G. Landsbergis: norėtume išgirsti iš mūsų Aljanso partnerių, kad kiekvienas NATO teritorijos colis bus apgintas

Pats svarbiausias klausimas Lietuvai – ar galėsime pakeisti NATO poziciją rytų flange, pabrėžė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, šeštadienį skaitęs pranešimą NATO Parlamentinės Asamblėjos Politikos komiteto posėdyje.

Padėkojęs NATO valstybių narių vyriausybėms už priimtus sprendimus, skirtus padėti Ukrainai ir izoliuoti Rusiją, jis atkreipė dėmesį, kad vis dar yra svarbių klausimų, į kuriuos aiškiai neatsakyta.

„Ar turėsime pakankamai ryžto ir pakankamai kantrybės ir toliau padėti Ukrainai? Tai labai svarbus klausimas. Bijau, kad atsakymas nėra aiškus. Mes labai didžiuojamės ukrainiečių žmonių ir armijos pasiekimais kovos lauke, tačiau mums gali atrodyti, kad karas laimėtas, kad ta pagalba, kurią jau suteikėme, yra pakankama <...> Ukrainos kova dar toli gražu nelaimėta. Mes nesame pačioje pradžioje, tačiau tikrai ta kova dar nelaimėta. Ryžtas toliau kovoti yra, kai kurie mūšiai laimėti, dėl Kijivo, Charkivo, mūšis dėl Donecko ir Luhansko dar nelaimėtas. Mes turime priemonių, kurias galime suteikti Ukrainai, kad ji ir toliau laimėtų mūšius, tačiau dar nesigirdi tų sprendimų, kurie turėtų būti priimti sostinėse“, − kalbėjo G. Landsbergis.

Dar sudėtingesnis klausimas, ministro, nuomone, ar turėsime pakankamai ryžto visiškai izoliuoti Rusiją. Pasak jo, pasigirsta diskusijų apie santykius su Rusija po karo − su dabartine Rusija, Putino režimu, ne su opozicija. „Žudikų Rusija, genocidą vykdanti Rusija, ir mes vis dar leidžiame sau pagalvoti, kad gali būti įmanoma kažkaip su ja bendrauti. Esu pasirengęs padaryti viską, kad šis režimas būtų izoliuotas tol, kol jis pasikeis, tol, kol žmonėms bus leista valdyti savo šalį“, − pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ir pats svarbiausias klausimas Lietuvai – ar galėsime pakeisti NATO poziciją rytų flange. Prasidėjęs karas Ukrainoje verčia galvoti, kaip atrodytų, jei būtų užpulta NATO narė. Jei Putinas nepralaimėtų karo Ukrainoje, pabrėžė G. Landsbergis, gali atsirasti noro išbandyti Aljanso sutarties 5 straipsnio veikimą, „išbandyti „Baltijos valstybėse“. Todėl prašome, sakė užsienio reikalų ministras, NATO pakeisti savo poziciją, ypač Baltijos valstybių atžvilgiu. „Mes norėtume išgirsti iš mūsų Aljanso partnerių, iš 30 NATO šalių, kad visi galėtų pakartoti tai, ką pasakė prezidentas Dž. Baidenas, kad kiekvienas NATO teritorijos colis bus apgintas, kad turi būti praktinių galimybių tai padaryti <.... > sutarimo dar nėra, bet aš tikiuosi, kad iki Madrido viršūnių susitikimo mes galėsime surasti konsensusą ir, tikiuosi, mes priimsime reikalingus sprendimus, kad po susitikimo Madride politikai ir Vilniuje, ir Rygoje, ir Taline, ir Varšuvoje galėtų mūsų žmonėms pasakyti: „Taip mes susitarėme, ir kiekvienas NATO teritorijos colis bus apgintas“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Posėdyje nuotoliniu būdu kalbėjusi Ukrainos užsienio reikalų ministro pirmoji pavaduotoja Emine Džaparova išsamiai aptarė dabartinę padėtį Ukrainoje, dėkojo už pagalbą ir prašė skubios paramos ginklais. Ji pabrėžė, kad jei Rusija nebus sustabdyta dabar, Rytų Ukraina gali būti prarasta labai ilgam laikui, o karas gali išsiplėsti už Ukrainos ribų. E. Džaparova sakė, kad per tuos aštuonerius metus po Krymo okupacijos, kuomet prasidėjo karas Donbase, Ukraina bandė surasti dialogą su Putinu. „Manau, kad Rusija tai palaikė silpnumu ir išnaudojo šitą laikotarpį pasiruošti pilno masto karui <...> kuomet agresorius nesustabdomas, jis tampa dar stipresnis“, – pabrėžė ji.

Ukrainos užsienio reikalų ministro pirmoji pavaduotoja teigiamai įvertino Rusijai taikomas sankcijas ir teigė, kad visas sankcijų potencialas dar neišnaudotas. Energetinis embargo, pranešėjos nuomone, labai svarbus: nuo karo pradžios Rusija gavo 63 mlrd. dolerių už iškastinį kurą, „o tai tikrai nesilpnina Rusijos“.

E. Džaparova apgailestavo dėl kai kurių valstybių požiūrio į Ukrainos narystę NATO. „Jūs mums teikiate, ko mums reikia, kad galėtume kovoti su Putinu, taip mes išvaduojame jus nuo būtinybės patiems susidurti su Putinu <...> mūsų buvimas NATO kainuos daug mažiau nei būtinybė visam Vakarų pasauliui kovoti su Putinu ateityje“.

Pasak Seimo pranešimo, Politikos komitetas tęsia darbą. Popietinėje dalyje, be kitų kalbėtojų pranešimų, bus pristatytas pagrindinis komiteto pranešimas „NATO prisitaikymas politinėje ir saugumo srityje atsakant į Rusijos karą. Strateginės koncepcijos persvarstymas“.

Kaip jau skelbta, gegužės 27−30 dienomis Seimo rūmuose vyksta NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija, kuri buvo planuota rengti Ukrainoje, Kyjive, tačiau dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ji skubos tvarka perkelta į Vilnių.

NATO PA yra tarpparlamentinė organizacija, kurioje Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybių parlamentarai kartu su Aljansui nepriklausančiais partneriais aptaria svarbiausius politikos, saugumo ir gynybos klausimus euroatlantiniame regione. Asamblėjai vadovauja Nuolatinis komitetas, į kurio sudėtį įeina kiekvienos delegacijos vadovas, aamblėjos prezidentas, jo pavaduotojai, iždininkas ir aamblėjos generalinis sekretorius.

Paskutinį kartą NATO PA pavasario sesija Lietuvoje surengta 2014 m., mūsų šaliai minint narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje dešimtmetį. Prieš tai Lietuvoje ji taip pat buvo organizuota 2001 m.

ELTA