G. Landsbergis: mes laukiame, kol Rusijos kare prieš Ukrainą įvyks Perl Harboras

Vakarai nežiūri į Rusijos karą Ukrainoje kaip į tiesioginę grėsmę, laukdami, kol įvyks Perl Harboro ataką primenantis sukrėtimas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Paralelę su 1941 metų netikėta japonų ataka, kai daugiau kaip 2,4 tūkst. JAV karių žūtis paskatino Jungtines Valstijas įsitraukti į kovos veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu, ministras antradienį išvedė diskusijoje užsienio politikos forume Berlyne.

„Mes vis dar neleidžiame sau galvoti, kad šis karas yra apie mus – bet ne vertybine prasme, jog kovojame, nes tai teisinga, nes tai teisingas karas – tačiau strategiškai, kad tai liečia mus, kad Rusija mėgina sumenkinti Vakarus. Tai reiškia, kad jeigu Ukraina neatsilaikys, netektis bus mūsų“, – diskusijoje kalbėjo ministras.

Jis teigė, jog Vakarai nėra pakankamai atviri ir nuoširdūs dėl to, ką iš tiesų reiškia Rusijos ir Ukrainos karas bei svarstė, jog tai gali lemti eskalacijos baimė.

„Daugeliu atvejų mėginame tai pavaizduoti kaip regioninę, vis dar tolimą problemą, kuri mūsų visiškai neliečia. Tai didelė politinė problema, kuri turėtų būti diskusijų centre, – kalbėjo G. Landsbergis. – Kaip žmogus, kuris domisi istorija, bijau, kad mes laukiame, kol įvyks Perl Harboras. Jau perėjome visas stadijas, tačiau manome, kad kadangi neįvyko Perl Harboras, viskas gerai. Viskas nėra gerai.“

Lietuvos diplomatijos vadovas su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock (Analena Berbok) antradienį atidarė Berlyno užsienio politikos forumą.

Jie taip pat aptars saugumo ir gynybos, įskaitant Vokietijos brigados Lietuvoje, klausimus, paramą Ukrainai, ES plėtrą ir kitas temas.

Reaguodamas į Rusijos invaziją Ukrainoje, Berlynas įsipareigojo į Lietuvą iki 2027-ųjų perkelti karių brigadą. Savo ruožtu Vilnius pažadėjo paruošti tam reikalingą infrastruktūrą.

Lietuva tarptautiniuose formatuose nuolat reiškia paramą Ukrainos narystei ES. Europos Komisija lapkričio viduryje rekomendavo ES pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova, o Sakartvelui – suteikti kandidatės statusą, tam dar turės pritarti Bendrijos šalių vadovai.