G. Landsbergis neatmeta Rusijos įsiveržimo į Ukrainą tikimybės

 Negalima atmesti Rusijos įsiveržimo į Ukrainą tikimybės, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, ketvirtadienį vykstantis į Kijevą solidarumo vizito.

„Nemanau, kad toks variantas (įsiveržimo – BNS) gali būti atmetamas“, – prie Vilniaus oro uosto žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Jis teigė, kad Rusijos prezidento populiarumas pastaruoju metu smunka, tad „žvanginimas ginklais“ Ukrainos pasienyje gali būti laikomas ir bandymu „mobilizuoti savo elektoratą“.

Ministras taip pat pabrėžė, kad Maskvos veiksmus galima traktuoti ir kaip išbandymą naujai JAV prezidento administracijai, siekiant „patikrinti, kaip jie reaguos“.

Svarbus vieningas požiūris

Solidarumo vizito G. Landsbergis vyksta drauge su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais – Edgaru Rinkevičiumi ir Eva-Maria Liimets (Eva Marija Lymets).

Kijeve Baltijos šalių ministrai susitiks su Ukrainos vadovais ir aukšto rango pareigūnais.

Latvijos ministro E. Rinkevičiaus teigimu, susitikimas su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba yra ypač svarbus prieš Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdį, kuriame bus aptariama situacija Rusijos ir Ukrainos pasienyje.

Jis taip pabrėžė NATO ir ES narių vieningo požiūrio svarbą.

„Labai svarbu, kad tarptautinė bendruomenė – ES ir NATO – siųstų aiškų signalą Rusijai, jog bet kokie agresyvūs veiksmai turės pasekmių“, – Vilniuje kalbėjo Latvijos diplomatijos vadovas.

Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministrė E. M. Liimets išreiškė palaikymą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui, o Rusijos veiksmus vadino keliančiais „tarptautinį susirūpinimą“.

Pasak G. Landsbergio, šiuo vizitu siekiama ne tik parodyti Ukrainai „nedvejojantį šimtaprocentinį palaikymą“, bet ir siųsti aiškų signalą Rusijai, kad ji „nedelsdama deeskaluotų situaciją ir atitrauktų pajėgas“.

„Tiek aš, tiek mano kolegos norime patvirtinti – Ukraina tokiu sunkiu metu nelieka viena. Jos draugai yra kartu“, – sakė ministras.

Nesikreips dėl Ukrainos narystės NATO plano

Praėjusią savaitę G. Landsbergis teigė, kad Lietuva pasiūlys NATO sąjungininkams Ukrainai suteikti narystės veiksmų planą, kurį įgyvendinus šalis galėtų tapti Aljanso nare.

Vis dėlto ketvirtadienį ministras pareiškė, kad šiuo metu toks kreipimasis nebėra planuojamas.

„Viena iš NATO stiprybių yra vienybė. Turime siųsti signalą ne tik iš šalių, kurios jaučiasi arčiau Ukrainos, bet ir iš paties Aljanso. Aljansas tvirtai remia Ukrainos siekius kartu su teritoriniu vientisumu ir suverenitetu, tačiau buvo nuspręsta, kad geriau turėti tą bendrą žinią iš viso Aljanso, ne tik iš kelių šalių“, – teigė jis.

„Šiuo metu toks kreipimasis nėra numatytas“, – pridūrė jis.

Vis dėlto G. Landsbergis BNS sakė, kad Lietuvą remia ir rems narystės veiksmų plano idėją.

„Tik tiek, kad šiame etape mūsų parama tam išlieka, kolegos tą patį paminėjo, bet kol kas nusprendėme susilaikyti nuo viešo kreipimosi į kolegas“, – sakė ministras.

Savo ruožtu E. Rinkevičius teigė, kad tai – klausimas, dėl kurio sprendimas turi būti vieningas, todėl reikia toliau tęsti diskusijas su sąjungininkais.

„Nusprendėme, kad kitos tinkamos paramos programos yra daug geresnės. Praktiniu požiūriu tos programos tikriausiai yra daug efektyvesnės“, – kalbėjo Latvijos užsienio reikalų ministras.

Jis pabrėžė, kad tinkamu metu NATO turėtų suteikti narystės veiksmų planą tiek Ukrainai, tiek Sakartvelui.

„Šis klausimas neturėtų būti atmestas“, – teigė jis.

Ragina klausimus spręsti taikiai

Estijos užsienio reikalų ministrė E. M. Liimets sakė, kad šalis ypač remia Kijevo reformas, siekiant euroatlantinės integracijos.

„Kalbant apie Rusijos aneksuotą Krymą, labai svarbu, kad šalys grįžtų peržiūrėti Minsko susitarimo ir toliau taikiai spręstų teritorinio vientisumo klausimą“, – kalbėjo ji.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovė pirmadienį sakė, kad Ukrainos rytiniame pasienyje yra 41 tūkst. Rusijos karių ir dar 42 tūkst. – Krymo pusiasalyje.

Kijevas ir jo sąjungininkės Vakaruose kaltina Rusiją pastarosiomis savaitėmis telkiant dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienos.

Savo ruožtu Maskva sako dislokavusi karių palei savo vakarinę sieną pratyboms, reaguodama į grėsmę keliančius NATO veiksmus.

Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.

Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.

Ilgai rusenantis konfliktas Ukrainoje jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Pastaruoju metu atsinaujinę reguliariai vykstantys susirėmimai kelia grėsmę pernai sudarytam paliaubų susirėmimui.

BNS