Kultūra | 12 MIN.

Fotožurnalistikos festivalis „Vilniaus fotografijos ratas“ paskelbė nugalėtojus

Viktorija Valčiukaitė
2017 m. gruodžio 12 d. 13:23
20171209-224327-crop.jpg

Jau vienuoliktą kartą surengtas tarptautinis fotožurnalistikos festivalis „Vilniaus fotografijos ratas“ subūrė fotožurnalistikos specialistus ir spaudos fotografus iš viso pasaulio. „Fotografų savaitgalio“ metu buvo atidaryta konkursinių programų fotopasakojimų paroda, kuri eksponuojama Vilniuje, Lukiškių aikštėje. Festivalio metu surengta tarptautinė konferencija „FotoŽurnalistikos ribos“ kurioje dalyvavo pirmą kartą į Lietuvą atvykęs „World Press Photo Foundation“ vadovas Larsas Boeringas. Apdovanoti geriausių festivalio fotopasakojimų autoriai.

Nacionalinėje dailės galerijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „FotoŽurnalistikos ribos“ aptartos vizualinės kultūros žurnalistikoje problemos bei iššūkiai, sparčiai besikeičianti ir dinamiška žurnalistikos terpė, kurią nuolat keičia technologijos, socialinė žiniasklaida ir globalizacijos procesai. Konferencijos lektoriai, pripažinti savo srities specialistai: Larsas Boeringas, World Press Photo Foundation vykdantysis direktorius, Davidas Campbelas, World Press Photo Foundation komunikacijų ir bendradarbiavimo direktorius, Henrikas Kastenskovas, Danijos medijų ir žurnalistikos mokyklos (DMJX) profesorius, fotožurnalistas ir internetinės dokumentikos kūrėjas.

„Redakcijos, ir Lietuvoje, turi suvokti, kad norint išlikti, reikia skaitytojui pateikti ne „greito vartojimo maistą“, bet kokybę, - gyvas, realias, įdomias istorijas į kurias tikrai tenka investuoti daugiau laiko ir resursų. Bet tai atsiperka. Tai visų pirma atsiperka skaitytojų ir žiūrovų, kurie realiai domisi unikaliu turiniu dėkingumu, nes būtent tam, kokybiškam, turiniui dabar yra kaip niekada stiprus poreikis“ – jau po konferencijos apie spaudos fotografijos ateitį kalbėjo Larsas Boeringas.

Henriko Kastenskovo nuomone mes iš tiesų galime gauti naujienas, ir galime gauti didžiulį jų kiekį, jei tik to pageidaujame, tačiau tai, ką gauname, nė visada yra kokybiškos naujienos. „Atvirai kalbant, aš nemanau, kad mes gauname interneto žiniasklaidą, kurios nusipelnėme. Manau, kad mes, kaip žurnalistai, galime padaryti geriau, ir manau, kad mes, kaip gyventojai, privalome reikalauti geresnio rezultato“ – pabrėžė DMJX profesorius.

Tradiciškai, festivalio „Fotografų savaitgalio“ metu konkursų finalistai ir svečiai dalijosi patirtimi bei atskleidė savo fotopasakojimų „gimimo“, vystymo bei įgyvendinimo paslaptis. Šie renginiai yra viena iš retų galimybių šalies spaudos fotografams tobulėti, - deja nuo 1992 metų Lietuvoje fotožurnalistika nėra dėstoma akademiniu lygmeniu.

2017 metų festivalio konkursui „Gyvenimo ratas“ 124 fotopasakojimus pateikė fotožurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Šis, jau vienuoliktasis, festivalis atskleidžia, kad „Vilniaus fotografijos ratas“ jau įsisukęs bei vertinamas ir pasauliniame fotožurnalistikos akiratyje. Festivalio įvertinimu tapo ir tai, jog Lietuvos spaudos fotografų klubo kvietimu pirma kartą į Lietuvą atvyko „World Press Photo Foundation“ vadovas Larsas Boeringas. Šių metų temos atskleidžia gyvenimo verpetus nuo Irano iki Italijos, nuo Kirgizstano iki Kamerūno, nuo Bangladešo iki Rusijos, nuo Venesuelos iki Lietuvos.

Festivalio organizatorius Jonas Staselis pabrėžė: „Stebint „Vilniaus fotografijos rato“ konkursų eigą svarbu suvokti, kad šis konkursas jau tapo labai svarbia tribūna tiems, kurie iki šiol nesiryždavo kalbėti, - drąsūs ir savo šalyje neretai už tai pasekmių susilaukiantys fotografai siunčia savo fotopasakojimus į konkursą, kur tikisi būti išgirsti.“

Jo žodžių patvirtinimo nereikia toli ieškoti. Šių metų „Namų darbų“ kategorijos nugalėtojas Danilas Usmanovas be užuolankų sakė, - „Po mano istorijos mane išmetė iš darbo, mano fotopasakojimą minėjo net šalies prezidentas savo kalboje, tačiau aš vis vien džiaugiuosi, kad tai padariau ir, kad esu čia, Vilniuje, Lietuvoje ir mano darbas buvo įvertintas“, – dalijosi mintimis

„Vilniaus fotografijos rato“ nugalėtojas Younes Khani Someeh Soflaei iš Irano pasakoja apie moters, pateikusios skyrybų prašymą, likimą. Vyras pagrasino jog sugriaus jos gyvenimą ir pasistengs, kad ji niekada nebeiškeltų kojos iš namų. Tai jis įgyvendino apipildamas žmoną ir vieną iš dukrų rūgštimi. Į festivalį atvykęs serijos autorius pasakė, kad mama, nebeatlaikius daugelio operacijų mirė, o dukra, visam gyvenimui liko subjaurotu veidu.

2013 metų festivalio nugalėtojas Fausto Podavini vėl grįžo į Vilnių su pasakojimu apie didžiausios Afrikoje užtvankos reikalingos hidroelektrinei, Gibe III, statybą kuri turės poveikio ekologiškai labai pažeidžiamam geografiniam regionui – Omo slėniui kuris 1980 m. buvo įtrauktas į UNESCO saugotinų vietovių sąrašą.

Vlado Sokhino daugiametis globalus fotografijos projektas „Šilti vandenys“ pateikia fotoasakojimą apie klimato poveikį laukinei gamtai ir žmonių bendruomenėms nuo Arkties vandenyno iki Ramiojo vandenyno ietinės dalies.

Fotografė iš Egipto Heba Khamis pasakoja apie Kamerūno motinų ir jų dukrų košmarus. Kai mergaitėms pradeda formuotis krūtys, jų mamos ar senelės kaitina akmenis ir jais masažuoja jas, norėdamos ištirpinti riebalus, kad krūtų nebeliktų, taip vildamosi apsaugoti mergaites ir sustabdyti jų brendimą, kad vyrų negundytų jų krūtys. Ankstyvos vedybos, nepilnametės motinos ir išprievartavimai čia nieko nestebina. Kamerūne viena mergaitė iš penkių tampa mama dar paauglystėje.

Irako fotografo Youneso Mohammado serija „Religijos vardan“ pasakoja apie islamiškąja Irako ir Sirijos valstybę ISIS. Autorius rašo: „Aš manau, kad islamas yra tiktai priedanga jiems siekiant savo tikslų, tačiau to nesuprasdami daugybė žmonių tampa jų aukomis, paaukodami ir gyvybę, ir ateitį“.

Tai tik keletas iš dešimties atrinktų festivalio konkurso „Gyvenimo ratas“ fotopasakojimų.

Tarptautinės komisijos sprendimu tarp festivalio finalistų pateko ir lietuvio darbas. Tado Kazakevičiaus fotopasakojimas „Tai, ko nebebus“ lygiomis teisėmis varžėsi su pasaulinį pripažinimą pelniusių fotografų darbais. Viena šios serijos nuotraukų papuošė festivalio žurnalo „Fotografijos ratas“ viršelį.

Festivalio vedlys Jonas Staselis tai komentuodamas sakė: „Tai labai svarbus ženklas lietuvių spaudos fotografų bendruomenei, - mes esame pasirengę konkuruoti tarptautinėje arenoje, galime tai padaryti ir tikrai tikiu, kad išauginsime profesionalus, kurie vieną dieną atneš pirmą nepriklausomos Lietuvos „World Press Photo“ apdovanojimą, nes yra pajėgūs kurti pasaulinio lygio kūrinius, turinčius lietuvišką balsą. Tai patvirtino ir World Press Photo vadovo Larso Boeringo asmeninis susidomėjimas Tado bei kitų Lietuvos fotografų serijomis, kurias jis rekomendavo būtinai teikti tarptautiniam konkursui“ – kalbėjo organizatorius.

Kaip ir kasmet – konkursą „Gyvenimo Ratas“ vertino tarptautinė komisija: Maria Mann (Portugalija), Giorgos Moutafis (Graikija), Sørenas Pagteris (Danija), Andrejus Polikanovas (Rusija), Peggy Porquet (Prancūzija), Lærke Posselt (Danija), Jonas Staselis (Lietuva).

Tradicinis festivalio konkursas „Namų darbai“ šiemet vėl kvietė dalyvauti jaunus fotografus iki 30 metų. „Vilniaus fotografijos ratas“ nuolat atranda ir padeda fotografijos talentams „rasti savo balsą“ tarptautinėje fotografijos bendruomenėje, - „Metai iš metų mes sugebame atrasti ir pasauliui pristatyti fotografus iš tokių šalių kaip Iranas, Kirgizija ir pan. Dalis jų, po laimėjimų šiame festivalyje realiai tampa tarptautinėmis fotografijos žvaigždėmis, džiaugiamės tuo, kad galime būti tiltu tarp Rytų ir Vakarų fotografijos arenoje“ - sako festivalio organizatorius Jonas Staselis.

Šio konkurso mokytoju ir vertintoju pirmą kartą buvo Lietuvos atstovas Eugenijus Barzdžius Jungtinėje Karalystėje baigęs fotografijos bakalauro ir fotografijos bei miesto kultūrų magistro studijas. Kvietime į konkursą, kurio tema „Žmogus darbe“, Eugenijus rašė: „Šia užduotimi siekiama priartinti fotografą prie žmogaus tam, kad ji/jis galėtų artikuliuoti specifinę informaciją vaizdu. Užduotimi skatinama ieškoti būdų konstruoti pasakojimo kūrimo strategijas, pristatyti nesugretinamai skirtingas portreto atskleidimo praktikas, įgalinti įvairias veikas atskleidžiant darbo specifiškumą, apmastyti kaip dokumentiniu portretu papasakoti istoriją apie žmogų, bei atskleisti kiek plačiai gali aprėpti portreto sąvoka.“. Pats Eugenijus festivalio žurnale ir parodose pristatė du projektus „Žudantis metas“ ir „Pelkės derlius“ už kurį yra gavęs prestižinį 2013 metų PDN Photo Annual apdovanojimą.

Konkurso „Namų darbai“ finalistai vizualiai nagrinėja bei atskleidžia įvairias temas. Danilas Usmanovas iš Kirgizijos serija „Naktinė pamaina“ atskleidžia kaip triūsia naktinėje pamainoje dirbantys šachtininkai, policininkai, sendaikčių pardavėjai ir sekso darbuotojai.

Anastazija Jevsinekina iš Rusijos pasakoja apie Ruslaną ir Leną šokančius striptizą viename iš Smolensko naktinių klubų. Jie tai daro apie dešimt metų, iš jų septynerius yra susituokę. „Rusų visuomenė į striptizą reaguoja nevienareikšmiškai – nuo susižavėjimo šokėjų drąsa iki nepadorių pasiūlymų ir įžeidinėjimo. Kartais lankytojai apmėto juos maistu, net lėkštėmis. Lenos tėvai nieko nežino apie šią jos gyvenimo pusę“ – taip serijos pristatymai užbaigia Anastazija.

Yarin Del Vecchio „Zeri istorija“ pasakoja apie Zeri apskrityje, Italijoje gyvenančios moters siekį apginti tai ką vadiname mūsų savastimi, šaknimis. Konkurso mokytojas ir vertintojas Eugenijus Barzdžius nugalėtojui, dvidešmt dviejų metų Danilui Usmanovui, teikdamas Fujifilm įsteigtą prizą pagyrė jį už pasišventimą savo profesijai.

Festivalio parodose bei publikuotame festivalio žurnale „Fotografijos ratas“ jau trečią kartą eksponuojami fotoistorijų platformos „Latitude55“ darbai. Abiejų istorijų autoriai šiuo metu yra įsikūrę Jungtinėje Karalystėje. Deividas Buivydas serija „F(l)ight“ pasakoja apie Bostoną – nedidelį miestą Jungtinėje Karalystėje kuris tapo gana populiaria vieta ekonominiams imigrantams dėl išplėtoto žemės ūkio ir maisto pramonės. Tačiau 2016 m. birželį vykusio referendumo metu, kuriame Didžiosios Britanijos piliečiai balsavo ar pasilikti Europos Sąjungoje, Bostono mieste balsavusių už pasitraukimą iš ES buvo daugiausia visoje Jungtinėje Karalystėje – 75,6 proc. Šiandien Bostonas vadinamas „Brexit“ veidu.

Grytė Tvarkūnaitė, Hadersfildo universitete įgijusi fotografijos bakalauro ir skaitmeninės medijos magistro laipsnį, serijoje „Utopijos mitas“ pasakoja apie kadaise buvusius studentus, menininkus, mokytojus, įvairių kitų sričių profesionalus kurie paaukojo dabartinius patogumus siekdami didesnio savarankiškumo ir laisvės. Jie atsuko nugaras šiuolaikinei civilizacijai ir jos teikiamai vartotojiškumo bei produktyvumo reikšmei ir pasirinko lėtesnį, nors galbūt ir nepatogų, gyvenimą, kurio tempas padiktuotas gamtos.

Šių metų festivalio svečiai – fotografai Hannes Jungas ir Oscaras B. Castillo. Hannesas, gyvenantis Berlyne, pristatė seriją „Kaip gyveni?“ sukurtą Lietuvoje kuria nagrinėjama savižudybių tema. Ši serija buvo viena šių metų Kopenhagos fotografijos festivalio parodų ir buvo eksponuojama Prancūzijoje, tarptautinio fotožurnalistikos festivalio metu. Pristatydamas šią seriją Hannesas rašo: „Mano pasakojimas „Kaip gyvenimas?“ nėra vien tiktai apie fotografiją – tai pasakojimas apie žmones ir jų istorijas. Dirbau drauge su tų istorijų herojais ir prašiau, kad jie užrašytų savo pasakojimus. Šie pasakojimai ir yra esminė šio projekto dalis. Fotografavau gyvenimą, o ne mirtį, nes mirties negalima pamatyti. Vėjo tikriausiai nenufotografuosi, bet galima pabandyti užfiksuoti jo padarinius – linkstančius medžius ir atsiritančias bangas“. Oscaras savo fotopasakojimu „Venesuela: svajonės žlugimas“ atidžiai stebi chaotišką dabartinę Venesuelos panoramą norėdamas užbaigti jau šešerius metus trunkantį projektą ir išleisti fotografijų albumą apie smurto priežastis ir pasekmes bei politinę konfrontaciją jo tėvynėje Venesueloje. Abi šios parodos, kartu su kitomis festivalio parodomis yra eksponuojamos Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Vilniaus universiteto „Teatro salėje“ surengto apdovanojimų ir fotografijų filmų vakaro metu kartu su geriausiais festivalio fotopasakojimais buvo rodomos šių metų „World Press Photo“ konkurso nugalėtojų nuotraukos, pasaulio agentūrų Getty Images ir NOOR darbai atsakingai analizuojantys nūdienos pasaulio aktualijas bei dar niekur nerodyta Maksimo Dondiuko iš Ukrainos, 2011 metų festivalio nugalėtojo, serija „Tarp gyvenimo ir mirties“. Vakaro metu svečius iš World Press Photo nustebino ir pradžiugino vieno iš trijų šalies fotografų, pelniusių šio tarptautinio konkurso apdovanojimus, Valerijaus Koreškovo dovana –fotografija atnešusi jam sėkmę 1978 metų „World Press Photo“ konkurse. Dar būdamas scenoje Larsas Boeringas pasakė, kad ši nuotrauka bus įrėminta ir papuoš jų biuro Amsterdame sieną kur eksponuojamos konkurso nugalėtojų fotografijos. Dar viena fotografija, kurios autorius nacionalinio konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ nepavejamas lyderis Ramūnas Danisevičius, keliaus į tarptautinio konkurso archyvą. Joje įamžinti vis trys šalies fotografai įvertinti tarptautiniame „World Press Photo“ konkurse: Irena Giedraitienė, Antanas Ališauskas ir Valerijus Koreškovas.

„Fotožurnalistika yra pasitikėjimo menas“, - pranešime sakė Davidas Campbelas. Šis festivalis sukurdamas terpę kultūriniams ir kūrybiniams mainams tuo pačiu fotografams suteikia galimybę pasidalinti savo kūriniais, potyriais bei išgyvenimais, savo vizualinės kalbos valdymu, o žiūrovams pažvelgti į ne kas dieną pasiekiamas ar nepažintas pasaulio gyvenimo akimirkas. Šiandien įprastą kalbą dažnai keičia kalbėjimas vaizdu, kuriuo emocijas ir jausmus perteikiame vietoje žodžių. Fotožurnalistika tampa tarsi rezistencija mus supantiems simuliakrams, padirbiniams, socialinėse medijose pasklidusiems milijonams vaizdų, kurie nebekelia pasitikėjimo.

Generalinis festivalio rėmėjas Fujifilm, projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija bei kiti rėmėjai.

Lietuvos spaudos fotografų klubas


Šiauliai
Šiaulių rajone susidūrus automobiliams, nukentėjo trys žmonės, tarp jų – vaikas
Penktadienį Šiaulių rajone susidūrus dviem automobiliams, nukentėjo trys asmenys, tarp kurių vaikas, pranešė policija.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Penktadienį paliekantis darbą LNK ir InfoTV naujienų tarnyboje paskelbė vienas žinomiausių šių televizijos kanalų žinių vedėjas Viktoras Jakovlevas. Patyręs žurnalistas apie tai pranešė savo socialinio tinklo paskyroje ir teigė dar nežinantis, kokiu profesiniu keliu pasuks. Naujienų tarnyboje V. Jakovlevas dirbo 13 metų.
Veidai | 3 MIN.
0
Pagal Rytų horoskopą 2026-ieji bus energingo Raudonojo ugninio arklio metai. Tai neįtikėtinai palankių galimybių, sparčių pokyčių ir ryškių emocijų laikas. Arklys yra dinamiškumo, aistros, laisvės ir nenuspėjamumo simbolis. Jis ragina mus būti drąsius, ryžtingus ir pasiruošusius priimti naujus horizontus. Sužinokite, ką Ugninis arklys yra paruošęs kiekvienam iš mūsų.
Horoskopai | 7 MIN.
0
Pasaulis
Šiauliai
Mirtinas gaisras, kilęs Šveicarijos Alpių kurorto bare per Naujųjų metų šventę ir pražudęs 40 žmonių, greičiausiai kilo dėl bengališkų ugnelių, įdėtų į šampano butelius ir buvusių per arti lubų, penktadienį pranešė valdžios atstovai.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, ugniagesiai, policija paprastai Naujųjų metų sutikimo laukia nerimastingai. Gyventojams švenčiant dažnai pritrūksta atsakomybės, saugumo, pamirštama tarpusavio pagarba ir įvyksta nelaimių, kurios kartais ir nuo pačių žmonių elgesio nepriklauso. Vistik 2026-ųjų sutikimą Šiaulių regione specialiosios tarnybos vadina gana ramiu – iškvietimų būta, tačiau jų mastas priminė įprastą, o ne šventinę parą.
Aktualijos | 3 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Dar prieš dešimt metų buvo manoma, kad kibernetiniai nusikaltėliai turi labai gerai mokėti programuoti. Dabar situacija visai kitokia. Sukčiavimas tapo lengvai prieinama paslauga. Sukčiai veikia kaip industrija, kuri planuoja savo veiksmus taip pat kruopščiai, kaip tai daro teisėtas verslas. Tai rodo ir skaičiai: vien per 2025 metus „Telia“ jau užblokavo apie 15 milijonų skambučių.
Lietuva | 4 MIN.
0
Gruodžio 31-ąją, po ilgos ligos, mirė garsus Latvijos kompozitorius Borisas Reznikas, sukūręs Baltijos kelio himnu vadinamą dainą „Bunda jau Baltija“. Apie muzikos kūrėjo netektį socialiniame tinkle paskelbė jo žmona Aleksandra Solovjova.
Lietuva | 2 MIN.
1

Joniškis
Pakruojis
Sausio 2 dieną Joniškio seniūnijos seniūno pareigas, laimėjęs konkursą pradeda eiti Eugenijus Takuševičius.
Politika | 3 MIN.
0
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Pasaulis
Mirtinas gaisras, kilęs Šveicarijos Alpių kurorto bare per Naujųjų metų šventę ir pražudęs 40 žmonių, greičiausiai kilo dėl bengališkų ugnelių, įdėtų į šampano butelius ir buvusių per arti lubų, penktadienį pranešė valdžios atstovai.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Penktadienį Meksikos sostinę ir dalį pietvakarinės Gerero valstijos sukrėtė 6,5 balo stiprumo žemės drebėjimas, patvirtino nacionalinė seismologijos tarnyba.
Pasaulis | 2 MIN.
1


Šiauliai
Šiauliai
Po diskusijų su Šiaulių miesto verslais, Šiaulių miesto savivaldybės taryboje priimtas sprendimas nuo 2026 metų sumažinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį nuo 0,7 iki 0,5 proc. Tačiau per anksti džiaugtis nevertėtų. Skaičiuojama, kad galiausiai mokestis netgi didės.
Verslas | 2 MIN.
0
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0

Kelmė
Šiauliai
Kelmėje pirmąją šių metų dieną policija fiksavo smurto prieš moterį atvejį. Įtariamasis įvykio metu buvo neblaivus. Nukentėjusiosios sveikatos būklę ligoninėje vertino medikai.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pirmąją šių metų dieną Šiaulių mieste ir rajone gaisrai kilo individualiuose gyvenamuosiuose namuose. Gesinti du tokio tipo gaisrai. Viename ugnis pridarė didelių nuostolių, kitame – galimai dėl suveikusio dūmų detektoriaus, gaisras išplito gerokai mažiau.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Penktadienį Šiaulių rajone susidūrus dviem automobiliams, nukentėjo trys asmenys, tarp kurių vaikas, pranešė policija.
Gatvė | 2 MIN.
0
Iškritus sniegui situacija Šiaulių miesto gatvėse ir kiemuose tapo sudėtingesnė ir pavojingesnė ne tik transporto priemonių eismui, bet gyventojams – vietomis gali būti slidu. Savivaldybės tikinimu, stengiamasi užtikrinti kokybišką gatvių ir šaligatvių valymą, vis dėlto, didesni krituliai ar ilgesnis jų snygis situaciją gali koreaguoti. Tuo tarpu gyventojams primenama, kad augiabučių kiemų valymu vardan saugumo derėtų pasirūpinti patiems.
Gatvė | 3 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Automobilio pardavimas gali būti paprastas ir sklandus procesas, jei yra žinomi pagrindiniai žingsniai. Kad gyventojams būtų lengviau, „Regitra“ parengė tris aiškius patarimus, padėsiančius užtikrinti saugų ir tvarkingą sandorį.
Gatvė | 3 MIN.
0
„Via Lietuva“ pradėjo vykdyti pilotinį projektą, kuriuo tikslas – testuoti naujas eismo stebėsenos technologijas Lietuvos automagistralėse.
Gatvė | 5 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Pakruojis
Akmenė
Gruodžio 29-oji buvo paskutinė darbo diena ilgametei Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjai Irenai Mažulienei. Savivaldybės vadovų bei kolegų apsuptyje ji palydėta į naują gyvenimo etapą.
Veidai | 2 MIN.
0
Gruodžio 29 d. įvyko Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos (toliau – SJRT) posėdis, kuriame susitiko atnaujintos sudėties SJRT nariai. Šiame posėdyje, be kitų klausimų, buvo renkamas ir naujas SJRT pirmininkas/-ė bei jo/jos pavaduotojas/-a.
Jaunimas | 2 MIN.
0
Šiauliai
Radviliškis
Trijų Karalių šventė, dar vadinama Viešpaties Apsireiškimu (Epifanija), krikščioniškoje tradicijoje minima jau nuo pirmųjų amžių. Ji siejama su bibline istorija apie tris išminčius iš Rytų, kurie, sekdami ryškią žvaigždę, atkeliavo į Betliejų pagerbti gimusio kūdikėlio Jėzaus ir atnešė jam simbolines dovanas – auksą, smilkalus ir mirą. Ši diena simbolizuoja šviesos pergalę prieš tamsą, tikėjimo, vilties ir bendrystės svarbą, taip pat žymi kalėdinio laikotarpio pabaigą.
Kultūra | 3 MIN.
0
Gruodžio 25 d. Alksniupiuose jau trisdešimtą kartą nuskambėjo kalėdinis koncertas „Tarp dviejų tiksėjimų“. Šis renginys tapo neatsiejama bendruomenės tradicija tamsiausiu metų laiku. Scenoje skambėjo muzika, sukosi šokėjų poros. Gražia tradicija tapo ir tai, kad į Alksniupius sugrįžta buvę krašto žmonės.
Kultūra | 2 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šaldytuvas pilnas, bet jį atsidarius atrodo, kad nieko jame nėra? Po švenčių tai tampa beveik nacionaline problema. Indeliai be etikečių, mišrainių likučiai, kalakuto gabalai, kurių kilmė jau miglota... Kodėl taip nutinka ir kaip išvengti maisto švaistymo, kai technologijos siūlo netikėtus sprendimus? Maisto banko ir „Sprinter“ tyrimas rodo, kad trečdalis apklaustųjų išmeta iki 5 proc. maisto, 15 proc. žmonių – iki 10 proc., 5 proc. – 11–15 proc., o dar 5 proc. gyventojų išmeta net iki 20 proc. valgyti tinkamo maisto. Organizacija pastebi, kad švaistomų produktų kiekis per šventes nuosekliai auga.
Namai | 4 MIN.
0
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0

Lietuva
Pakruojis
Penktadienį paliekantis darbą LNK ir InfoTV naujienų tarnyboje paskelbė vienas žinomiausių šių televizijos kanalų žinių vedėjas Viktoras Jakovlevas. Patyręs žurnalistas apie tai pranešė savo socialinio tinklo paskyroje ir teigė dar nežinantis, kokiu profesiniu keliu pasuks. Naujienų tarnyboje V. Jakovlevas dirbo 13 metų.
Veidai | 3 MIN.
0
Gruodžio 29-oji buvo paskutinė darbo diena ilgametei Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjai Irenai Mažulienei. Savivaldybės vadovų bei kolegų apsuptyje ji palydėta į naują gyvenimo etapą.
Veidai | 2 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Pagal Rytų horoskopą 2026-ieji bus energingo Raudonojo ugninio arklio metai. Tai neįtikėtinai palankių galimybių, sparčių pokyčių ir ryškių emocijų laikas. Arklys yra dinamiškumo, aistros, laisvės ir nenuspėjamumo simbolis. Jis ragina mus būti drąsius, ryžtingus ir pasiruošusius priimti naujus horizontus. Sužinokite, ką Ugninis arklys yra paruošęs kiekvienam iš mūsų.
Horoskopai | 7 MIN.
0
Jau visai netrukus, sausio 13-ąją, vėl užsidegs laisvės laužai. Galimai, jie visus tuos 35-erius metus nuo krauju aplaistytų 1991-ųjų, niekada ir nebuvo užgesę – daugelio mintyse, prisimenant paaukojusius savo gyvybes, visus bebaimius, drąsiausius, gynusius ir mūru stojusius už tai, kas brangiausia – Lietuvos laisvę. Prisiminti, dar kartą įžiebti ugnį visų širdyse kvies ir Aistė Smilgevičiūtė bei grupė „Skylė“, Kaune bei Vilniuje pristatysiantys naują muzikinį epą „13 NAKTIS. Mūsų širdžių laužai“.
Laisvalaikis | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Pagal Rytų horoskopą 2026-ieji bus energingo Raudonojo ugninio arklio metai. Tai neįtikėtinai palankių galimybių, sparčių pokyčių ir ryškių emocijų laikas. Arklys yra dinamiškumo, aistros, laisvės ir nenuspėjamumo simbolis. Jis ragina mus būti drąsius, ryžtingus ir pasiruošusius priimti naujus horizontus. Sužinokite, ką Ugninis arklys yra paruošęs kiekvienam iš mūsų.
Horoskopai | 7 MIN.
0
Sausio antroji – 2-oji metų diena, iki Naujųjų metų lieka 364 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Apie praūžusias šventes joms praėjus primena ne tik vis dar akį džiuginančios lemputės ar dovanos, bet ir šaldytuve besirikiuojantys dubenėliai su mišrainėmis, keptos mėsos gabalėliais ar vyniotinių likučiais. Muzikos prodiuserė, „Lidl“ ambasadorė Neringa Zeleniūtė sako, kad būtent tada prasideda jos mėgstamiausia dalis – naujų receptų kūrimas, įtraukiant šventinio stalo patiekalų likučius – tai ne tik puikus būdas išbandyti kažką naujo, sutaupyti, bet ir išvengti maisto švaistymo. N. Zeleniūtė atskleidžia, kokie patiekalai karaliauja jos šeimos virtuvėje praėjus šventėms ir dalijasi itin lengvu sriubos receptu, kuris leis panaudoti po Naujųjų metų vakarėlio likusį maistą.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Ne paslaptis, kad po švenčių daugelio tautiečių šaldytuvai būna pilni maisto likučių: nuo silkės ir mišrainių iki keptos mėsos, daržovių ar duonos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės išvengti maisto švaistymo ir padės po švenčių likusius valgius paversti naujais patiekalais.
Virtuvė | 4 MIN.
0