FNTT: tyrime dėl „Foxpay“ buvo sulaikyti 7 asmenys, įtarimai pareikšti dėl pinigų plovimo, korupcijos

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) teigia, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenys, tarp jų – minėtos įmonės savininkei Ievai Trinkūnaitei ir jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui. Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių.

„Pačios operacijos metu buvo sulaikyti 7 asmenys. Jiems buvo įteikti pranešimai apie įtarimą, atlikti pradinei ikiteisminio tyrimo veiksmai. Jie buvo sulaikyti, apklausti. Veiksmai atliekami dabar, įtariamųjų kiekis gali kisti“, – penktadienį, spaudos konferencijos metu, vardino FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianecas.

Kaip nurodoma FNTT pateiktoje informacijoje, tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimu. Šiuo metu nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų sumą.

Taip pat, siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.

Anot FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininko ateityje įtariamųjų gali būti daugiau nei 7. Tačiau institucijos pabrėžia, kad politikė, eksministrė Monika Navickienė byloje „nefigūruoja“, o jos apklausti pagrindo nėra.

R. Šadianecas atskleidžia, kad kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų, taip pat didelės vertės turtas, kurio legalizavimą galimai vykdė įtariamieji. Be to, anot jo, įtariama, kad vykdant nusikalstamą veiklą, galėjo būtų panaudotos ir kriptovaliutos – rastos kelios jų piniginės.

„Tai ikiteisminiam tyrimui reikšmingi daiktai, kompiuterinė technika, skaitmeninė informacija. Jos tikrai yra daug, kadangi tiriama labai įvairiomis kryptimis. Buvo surastas labai didelis kiekis grynųjų pinigų, iki šios dienos keliose vietose turime sumą, kuri sudaro apie pusę milijono eurų. Taip pat rastas labai didelės vertės turtas – meno kūriniai, laikrodžiai. Labai atkreipiamas dėmesys į patį turtą, nes šie asmenys galėjo užsiimti jo legalizavimu“, – komentavo jis.

„Nusikalstamos veiklos padaryme pasitelktos ir kriptovaliutos. Radome kriptovaliutų pinigines“, – pridūrė jis.

FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas teigė, kad iki spalio 16 d. buvo atliktos 32 kratos. Jose dalyvavo apie 80 pareigūnų.

„Šių metų spalio 16 d. mes pradėjome operaciją labai ankstyvų rytą. Buvo iki tos dienos 32 kratos. Jos buvo atliktos įtariamųjų asmenų gyvenamosiose vietose. Kratų metu buvo pasitelkta 80 pareigūnų. Pagrindą sudarė FNTT pareigūnai, STT pareigūnai, kadangi operacija nuo pat pradžių buvo planuojama kartu“, – aiškino jis.

„Buvo pasitelkti ir policijos padaliniai, ir Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai“, – pridūrė jis.

Tvirtino, kad tyrimas su rinkimais nėra susijęs

Tuo metu FNTT direktorius Rolandas Kiškis pabrėžė, kad rinkiminis laikotarpis nėra susijęs su „Foxpay“ byla. Anot jo, prie laiko sutapimo prisidėjo galimas įtariamųjų „nujautimas“ apie tokį institucijų žingsnį.

„Operacija planuota ilgą laiką, ne vieną savaitę prieš tai. Dėl taktinių sumetimų ir tam tikrų įtariamųjų vengimo, ir tam tikro nujautimo dėl galimo žingsnio, tai skraidymo privačiu lėktuvu ir taip toliau. Dėl to laikas sutapo. Tai – taktiniai dalykai“, – penktadienį žurnalistams teigė R. Kiškis.

R. Kiškis paneigė kai kurių Seimo opozicijos atstovų iškeltą idėją, kad tyrimą bandė užgniaužti valdantieji.

„Niekas iš valdžios institucijų nedarė jokio spaudimo mūsų institucijoms dėl tyrimo ir sunkiai tai įsivaizduoju“, – tvirtino jis.

„Kartu su partneriais pradėjome vertinti būtent 2023 m. rudenį“, – priminė R. Kiškis.

Įtarimai dėl sukčiavimo, pinigų plovimo, korupcinių veikų

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis spaudos konferencijos metu pasakojo, kad rugsėjį nutarta anksčiau pradėtus įvairius ikiteisminius tyrimus sujungti į vieną tyrimą, kurio akiratyje atsidūrė įmonės „Foxpay“ veikla.

Anot jo, tyrime figūruoja ne tik „Foxpay“ savininkė I. Trinkūnaitė, jos sugyventinis V. Germanas, eksministrės M. Navickienės vyras M. Navickas, bet ir daugiau asmenų, kurių prokuroras neįvardijo.

„Ikiteisminis tyrimas atliekamas pakankamai plačioje apimtyje, tai yra dėl turtinių nusikalstamų veikų – turto pasisavinimas, vagystės, sukčiavimas stambiu mastu. Kitas blokas yra korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – papirkimas, kyšininkavimas ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, gal geriau įvardinsiu visuomenei geriau žinomą sąvoką – pinigų plovimas“, – dėstė A. Urbelis.

Jis teigė, kad šiuo metu negali tiksliai įvardinti, kas ir kokiomis nusikalstamomis veikomis yra įtariamas.

A. Urbelis teigė, kad atliekant tyrimą, įtariamiesiems taikomos įvairios kardomosios priemonės.

„Byloje dalyvaujantiems įtariamiesiems parinktos kardomosios priemonės – tai rašytiniai pasižadėjimai ir užstatai, o vienam įtariamajam, žinia, parinkta kardomoji priemonė – suėmimas“, – sakė prokuroras.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį leido dviem mėnesiams suimti vieną įtariamųjų tyrime dėl „Foxpay“ veiklos V. Germaną.

A.Urbelis pažymėjo, kad teismas, paskirdamas įtariamiesiems kardomąsias priemones, atsižvelgė į prokuratūros argumentus, jog asmenys gali bėgti, slėptis nuo teisėsaugos, trukdyti procesui, daryti naujas nusikalstamas veikas

„Žinia, kad asmuo iš probacijos sąrašų buvo išbrauktas tik 2022 m. vasario mėnesį, teistas už sunkių nusikalstamų veikų padarymą, kurių senaties terminas yra 5 metai, tai akivaizdu (...), kad 5 metai nėra suėję. Taigi, inkriminuojant nusikalstamo pobūdžio veikas, tarp jų – ir sunkias, pagrįstai manoma, kad asmuo, būdamas laisvėje, gali daryti nusikalstamas veikas“, – apie vieną iš įtariamųjų kalbėjo A. Urbelis.

Prokuroras pažymėjo, jog yra požymių, kad galimos nusikalstamos veikos, kurios yra tiriamos, galėjo būti padarytos asmenims bendrininkaujant.

„Nenustatyti bendrininkai nusikalstamos veikos. (...) Nusikalstama veika padaryta nevienasmeniškai, tai yra padaryta tam tikra bendrininkavimo forma, kuri įvardinta įtarimuose“, – sakė A. Urbelis.

FNTT vadovas R. Kiškis teigė, kad visi įtariamieji tyrime yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Tiesa, jis užsiminė, kad šis tyrimas yra susijęs su tarptautiniu tyrimu.

Galėjo būti legalizuota per 17 mln. eurų, mokėti 100 tūkst. eurų siekiantys kyšiai

Kaip teigia FNTT, šiuo metu ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės, kad bendrininkų grupė, susidedanti iš mažiausiai 4 asmenų, pažeisdami pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, nusikalstamu būdu gautomis lėšomis galimai atliko finansines operacijas arba sudarė galimybę jas atlikti. Įtariama, kad tokiu būdu 2023–2024 metais galėjo būti legalizuota mažiausiai 17 mln. eurų suma.

Siekdami nuslėpti atliktus pažeidimus nuo Lietuvos banko ir FNTT, bendrininkai tam tikriems darbuotojams, galimai mokėjo kyšius. Institucijos įtaria, kad kyšiai galėjo būti mokami už tai, jog darbuotojai nuo patikrinimo nuslėptų ir sunaikintų svarbus duomenis. Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.

Taip pat tyrime nustatyta, kad bendrininkų grupė galimai pasisavino jų žinioje buvusį svetimą turtą – užsienio kompanijai priklausančią, daugiau nei 24 mln. eurų kainuojančią specializuotą kriptovaliutos „kasimo“ įrangą.

Be to, šiame tyrime taip pat yra tiriamos aplinkybės, susijusios su UAB „LitLab“ administracinio pastato statybomis, ir UAB „Foxpay“ dalyvavimu valstybinių institucijų viešuosiuose pirkimuose. 

ELTA primena, kad trečiadienį portalas „15min.lt“ pranešė, jog teisėsauga sulaikė finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkę I. Trinkūnaitę ir jos sugyventinį V. Germaną.

Anot portalo, teisėsauga tyrime dėl galimų finansinių nusikaltimų sulaikė ir buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės, konservatorės M. Navickienės vyrą, verslininką Mindaugą Navicką.

STT birželį dėl galimai neskaidrios „Foxpay“ veiklos pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tyrimas vykdomas dėl galimo nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir kišimosi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą.

STT tyrimo ėmėsi, Lietuvos bankui atliekant patikrinimą dėl „Foxpay“ veiklos. Taip pat LB papildomai kontroliuoja centrinio banko nurodymų nesilaikiusios „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas

„Foxpay“ vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje atsidūrė, kai pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas.

M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Dėl kilusio skandalo dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu, M. Navickienė pasitraukė iš ministrės posto.