G. Jeglinskas: nėra indikacijų, kad Rusija ar Baltarusija galėtų užpulti NATO šalis (papildyta)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako nematantis jokių indikacijų, jog šiuo metu Rusija ar Baltarusija galėtų užpulti NATO šalis.

Taip jis kalbėjo po to, kai Volodymyras Zelenskis Vilniaus viršūnių susitikime pirmadienį Bukarešto devyneto ir Šiaurės šalių lyderius paragino kreiptis į žvalgybą informacijos apie Baltarusijos planus per šį rudenį vyksiančias „Zapad“ pratybas.

„Mūsų žvalgyba labai gerai mato, kas vyksta Baltarusijoje, NATO šalių žvalgyba mato, kas vyksta Baltarusijoje, ir šiuo metu jokių indikacijų, kad Rusija ar tuo labiau Baltarusija galėtų, sugebėtų atlikti konvencinę ataką prieš NATO šalis, nėra“, – antradienį žurnalistams sakė politikas.

Kaip rašė BNS rugsėjį Rusija ir Baltarusija ketina rengti nuo 2009-ųjų kas dvejus metus vykstančias pratybas „Zapad“. Šie 2023-iaisiais neįvykę mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kaskart kelia nerimą dėl netyčinių incidentų rizikos.

Ukrainos prezidento pareiškimą G. Jeglinskas sieja su V. Zelenskiui būdingu įtikinėjimo stiliumi.

„Čia matome tokį ganėtinai būdingą stilių iš prezidento V. Zelenskio, jis tokias užuominas pastoviai kalba, kad NATO turėtų būti labiau pasirengusi, kad Rusija, Baltarusija tuoj gali pulti ir jus. Turime būti budrūs, turime suprasti kontekstą, kuriame kalba ir pats prezidentas V. Zelenkis“, – sakė NSGK pirmininkas.

Jam antrino NSGK pirmininko pavaduotojas, buvęs krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas, pažymėjęs, kad V. Zelenskis, anksčiau patyręs puolimus iš Baltarusijos pusės, yra karo padėty ir „viską mato nestandartiškai“.

„Mes irgi labai rimtai žiūrime, bet šiai minutei kokių nors žvalgybiškai pagrįstų duomenų su aiškiais indikatoriais, o Vakarų, NATO žvalgyba yra tikrai stipriausia pasaulyje žvalgyba, kad būtų kažkas netradicinio, nestandartinio, kažkas, ko negalėtume kontroliuoti, nėra“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Tiek kalbant apie „Zapad“ pratybas, tiek kalbant apie kitus veiksmus“, – pridūrė politikas.

Minskas praėjusią savaitę pranešė sumažinsiantis rugsėjį su Rusija numatytų bendrų „Zapad“ pratybų mastą sutrumpindama dalyvaujančių karių sąrašą ir perkeldama juos toliau nuo vakarinių sienų. Taip, anot šalies gynybos ministro, siekiama partneriams parodyti „tikrai taikią Baltarusijos Respublikos poziciją“.

Pasak G. Jeglinsko, nors ir skelbiama apie mažesnį mastą, pratybose kaip įprastai bus treniruojamasi pagal susidūrimo su NATO scenarijus.

„Scenarijai, kurie yra žaidžiami, pagal kuriuos vykdomos pratybos, yra aiškūs, visąlaik įtraukiamas NATO, puolimas prieš Aljansą, susidūrimas su jo pajėgomis ir taip toliau. Tas nesikeičia ir tai nekeičia nei Baltarusijos, nei Rusijos intencijų prieš NATO atlikti kažkokius puolamuosius ar, kaip jie mato, ginamuosius veiksmus“, – kalbėjo G. Jeglinskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau sakė, kad tuo pačiu metu kaip rusų „Zapad“ rengiamos ir Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) pratybos „Tarassis25“, kurios bus didžiausios nuo pajėgų sukūrimo.

Oficialūs „Zapad“ pratybų tikslai yra praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.

2021 metais pratybose dalyvavo apie 200 tūkst. Rusijos, Baltarusijos ir kai kurių kitų valstybių karių. 2022 metais Baltarusija ir Rusija surengė dideles bendras karines pratybas „Sąjunginis ryžtas“, kurios prasidėjo dvi savaitės iki Rusijos invazijos į Ukrainą.