G. Jeglinskas pasigenda premjero lyderystės dėl nacionalinių sankcijų: čia labai liūdna situacija

Ketvirtadienį iš plenarinio posėdžio darbotvarkės išbraukus siūlymą Lietuvai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas teigia pasigendąs premjero lyderystės.

„Klausimas pačiam premjerui. Jeigu Vyriausybė atneša šį dokumentą į Seimą ir mes jau dabar jį priduosime, kodėl premjeras nerodo tos lyderystės? Mes nematome tos lyderystės iš premjero. Čia labai liūdna situacija, sakyčiau“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo G. Jeglinskas.

NSGK pirmininkas taip pat teigė, kad nesugebant pateikti šio įstatymo Seime, parlamentas save diskredituoja.

„Mano nuomone, čia labai diskredituojame save, kad sutartą dokumentą, kuriam pritarė Vyriausybė, nesugebame pateikti Seime“, – akcentavo parlamentaras.

Kaip jau buvo skelbta, Seimui ketvirtadienį planuota teikti siūlymą, numatantį galimybę Lietuvai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Visgi, prieš parlamento posėdį vykusioje seniūnų sueigoje nuspręsta šį klausimą išbraukti iš ketvirtadienio Seimo darbotvarkės. 

Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtose Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo pataisose numatoma galimybė Vyriausybei sudaryti sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus, įšaldant jų turtą ar taikant sektorinius apribojimus.

Rusijos ir Baltarusijos piliečių ar įmonių turtas būtų įšaldomas tais atvejais, jei pastarieji kenkia Ukrainos teritorijos vientisumui, remia karą ir represijas prieš Rusijos opoziciją ir pilietinę visuomenę, numatant tam tikras išimtis dėl lėšų, reikalingų maisto produktams, vaistams ir kitiems būtiniems produktams ar paslaugoms.

Tuo metu taikant sektorines sankcijas siekiama drausti technologijų, paslaugų ir programinės įrangos iš Rusijos ir Baltarusijos importą bei tiekti su šių prekių tiekimu ar gamyba susijusias paslaugas, taip pat eksportuoti technologijų ir programinės įrangos, kuri galėtų būti naudojama Rusijos ar Baltarusijos kariuomenėje.

Visgi, sankcijos negaliotų tais atvejais, kai paslaugos reikalingos farmacijos, medicinos, humanitariniais tikslais.

URM siūlo numatyti ir papildomas sektorines ribojamąsias priemones, jeigu nustatoma, kad atitinkamas Rusijos ir Baltarusijos ekonomikos sektorius gali būti naudojamas remiant karinę agresiją prieš Ukrainą, kariuomenės ir technologijų tobulinimui, pramonės pajėgumų didinimui, Lietuvos saugumo ir nepriklausomybės kenkimui, įskaitant manipuliavimą informacija.

Seimas balandį metams pratęsė sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per ES išorės sieną, o atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų.

Pirmą kartą įstatymas dėl nacionalinių sankcijų įvedimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo priimtas 2023 m. pavasarį. Pernai jų galiojimas buvo pratęstas metams.