G. Landsbergis: NATO turi nubrėžti Rusijai raudonas linijas dėl hibridinių atakų (papildyta)

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad NATO turi nubrėžti Rusijai griežtas raudonas linijas dėl hibridinių atakų ir pasiųsti bendrą žinią dėl Aljanso reakcijos į tokio tipo veiksmus.

„Turime pasiųsti žinią savo partneriams, kad, žiūrėkite, mes esame hibridinių atakų teritorijoje. Žmonės sunerimę. Ir turime pasiųsti labai aiškų signalą rusams, kad yra raudonos linijos, kurių jūs nenorite peržengti“, – antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Tai turi padaryti ne tik Lietuvos ministerija, ne tik Lietuvos ir Estijos ministerijos kartu, tai turi padaryti NATO. Turi padaryti patys galingiausi sąjungininkai mūsų Aljanse“, – pridūrė G. Landsbergis.

Taip jis kalbėjo antradienį Taline su Estijos kolega Margusu Tsahkna (Margusu Cahkna) surengtoje bendroje spaudos konferencijoje.

G. Landsbergis taip pat pabrėžė, kad pirmadienį dėl Vilniuje nukritusio DHL siuntas gabenusio lėktuvo vyksta tyrimas ir šiuo metu „neatmetama nė viena versija“, tačiau „vakarykštis incidentas, be abejonės, kelia nerimą“.

Pasak užsienio reikalų ministro, incidento kontekste sąjungininkai tiek Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, tiek savo gyventojams turi pasiųsti žinią, kad agresorės siekis bauginti turi liautis arba bus imtasi konkrečių veiksmų, dėl kurių Aljansas turi sutarti.

„Tuomet NATO partneriai turi sutarti uždarame susitikime, kas eina po „arba...“, tačiau tai turi įvykti, kad būtų pasiųsta žinia ne tik V. Putinui, bet taip pat mūsų žmonėms. Kad tai priimama rimtai ir galvojame apie visas galimybes, kaip atsakyti į tokius atvejus“, – teigė G. Landsbergis.

Žurnalistų klausiamas, kokia konkrečiai turėtų būti NATO reakcija identifikavus hibridinius veiksmus, Lietuvos diplomatijos vadovas neatmetė Šiaurės Atlanto sutarties penktojo straipsnio aktyvavimo.

„Kalbant iš principo, ką reikėtų daryti dėl hibridinės teroristinės veiklos, kurią remia tam tikra valstybė ar valstybės veikėjai, taip, manau, tai gali pasiekti penktąjį straipsnį“, – teigė G. Landsbergis.

Šis straipsnis numato, kad užpuolimo atveju NATO narės privalo padėti viena kitai. Vienintelį kartą Aljanso istorijoje jis aktyvuotas po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroristinių atakų Niujorke. Į tai atkreipė dėmesį užsienio reikalų ministras.

„Ir manau, kad jei yra terorizmo ženklų, tai būtų verta (padaryti – BNS). Nes taip pat vienintelis kartas, kai penktasis straipsnis buvo panaudotas per daugiau nei 50 NATO metų, tai iš tikrųjų buvo (padaryta – BNS) dėl teroristinės veiklos“, – sakė G. Landsbergis.

Vilniuje prie oro uosto pirmadienio rytą nukritus DHL krovininiam orlaiviui, kuriuo skrido keturių žmonių įgula, žuvo Ispanijos pilietis, dar vienas ispanas, taip pat vokietis ir lietuvis buvo sužeisti.

Sudužęs lėktuvas „Boeing 737“ priklausė Ispanijos oro bendrovei „Swift Air“, jį siuntoms gabenti naudojo kompanija DHL. Orlaivis skrido iš Vokietijos miesto Leipcigo.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pirmadienį pareiškė, kad orlaivio katastrofa galėjo būti nelaimingas atsitikimas arba „hibridinis incidentas“, į kurį buvo įsitraukę pašaliniai asmenys.

Lietuvos teisėsaugos, taip pat aviacijos saugos ekspertų atliekamo tyrimo duomenys kol kas nerodo, kad lėktuvas būtų galėjęs sudužti dėl išorės veiksnių.

Sąvoka „hibridinis“ paprastai vartojama apibūdinti išpuoliams, kuriems nenaudojama įprastinė karinė taktika, o, pavyzdžiui, sabotuojama infrastruktūra ar rengiamos kibernetinės atakos.

Nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Europos šalys dažnai vartoja šį terminą apibūdindamos prieš jas nukreiptus veiksmus, jų manymu, kylančius iš Maskvos.