės svarbos junglumo projektus ir reikšmingai sustiprinti karinį bendradarbiavimą. Abi valstybės turi bendrą atsakomybę už vieną pažeidžiamiausių taškų NATO aljanse – Suvalkų jungtį“, – rašė konservatorių lyderis, akcentuodamas ir regioninių partnerysčių stiprinimą.
Vienas iš ministro išdėstytų punktų – ir partnerystė su Ukraina. G. Landsbergis nurodo, kad Vilnius turėtų toliau padėti Kyjivui siekti pergalės ir mokytis iš ukrainiečių karo pamokų.
„Karo nelaimėsi ir realios karo patirties neperimsi iš tolo, jau dabar mūsų žmonės iš visų įmanomų institucijų turi daug aktyviau ne tik mokyti, bet ir mokytis iš Ukrainos ir Ukrainoje. Bijome eskalacijos? Eskalacija yra laukti, kol karas baigsis, o jei lauksim – jis niekada nesibaigs“, – tvirtino jis.
Taip pat G. Landsbergis pabrėžė ir visuotinio šaukimo svarbą. Jo manymu, tik tada, kai šaukimas bus visuotinis, kiekvienas pilietis mokės priešintis.
„Tai vienas iš svarbiausių Lietuvos ilgalaikio išlikimo strategijos elementų. Tai, remiantis Izraelio pavyzdžiu, kartu yra ir gera prielaida visuomenės sanglaudai, socialinio teisingumo jausmui ir net inovacijų bei technologiniam proveržiui. Visuotinis šaukimas tai ne tik kariuomenės santykis su visuomene, bet visos valstybės“, – akcentuoja šalies diplomatijos vadovas.
„Suprantama, kad tam reikia pasiruošti. Suprantama, kad tai nėra lengvas ar paprastas procesas, tačiau pradėtas jis turi būti jau dabar“, – paragino jis.
Be to, G. Landsbergis skatina ieškoti būdų, kaip spartinti ginkluotės įsigijimus, kaip didinti investicijas į gynybos pramonę.
Tačiau, pabrėžė konservatorius, vertinant visus išdėstytus punktus, kyla klausimai dėl krašto apsaugos finansavimo. Nors, pažymi jis, prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje Lietuvos asignavimai gynybai padidėjo, didžioji dalis šių lėšų – skolintos. Todėl, tęsia jis, „peržiūrėdami naujus gynybos poreikius, turime būti pasirengę juos finansuoti atitinkamai“.
„Todėl ar naujas gynybos mokestis, ar mokesčių sistemos peržiūra, kuri leistų dalį šiandien socialiniams poreikiams skirtų lėšų atpalaiduoti ir skirti gynybai, yra privaloma. Sutarti sekasi labai sunkiai, matome ir dabar vykstančias diskusijas“, – apgailestavo jis.
„Tačiau į esamų ir būsimų grėsmių atrėmimą turime investuoti jau dabar, nes kai jos bus šalia mūsų sienos, gali neužtekti visų Lietuvos pinigų ir likusio laiko“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras G. Landsbergis išskirtiniame interviu Eltai užsiminė apie būtinybę Lietuvai kuo greičiau įvertinti savo saugumo koncepciją. Pasak politiko, po Šaltojo karto sukonstruota pasaulio struktūra byra akyse, tačiau Lietuvoje apie iškilusias egzistencines grėsmes vis dar vengiama kalbėti.
„Aš negaliu pasakyti, kad mes esame šiandien pradėję diskusiją, kuri atlieptų realią geopolitinę padėtį už Lietuvos sienų. Nepaisant to, kad mes remiame Ukrainą ir tai yra vienas labiausiai valstybę vienijančių klausimų, mes nedrįsome iki galo pasakyti, kiek tiesiogiai tai yra susiję su mūsų saugumu“, – išskirtiniame interviu Eltai sakė G. Landsbergis.
„Aš manau, kad Lietuva privalo aktyviai galvoti apie saugumo koncepcijos ir saugumo piramidės, kuri pastatyta prieš 30 metų, pokyčius“, – laidoje „ELTA kampas“ akcentavo ministras.
Kalbėdamas apie Lietuvai ir rytiniam NATO flangui gręsiančias karines grėsmes, politikas pažymėjo, kad liko tik vienintelis nežinomasis – klausimas, kada tai atsitiks.
„Aš negaliu pasakyti, kada jis bus. Gal dešimtmetis, gal penkeri metai, gal keleri metai. Man yra labai sunku pasakyti. Bet laiko – tą tikrai jaučiu ir labai aiškiai suvokiu – galime turėti labai nedaug“, – teigė politikas.
Visgi, reaguodamas į šiuos perspėjimus, prezidentas Gitanas Nausėda palinkėjo konservatorių lyderiui „atsisėsti ir nusiraminti“.
„Neatsitiko nieko tokio pastarosiomis savaitėmis ar dienomis, ko nebūtume žinoję anksčiau. Tačiau tuo metu vertinimai buvo vienokie, staiga spalvos labai sutirštinamos. Siūlyčiau tiesiog užsienio reikalų ministrui atsisėsti ir nusiraminti”, – ketvirtadienį žurnalistams Nemenčinėje sake G. Nausėda.
etaplius TV
0
