FNTT šešėlinėje grožio paslaugų tiekėjų juodojoje buhalterijoje aptiko milijoną eurų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai kartu su kitų padalinių pareigūnais, atskleidę šešėlinę Lietuvoje 25 grožio salonų tinklą turinčios bendrovės veiklą, atliko 32 kratas Vilniuje, Šiauliuose, Kaune ir Klaipėdoje. Preliminariai skaičiuojama, kad bendrovė į buhalterinę apskaitą neįtraukė iš kirpėjų ir manikiūrininkių gautų 1 mln. eurų pajamų.

Plataus masto ikiteisminiame tyrime išaiškinta, kad sostinėje registruota ir iš viso 25 salonus Lietuvoje turinti bendrovė oficialiai deklaravo nuomojanti darbo vietas kirpėjoms ir manikiūrininkėms. Kirpėjos ir manikiūrininkės už savo darbo vietą su bendrove sudarydavo „kėdės“ mokesčio sutartį, kuri per mėnesį preliminariai kainuodavo nuo 100 iki 800 eurų. Nė viena iš 90 grožio paslaugas teikiančių kirpėjų ir manikiūrininkių nebuvo įdarbinta bendrovėje – joje dirbo tik 8 darbuotojai. Visos kirpėjos ir manikiūrininkės paslaugas teikė turėdamos verslo liudijimus ar pažymas apie vykdomą individualią veiklą. Pinigai už „kėdės“ nuomą buvo pervedami į bendrovės banko sąskaitą, nuo šių sumų ji sumokėdavo privalomus mokesčius. Turima duomenų, kad kiekvienas grožio specialistas bendrovei dar papildomai sumokėdavo nustatytą procentą nuo surinktų iš klientų pinigų. Ši suma siekdavo nuo 100 iki 800 eurų per mėnesį. Grynus pinigus iš Klaipėdoje, Šiauliuose ir Kaune veikiančių salonų darbuotojų dažniausiai surinkdavo vieną kartą per mėnesį atvažiuojantis bendrovės direktorius. Kaip užfiksuota, be grynųjų pinigų, visi darbuotojai pateikdavo ir kiekvieną dieną pildomus lapelius, kuriuose buvo kruopščiai nurodytos suteiktos paslaugos ir gautos pinigų sumos. Dar vienu juodųjų pinigų gavimo šaltiniu tapo grožio salonuose platinami abonementai. Kiekvienas klientas, už 45 eurus įsigijęs abonementą, grožio salone galėdavo nusikirpti 5 kartus. Kaip įtariama, už parduotą abonementą kirpėjai gaudavo tik mažąją dalį pinigų, o kita lėšų suma buvo perduodama bendrovės atsakingiems darbuotojams.

Pasak FNTT Klaipėdos apygardos valdybos viršininko Dainiaus Rimkaus, šio tyrimo metu atskleistas mechanizmas, kai bendrovė ne tik neapskaitė milijono eurų gautų pajamų, tačiau įžvelgiama ir kita problema, nes bendrovė, pasinaudodama įstatymų spraga, faktiškai vykdė kirpyklų veiklą, o slėpdama darbo santykius su kirpėjoms deklaravo, kad užsiima tik darbo vietos nuoma. Tyrimo metu surinkta duomenų, kad kirpėjos, išsinuomojusios darbo vietą savarankiškai, kaip atskiri subjektai nedirbo. Atskleista, kad bendrovės atsakingi darbuotojai kontroliavo ir reguliavo, kiek ir kokiame salone turi dirbti darbuotojų, nustatydavo teikiamų paslaugų kainas, derindavo darbo grafikus, poilsio ir atostogų dienas, kontroliavo kirpėjų uždirbamas pajamas ir dalį jų pasiimdavo. Tai ne kas kita kaip darbo santykiai. Tokiu atveju įmonė turėtų įdarbinti kirpėjas ir manikiūrininkes, mokėti joms atlyginimą, apskaityti visas pajamas ir mokėti visus privalomus mokesčius. Pažymima, kad slėpdami darbo santykius dirba nemažai Lietuvos grožio salonų.

Procesinius veiksmus atlikę septyniasdešimt FNTT pareigūnų rado juodąją bendrovės buhalteriją – daugiau kaip 25 tūkst. lapelių su išsamiais grožio salonų veiklos duomenimis, 153 tūkst. eurų grynųjų pinigų ir kitus reikšmingus tyrimui duomenis.

FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai tęsia ikiteisminį tyrimą dėl turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo. Preliminariai skaičiuojama, kad bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo apie 360 tūkst. eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, laikinai apribota nuosavybės teisė į beveik 900 tūkst. eurų vertės turtą. Bendrovės direktoriui pareikšti įtarimai dėl anksčiau minėtų nusikalstamų veikų, jam paskirtos kardomosios priemonės.

Didelės apimties ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.