G. Bertašius: „Vilvi Group“ sieks įsigyti „Marijampolės pieno konservus“

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“, kurios pagrindinė įmonė Vilkyškių pieninė įsigijo „Marijampolės pieno konservų“ (MPK) ir jos valdomos Lukšių pieninės skolas pagrindiniam kreditoriui Šiaulių bankui, sieks įsigyti 100 proc. MPK akcijų, sako grupės vadovas ir akcininkas Gintaras Bertašius.

„Sieksime nupirkti ir akcijas, sieksime 100 proc. Bet labai pabrėžiu, kad mes čia sieksime. (...) Kol kas daugiau ne (komentuoti negaliu – BNS)“, – BNS ketvirtadienį sakė G. Bertašius.

Jis taip pat teigė negalintis pasakyti, kada galės atskleisti daugiau informacijos. 

Komentuodama G. Bertašiaus BNS išsakytus teiginius, jog bendrovė svarsto „įvairias strategines alternatyvas, susijusias su „Marijampolės pieno konservais“, bendrovė ketvirtadienio vakarą per „Nasdaq“ biržą pranešė, jog ji jokių įpareigojančių ar kitų reikšmingų susitarimų šiuo metu nėra pasiekusi. 

G. Bertašiaus teigimu, šiuo metu „Vilvi Group“ Marijampolės įmonės paslaugomis nesinaudoja – netiekia jai pieno perdirbimui. 

Portalas „Verslo žinios“ šių metų sausį skelbė, kad MPK ir jos valdomą restruktūrizuojamą Lukšių pieninę ketina įsigyti neįvardijama viena didžiausių Lenkijos pieno perdirbimo bendrovių, o sandorį tikėtasi užbaigti šiemet. 

Tačiau, BNS žiniomis, Lenkijos investuotoja atsitraukė ir savo ketinimų atsisakė. 

Tuo metu Marijampolės įmonė BNS teigė, kad šiuo metu tebevyksta pokalbiai su bendrovę norinčiais įsigyti investuotojais.

„Kol kas durys lieka atviros visiems, investuotojų paieškos procesai nenutraukti ir nebaigti, tebevyksta pokalbiai su susidomėjusiais investuotojais“, – komentare BNS teigė MPK.

„Vilvi Group“ valdoma Vilkyškių pieninė trečiadienį paskelbė už neįvardijamą sumą vasarį įsigijusi reikalavimo teisę į MPK ir jos valdomos Lukšių pieninės nepadengtus įsipareigojimus Šiaulių bankui. Motyvuojant konfidencialumu nei sandorio, nei įsigytų įsipareigojimų suma neatskleidžiama.

„Kol kas susipažįstame su naujuoju kreditoriumi, kartu vertiname situaciją“, – BNS teigė MPK.  

„Sandoris jokios reikšmingos įtakos Vilkyškių pieninės finansinei būklei neturi, kadangi reikalavimo teisė įsigyta iš nuosavų bendrovės lėšų, yra tinkamai apsaugota kredito rizikai dengti, taip pat bendrovė planuoja, kad iš šių lėšų bus uždirbta grąža, būdinga analogiškiems skolinto kapitalo sandoriams. Investuotos lėšos taip pat neįtakoja bendrovės turto ar konkurencinės padėties rinkoje“, – ketvirtadienį per „Nasdaq“ biržą pranešė Vilkyškių pieninė. 

Susitarimas su Šiaulių banku pasiektas po to, kai teismai galutinai pripažino, kad 2019 metais mirusio MPK savininko Raimondo Karpavičiaus testamentas yra teisėtas ir teismuose nutraukiami ginčai dėl MPK ir jos valdytojos įmonės „Karpis“ valdymo.

Teisėtu testamentu visą savo turtą R. Karpavičius paliko antrai žmonai Aistei Karpavičienei ir broliui Henrikui Karpavičiui. 

MPK vadovas H. Karpavičius dar pernai rugsėjį BNS sakė, kad įmonė pasiekė svarbų susitarimą su Šiaulių banku – šalys suderino atsiskaitymo sąlygas, pagal kurias MPK iki 2024 metų lapkričio pabaigos sieks 3,2 mln. eurų sumažinti įsipareigojimus bankui, siekusius 14 mln. eurų. 

2023 metų vasarį vz.lt rašė, kad pretendentų nusipirkti Lukšių pieninę gali būti ne vienas. Tuometinis pieninės nemokumo administratorius Gintaras Adomonis tuomet sakė, kad, be žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“, susidomėjusių įmone yra ir daugiau.

Dabartinis Lukšių pieninės restruktūrizavimo administratoriaus „Personlita“ direktorius Vygandas Urbanas BNS teigė, kad pieninės rezultatai yra geri, viršija lūkesčius. 

„Jokių nukrypimų nuo restruktūrizavimo plano šiuo metu nėra. Netgi, sakyčiau, apyvarta yra didesnė negu buvo planuota“, – BNS teigė V. Urbanas.

Dar laukia pirmosios R. Karpavičiaus žmonos ginčo dėl palikimo baigtis 

Teismai kovą galutinai pripažino, kad 2019 metais mirusio vieno turtingiausių Lietuvos verslininkų Raimondo Karpavičiaus testamentas yra teisėtas – juo visą savo turtą, įskaitant MPK valdytoją įmonę „Karpis“, jis paliko antrai žmonai Aistei Karpavičienei ir broliui Henrikui Karpavičiui – „Karpio“ vadovė Asta Daminaitė vasarį atsistatydino iš pareigų, o teismuose nutraukiami ginčai dėl MPK ir „Karpio“ valdymo.

Tačiau, pasak MPK komentaro BNS, šiuo metu dar nėra pasirašyta taikos sutartis ginče pagal pirmosios R. Karpavičiaus žmonos Audronės reikalavimą priteisti jai pusę buvusio vyro turto.

„Kol šis ginčas nebus išspręstas, tol nebus aiški ir „Karpio“ akcininkų struktūra ir jų valdomos akcijų dalys“, – komentare BNS teigia Marijampolės įmonė. 

1988 metais su vyru išsiskyrusi A. Karpavičienė dar 2018 metais pateikė ieškinį teismui, kuriuo ji pretenduoja į pusę buvusio vyro turto, įskaitant „Karpio” akcijas. 

Klaipėdos apygardos teismas kovo 10 dieną atnaujino Adronės Karpavičienės ieškinio Aistei Karpavičienei ir kitam viešai neįvarijamam atsakovui nagrinėjimą. Byla yra nevieša, todėl teismas jos turinio nekomentuoja.  

„Byla mūsų teisme vyksta nuo 2018 metų. Nuo 2024 metų vasario iki rugsėjo jos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus išnagrinėta susijusi byla kitame teisme. Bylos nagrinėjimas atnaujintas. Vienas posėdis šiais metais jau vyko ir suplanuotas būsimų posėdžių grafikas“, – BNS pranešė teismo pirmininko patarėja Gintarė Daugėlaitė. 

Ji patvirtino, kad byla susijusi su ginču dėl dalies R. Karpavičiaus valdytos įmonės „Rarkarpis“ Tenerifėje akcijų – BNS 2023 metais rašė, kad Audronė Karpavičienė prašo pripažinti, jog 0,5 mln. vertės akcijos priklauso jai. Ji teismui teigė, kad ją ir jos buvusį vyrą siejo ne tik santuokos, bet ir verslo santykiai. 

R. Karpavičius su antrąja žmona Aiste susituokė likus penkiems mėnesiams iki jo mirties. Nauju testamentu turtą lygiomis dalimis verslininkas paliko jai ir broliui, skelbė portalas alfa.lt.

H. Karpavičius pernai rugsėjį BNS sakė, kad teisminiai ginčai tarp „Karpio“ grupės įmonių kenkia derybose su žaliavinio pieno bei kitų išteklių tiekėjais, įmonei tenka atlikti nemažai avansinių mokėjimų. „Karpio“ atstovų teigimu, išsisprendus paveldėtojų ginčui „situacija kinta geryn – avansiniai mokėjimai reikšmingai sumažėjo ir mažėja toliau“.

„Situacija kinta geryn – avansiniai mokėjimai reikšmingai sumažėjo ir mažėja toliau“, – BNS dabar komentuoja MPK.

Marijampolės įmonė BNS pranešė, kad 2024 metais, preliminariais duomenimis, ji gavo 1,1 mln. eurų pelno iki mokesčių (2023 metais patyrė 4,314 mln. eurų nuostolį), o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 3,1 mln. eurų.

Bendrovė pernai rudenį teigė, kad jos apyvarta mažėjo dėl pasikeitusio veiklos modelio – ji dalį produkcijos gamina kontraktų pagrindu, kai gamybai reikalingų žaliavų įsigijimą iš dalies finansuoja užsakovai  – toks modelis leido bendrovei optimizuoti veiklą ir gerokai sumažinti apyvartinių lėšų poreikį.