G. Andriuškevičius ir Č. Daugėla: „Abejojame, kad per likusią kadenciją miestas sulauks proveržio“

Nors visuomeninio rinkimų komiteto „Žinau ir galiu – Česlovas Daugėla“ nariai Česlovas Daugėla ir Gintautas Andriuškevičius dažnai pasisako prieš valdančiųjų užmojus, jų tikslas visai ne oponuoti, o siekti užkirsti kelią neapgalvotiems, miestui žalingiems sprendimams. Politikai pripažįsta, kad siekti rinkiminių tikslų šioje kadencijoje tapo didžiuliu iššūkiu, nes Alytaus miestas, pasak jų, iš esmės valdomas „perku-parduodu“ principu.

Iki šiol visuomeninis rinkimų komitetas „Žinau ir galiu – Česlovas Daugėla“ nepriklauso nei pozicijai, nei opozicijai. Tačiau stebint jau dvejus metus veikiančios Alytaus miesto tarybos darbą, susidaro įspūdis, kad dažnai prieštaraujate įvairioms valdančiųjų pozicijoms. Kodėl nesijungiate į opozicijos gretas?

Atėjome dirbti miesto labui ir palaikyti Alytui naudingus sprendimus, o ne oponuoti. Esame žmonės su patirtimi, kurie žino, kaip valdyti įmones, miestą. Neturime jokių asmeninių interesų ir vykdome rinkėjų mums patikėtas pareigas bei keliame Alytaus miestui opius klausimus.

Iširus frakcijai „Vieningas Alytus“, priėmėte sprendimą suburti mišrią tarybos narių grupę, kurios gretose – ir Valerijus Vencius su Laura Radzevičiūte. Kokie šios mišrios tarybos narių grupės tikslai?

Sukūrėme grupę siekiant skaidraus ir atsakingo Alytaus miesto biudžeto naudojimo, kur prioritetus teiksime švietimo, socialinės apsaugos bei kultūros sritims. Mums svarbu mažinti Alytaus miesto gyventojų nepasitenkinimą bei įtampą dėl netinkamo miesto valdymo organizavimo. Taip pat sieksime gyventojus nuolat ir atvirai informuoti apie aktualius miesto tarybos ir savivaldybės darbus, problemas, priimtus sprendimus.

Ar sutiktumėte su tuo, kad politiniai tikslai ir pažadai rinkėjams netenka prasmės, jeigu nepriklausai valdančiajai koalicijai? Ar, Jūsų manymu, net ir tokioje situacijoje įmanoma siekti užsibrėžtų tikslų?

Tame yra tiesos, tačiau iki šios kadencijos pozicija ir opozicija visuomet derindavo miestui naudingus darbus, prieidavo bendrų susitarimų. Aštrių diskusijų būdavo klausimus nagrinėjant komitetuose, o į tarybos posėdžius susirinkdavo tik priimti galutinius sprendimus, o ne diskutuoti ir daryti šou. Ši taryba yra unikali, kitokia nei prieš tai buvusios. Miesto vadovas laikosi įsikibęs savo užmojų, ignoruoja jį oponuojančius ar daryti kitaip patariančius politikus. Jam nereikalinga patyrusių žmonių nuomonė. Tokiu atveju siekti užsibrėžtų tikslų tampa išties sudėtinga.

Kokie šios miesto valdžios sprendimai ir planai Jūsų komitetui yra nepriimtini?

Turbūt viena labiausiai kritikos nusipelniusių sričių yra žlugusi švietimo tinklo pertvarka, kuri į švietimo bendruomenę įnešė daug sumaišties. Laimei, kad ji žlugo, nes to negalime vadinti pertvarka, o veikiau – destrukcija, bandant uždaryti, griauti mokyklas. Apgailestaujame dėl uždarytos Suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos. Švietimo tinklo pertvarką matytumėme ją vykdant sujungimo būdu. Kaip vieną pavyzdžių galima būtų paminėti Piliakalnio progimnaziją, kuriai tereikia naujos karūnos. Neabejojame, kad šiai mokyklai suteikus Alytaus šv. Benedikto gimnazijos filialo vardą, mokinių joje ženkliai padaugėtų. O pastarajai gimnazijai trūksta vietos. Pagrindinė reformos kryptis turėtų būti vaikų ugdymo stiprinimas, o mokyklas reitinguoti reikėtų pagal ugdymo rezultatus. Konkurencija suteiktų pagrindo natūraliai ugdymo įstaigų išlikimo atrankai.

Nesuprantamas žingsnis mums pasirodė ir sporto mokyklos, tuščių darželių pastatų pardavimas. Kodėl reikia turimą nekilnojamąjį turtą išparduoti, kai galima jį atnaujinti, įveiklinti? Tendencijos rodo, kad ateity vietų darželiuose poreikis tik augs. Pastatyti naują mokyklą ar darželį, tai ne tas pats kas atnaujinti senąjį. Tam pinigų miestas dar ne greitai turės.

„Alytaus infrastruktūros“ panaikinimas taip pat neatnešė jokios naudos, priešingai – trys dešimtys žmonių buvo palikti be darbo, o paslaugų teikimo kokybė kai kuriais atvejais smarkiai pablogėjo.

Daug abejonių kelia ir Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Chirurgijos skyriaus kapitalinio remonto istorija, kurioje lieka neaišku, kur ir kam į kišenę būtų nugulęs milijonas eurų. Laimei statybų bendrovės „VA statyba“ ir tarybos narių grupės dėka galima afera nepavyko.

Nerimą kelia ir tai, kaip buvo padalintas Alytaus miesto biudžetas, kurį drąsiai galima vadinti „pakišų“ biudžetu. Jis buvo išdalintas „perku-parduodu“ principu.

Iki šiol liko neatsakyti klausimai dėl žemių grąžinimo gyventojams, nėra aiškios vizijos ir dėl buvusios medelyno teritorijos, kurioje meras pasvajojo įrengti Disneilendą. Juk jam reikia kalvos, o ne duobės. Tačiau tą teritoriją išties reikia perimti į savivaldybės rankas.

Alytaus miesto verslo ir investicijų sritis – bene svarbiausia miesto gyvavimui. Pandemija ją gerokai suspendavo. Kaip manote, kas laukia toliau?

Labai gaila, bet verslai, ypač smulkusis verslas, dėl pandemijos išgyvena labai sunkius laikus. Alytaus miesto taryba turi atsigręžti į verslą ir jį remti papildomai. Neabejojame, kad jeigu tokia situacija tęsis dar bent pora mėnesių, tai neilgai truks laukti bankrotų bangos.

Miesto vadovams turime priekaištų, kad per dvejus valdymo metus jie taip ir nepakvietė Alytaus miesto verslininkų, kad aptartų planus, plėtros galimybes, siekius, norus, pagalbos poreikį. Laimei, dalis vietinių verslų plečiasi, tačiau tai – pačių verslininkų, o ne valdžios nuopelnai.

Stebuklų neįvyko ir investicijų srityje. Taip ir nebuvo pritraukta didesnių investuotojų. Neseniai garsiai nuskambėjo abejotinos reputacijos verslininkų atėjimas į Alytų, tačiau tai kelia daug abejonių, ypač dėl to, ar tik miestas nebus įtrauktas į teismų maratono pinkles.

Pramonės rajone vietų liko ne per daugiausiai, tačiau pažiūrėkime, kas jame – sandėliavimo pastatai, statybinių atliekų smulkinimas, servisas ir pan. Ir visa tai – vietinių smulkių verslininkų.

Jeigu mes ir toliau mieste neturėsime stambaus kapitalo įmonių, kuriose dirbtų šimtas ar daugiau darbuotojų ir generuotų didelius pelnus, tai mieste nieko neturėsime – nei sporto, nei kultūros.

Investicijų pritraukimas yra milžiniškas darbas – važiavimas į pramonininkų, darbdavių konfederacijas, į Vyriausybę, pažinčių rato mezgimas, glaudžių ryšių palaikymas su „Investuok Lietuvoje“, aktyvus Alytaus miesto investicinių galimybių, ekonominės situacijos pristatinėjimas užsienio valstybėse. Ar dabartiniai Alytaus miesto vadovai visa tai daro? Ne. Investuotojų tikrai nesurasime šiltai sėdėdami kabinetuose. Juk kiekvienas miestas konkuruoja dėl verslo ir investicijų atėjimo, o investuotojai renkasi jiems patraukliausias sąlygas ir konkretumą.

Džiaugiamės, kad pagaliau į priekį pajudėjo Alytaus miesto kelių ir viaduko rekonstrukcijos reikalai, tačiau juk ir tai nėra Alytaus miesto valdžios nuopelnas, o Vyriausybės sprendimu skirtos papildomos tikslinės lėšos iš Covid-19 fondo. Už tai ačiū buvusiai Vyriausybei.

Planuojamo Ledo arenos pastatymo, nevertiname kaip miestui finansiškai naudingo sprendimo, nes tai bus dar viena našta miesto biudžetui.

Kaip vertinate neseniai patvirtintą ateinančio dešimtmečio bendrąjį Alytaus miesto planą?

Manome, kad jis buvo priimtas pernelyg skubotai ir neatsižvelgiant į įvairius niuansus. Todėl dabar sulaukiame daug skundų, dėl kurių bendrąjį Alytaus miesto planą teks rengti iš naujo.

Kaip manote, kodėl vis nepavyksta pasiekti politinės darnos taryboje ir oficialiai patvirtinti valdančiosios koalicijos? Ar tikite, kad galiausiai pavyks?

Todėl, kad tarybos užkulisiuose verda daug paties mero kurstomų intrigų. Be to, šioje taryboje suraizgytas visas asmeninių interesų tinklas, nulemiantis miestui nepalankius sprendimus.

Arba meras neišmano kaip reikia valdyti, arba yra pernelyg kategoriškas ir užsispyręs. Iš esmės netikime, kad jam pavyks oficialiai dar kartą suburti valdančiąją koaliciją. Be to, jau prasidėjo artėjančių naujų savivaldos rinkimų žaidimai.

Panašu, kad į Alytaus miesto tarybą netrukus gali sugrįžti Alytaus aerodromo likimo klausimas. Kokia būtų Jūsų komiteto vizija aerodromo teritorijoje?

Tai tikrai neturėtų būti LEZ, nes šioje teritorijoje reikėtų įrengti visas pramonei būtinas komunikacijas, kurias puikiai išvystytas turime Pramonės rajone, tereikia jį pratęsti.

Mums nesuprantama, kaip galima nematyti aerodromo vystymo vizijos, kai visas pasaulis žengia link aviacijos transporto. Maža to, neabejojame, kad panaikinus aerodromą, Alytuje neliks ir karinio dalinio, nes šie du objektai yra vienas su kitu tampriai susiję.

Mes už tai, kad aerodromas turi likti ir turime jį įveiklinti. Mūsų nuomone, reikėtų padaryti analizę, koks investicijų poreikis, padaryti pakilimo taką, įvertinti, kiek iš tiesų žemės aerodromui reikia, o atliekamoje teritorijoje galbūt išties įrengti su aviacija ir jos įvairiomis pramogomis susijusį verslą.

Preliminariais skaičiavimais, aerodromui reikėtų apie 9,5 milijono eurų investicijų. Tam turime Europos sąjungos fondus, vis dar galima rengti projektus ir gauti finansavimą. Suvalkai, Sasnava, Prienai tokį europinį finansavimą gauna, o mes patys žlugdome savo aerodromą. Miesto vadovai taip ir neatsigręžė veidu į aviaciją, jie neuždavė reikiamo tono aviatoriams. Juk tai miesto strateginis klausimas.

Ar Alytaus miestui reikia Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir kur ji turėtų būti?

Be jokių abejonių. Tačiau tai turėtų būti bendras siekis kartu su Alytaus rajono savivaldybe. LEZ matome kaip dabartinio Pramonės parko tęsinį, nes ten yra visos pramonės pajėgumams reikalingos komunikacijos, galiausiai vieta pramonei ten palanki ir dėl mieste vyraujančių vėjo krypčių.

Ir vis dėlto, galbūt yra šios valdžios priimtų sprendimų, dėl kurių džiaugiatės?

Nėra kuo džiaugtis, nes rimtų darbų nenuveikta. Iki šiol nė vienas socialdemokratų rinkiminėje programoje nurodytas tikslas – pritraukti investicijų, sumažinti emigraciją, padidinti darbo užmokestį – neįgyvendintas. Maža to, ant vadinamojo šeimos miesto gyventojų nuolat kraunama vis didesnė finansinė našta, didinami mokesčiai, kaip antai darželių, neformaliojo švietimo įkainiai.

Mums labai gaila šio miesto ir jo gyventojų, nes šie valdantieji dirba visai ne alytiškių naudai. Abejojame, kad per likusius dvejus šios tarybos kadencijos metus įvyks bent minimalus Alytaus miesto proveržis.

Ačiū už pokalbiui skirtą laiką.

Alytaus miesto tarybos visuomeninio rinkimų komiteto „Žinau ir galiu – Česlovas Daugėla“ narių Česlovo Daugėlos ir Gintauto Andriuškevičiaus metinė veiklos ataskaita apmokėta pagal Alytaus miesto tarybos veiklos reglamente numatytą tvarką.

Daugiau Dzūkijos krašto naujienų rasite čia: „Dzūkijos veidas“