G. Landsbergis mano žinąs, kodėl atmesta jo kandidatūra į EK: ši istorija buvo skausminga prezidentui

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis spėja, kad prezidentas Gitanas Nausėda jam kelią į Europos Komisiją užvėrė suvedinėdamas sąskaitas dėl vadinamosios „Operos fantomo“ istorijos. Ministro teigimu, šalies vadovas itin jautriai sureagavo, kai užstodamas mobingu kaltintą ambasadorių Jungtinėje Karalystėje Eitvydą Bajarūną, vėliau pats atsidūrė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) akiratyje.

Ši institucija nustatė, kad miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę prezidentas G. Nausėda ir E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymą.

„Jei bandyčiau atversti karštesnių momentų puslapius, tai puslapis, kuriame ieškočiau pamatų šiems sprendimams, turbūt labiausiai susijęs su opera ir joje besilankančiais fantomais“, – interviu „Delfi“ sakė G. Landsbergis.

„Tas epizodas, netikėtai man pačiam (...), buvo skausmingas prezidentui“, – pridūrė ministras.

„Sakyčiau, kad tai buvo ašis. Ji, matyt, transformavosi į (...) ganėtinai griežtus vidinius pareiškimus dėl paskyrimo“, – teigė ministras, užsimindamas, kad, jo supratimu, prezidentas ir su kitais diplomatijos korpuse dirbančiais asmenimis yra panašiai suvedęs sąskaitas.

Vienas tokių, tvirtino G. Landsbergis, yra užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas. Jis prieš kelis metus buvo atsidūręs konservatorių ir prezidento nesutarimų smaigalyje dėl to, kas turėtų vadovauti Lietuvos atstovybei ES.

Kaip aiškino ministras, Prezidentūra pandemijos metu buvo įsitikinusi, kad S. Šatūnas sugebėjo įtikinti Europos Komisijos pirmininkę, kad ši savo tviterio įraše, kuriame dėkota už sklandžią vakcinaciją, šalia G. Nausėdos pavardės paminėtų ir premjerę Ingridą Šimonytę.

„Prezidentas, gal greičiau jo komanda, buvo įsitikinusi, kad kažkokiu magišku būdu ponas Šatūnas gebėjo įtikinti Ursula von der Leyen pakeisti tvytą ir tokiu būdu jo galimybės tapti ambasadoriumi buvo sumažintos iki labai mažų“, – sakė G. Landsbergis.

„Tokių situacijų buvo, aš arti buvau prie bent kelių“, – pridūrė politikas.

Džiaugiasi, kad galės grįžti į aktyvią vidaus politiką

Visgi, kaip aiškino ministras, užvertos durys į Europos Komisiją jam leis aktyviau reikštis vidaus politikoje. Anot G. Landsbergio, artimiausiu metu jis tą ir darysiąs.

„Viena vertus, aš džiaugiuosi, kad galėsiu kur kas daugiau laiko skirti vidaus politikai. Manau, kad tai pribrendęs klausimas“, – „Delfi“ teigė ministras.

„Įsitraukiau į štabo veiklą kur kas intensyviau. Yra gausybė klausimų vidaus politikoje, kuriuos reikia pradėti spręsti. Manau, kad naujo puslapio atvertimas, net jei aš jo pats nerašiau, jis man suteikia plačias galimybes“, – pozityviai savo situaciją apibendrino ministras.

ELTA primena, kad pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė koalicinei tarybai pristatė europarlamentaro A. Kubiliaus kandidatūrą į Europos Komisiją (EK). Pasak jos, tai yra kandidatas, dėl kurio pavyko atrasti bendrą sutarimą su prezidentu.

Anksčiau žiniasklaidoje ir politikos koridoriuose kaip galimas eurokomisaras aptarinėtas užsienio reikalų ministras G. Landsbergis praėjusį penktadienį Eltai sakė sulaukęs informacijos, jog jo kandidatūrai nepritartų prezidentas G. Nausėda.

Savo ruožtu pats G. Nausėda tikino, kad sprendimas neskirti konservatorių lyderio G. Landsberio Lietuvos atstovu Europos Komisijoje nebuvo nulemtas keršto ar asmeniškumų. Šalies vadovas pripažino, kad jam neįtiko į eurokomisarus projektuoto ministro kai kurios būdo savybės bei sprendimas koncentruotis tik į užsienio politiką.

Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.