G. Landsbergis nesutinka, jog kuria intrigą, aiškiai nepasakydamas savo pozicijos dėl kandidatavimo į EK

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir toliau aiškiai nepasako, ar matytų savo kandidatūrą į eurokomisarus. Politikas tikina nenorintis kurti intrigos dėl pastaruoju metu viešojoje erdvėje itin daug diskusijų keliančio klausimo. Jis taip pat nesutinka, jog atsiribodamas nuo šių debatų tik prisideda prie intrigų kurstymo.

„Man rodos, kad čia yra daugiau toks intrigos rūkas. Yra normalūs procesai. Premjerė, be abejonės, stato, kuria konsensusą, nes tai yra jos iniciatyva teikiama (kandidatūra – ELTA). Reiškiasi, reikia turėti sutarimą ir su prezidentu, reikia turėti sutarimą ir Seime. Ji tą, neabejoju, lipdo“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

„Visa kita, kaip ir visais derybų atvejais – yra labai daug intrigos, kas ką pašnekėjo, kas ką pasakė, kas ką pagalvojo apie kandidatą X arba Y. Man labai apmaudu, bet aš toje intrigoje dalyvauti neturiu noro“, – akcentavo jis.

Klausiamas, ar vis sulaukdamas klausimų dėl kandidatavimo į Europos Komisiją (EK) ir nepateikdamas jokio aiškaus atsakymo jis neprisideda prie „intrigos rūko“ kūrimo, G. Landsbergis kategoriškai nesutiko.

„Ne, dėl to, kad tai nėra mano atsakomybė. Kai premjerė nuspręs, kad ji yra pasiruošusi teikti (kandidatą – ELTA) iš pradžių konsultacijoms su ponia Ursula fon der Leyen, nes dar tas procesas turi įvykti, ir po to teikti viešai – tada intrigos neliks. Visa kita yra tiesiog svarstymai“, – pažymėjo konservatorių lyderis.

„Lygiai taip pat būtų galima eiti paskui kiekvieną žmogų, kurio pavardė kažkur atsiduria, ir klausti, ar jis ar ji kažką manytų. Ir tada sakyti, kad jie atsakingi už intrigos kūrimą arba nekūrimą. Ne taip viskas vyksta“, – atsakė G. Landsbergis.

Įvertino EVT sprendimus:

Tuo metu vertindamas naujausius Europos Vadovų Tarybos (EVT) sprendimus dėl aukščiausiųjų Bendrijos postų, G. Landsbergis vylėsi, jog lyderių tvirtinimas neužstrigs Europos Parlamente (EP).

„Manau, tai yra geras, tinkamas paketas, jis tikrai gali pradėti dirbti. Dabar svarbiausias klausimas, kad parlamente procedūros neužstrigtų“ – sakė ministras.

Kaip pranešta anksčiau, EVT nutarė Estijos premjerę Kają Kallas nominuoti į Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinės pareigas. Tai, G. Landsbergis pabrėžė, yra ženklus įvertinimas visoms Baltijos šalims.

„Tai vienareikšmiškai ir Baltijos šalių įvertinimas, ir viso Rytų flango matymo (įvertinimas – ELTA). Ji niekada neslėpė savo pozicijos, ji buvo aiškiai, tvirtai pasisakanti vertybiniais klausimais, kurie mums yra taip pat labai svarbūs. Kaip matome, tai nepakenkė ir nesumaišė kortų ir buvo kaip ir pripažinimas, kad atėjo laikas Baltijos šalims turėti tokią poziciją. Galiu tik pasveikinti ir pasidžiaugti“, – K. Kallas pasiekimais džiaugėsi jis.

Visgi, vykstant deryboms dėl pozicijų Briuselyje, svarstyta, ar visoms Baltijos šalims teks įtakingi Ek portfeliai. Klausiamas, ar po K. Kallas nominavimo kyla rizika Lietuvai nebesulaukti svarių pozicijų, G. Landsbergis priminė, jog derybos dėl eurokomisarų dar nėra baigtos.

„Man rodos, kol kas reikia suprasti, kad procesai nėra niekaip pasibaigę. Vienas dalykas yra aiškus, ką ne kartą yra kartojusi ir ponia Ursula fon der Leyen, kad ji stengsis maksimaliai derinti portfelį prie asmens, kuris yra teikiamas. Kitaip tariant, patirtys, kai asmenys ateidavo iš vienos srities ir gaudavo kitą portfelį, užtrukdavo laiko, kol į tą portfelį įsitraukdavo – norėtų, kad mažiau atvejų tokių būtų“,– apibendrino jis.

ELTA primena, kad įtakingas leidinys „Politico“ neseniai paskelbė potencialius kandidatus į naujuosius EK narius, tarp kurių kaip Lietuvos atstovas yra minimas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Nurodoma, jog jis taikytųsi į eurokomisaro portfelį, susijusį su užsienio politikos klausimais. Visgi, tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai abejoja, ar tokia kandidatūra sulauktų palaikymo šalies viduje.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda yra teigęs, jog matytų geresnių kandidatų už G. Landsbergį. Šalies vadovas tikino premjerei Ingridai Šimonytei įvardinęs pavardę žmogaus, kuris, jo įsitikinimu, galėtų būti deleguojamas Lietuvos atstovu į EK.

„Taip, aš pasakiau, kokios pavardės arba kokia pavardė būtų priimtina. Premjerė priėmė tai, mano supratimu, visai palankiai ir tiek žinių“, – žurnalistams Briuselyje teigė G. Nausėda.

Visgi prezidentas akcentavo, kad įvardinti galimo eurokomisaro pavardę turėtų pati premjerė.

Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.