FNTT vertinimu, virtualių valiutų operatoriai yra tarp rizikingiausių sektorių

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) vertinant, kad elektroninės pinigų keityklos ar virtuolių valiutų operatoriai yra tarp didžiausią riziką patiriančių sektorių, jo atstovai aiškina – situacija kiek sudėtingesnė, nei atrodo.

Asociacijos „Fintech Hub LT“ valdybos pirmininke Asta Grigaityte tvirtina –  bendra Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srities „sveikata“ yra gera, o bandymų naudotis sektorius paslaugomis nelegaliems veiksmams, nedaugėja.

Elektroninių pinigų įstaigos „Pervesk“ direktorius Darius Kulikauskas tikina, sektorius rizikingas dėl technologijų, kurios yra naudojamos, tačiau daugelis jo atstovų sugeba su tuo tvarkytis. Specifiškai kripto sektoriaus atveju jis pabrėžia, nors technologija suteikia anonimiškumą po kuriuo galima slėptis, įtartinus pervedimus galima sekti.

O kitos sektoriaus atstovės, „ConnectPay“, Vyriausiasis atitikties užtikrinimo pareigūnas Thibaud Catry tikina, bendrovė atsižvelgia į tokius vertinimus ir rizikas ir prie to taikosi, bei saugumo tikslais bendradarbiauja su Lietuvos ir Europos institucijomis.

Spalio pabaigoje FNTT paskelbė trečiojo Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus, kur apžvelgiant 2019–2022 metų informaciją buvo nustatyta, jog elektroninės pinigų keityklos ar virtuolių valiutų operatoriai yra tarp didžiausią riziką patiriančių sektorių.

„Fintech Hub LT“ pirmininkė: sektorius kasmet investuoja 10 mln. eurų į pinigų plovimo prevenciją

A.Grigaitytė tvirtina – nepaisant vieno ar kito sektoriaus vertinimo, bendra Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srities „sveikata“ yra gera. Be to, anot jos, „Fintech Hub LT“ asociacijos nariai per metus skiria iki 30 proc. visų savo išlaidų vien pinigų plovimo prevencijos stiprinimui, kas 2024 m. sektoriaus bendrovėms kainavo apie 10 mln. eurų.

„Pernai pasauliniame pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos reitinge Lietuva užėmė 9 vietą kaip mažiausiai rizikinga jurisdikcija“, – teigė A. Grigaitytė.

„2024 m. 96 proc. Asociacijos narių pasamdė bent vieną naują pinigų plovimo prevencijos specialistą, 93 proc. narių atnaujino savo vidaus kontrolės procedūras ir politikas, 48 proc. narių į savo operacijų stebėsenos sistemas integravo naujus dirbtinio intelekto ir RegTech sprendimus, 44 proc. narių atsisakė santykių su aukštesnės rizikos klientais“, – prevencines bendrovių priemones vardina ji.

Anot „Fintech Hub LT“ valdybos pirmininkės, bandymu naudotis valiutos keityklos ir elektroninių pinigų įstaigomis, vykdant nelegalią veiklą, nedaugėja. Be to, pabrėžė ji, Registrų centras lapkritį likvidavo kriptoturto bendroves nesilaikiusias apribojimų, tad mažėja būdų vykdyti tokią veiklą. 

„Registrų centras lapkričio mėnesio pradžioje likvidavo 340 virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių, kurie nesilaikė metų pradžioje įsigaliojusių įstatinio kapitalo reikalavimų. Kadangi šios kriptobendrovės nebegali teikti jokių kriptopaslaugų Lietuvoje, mažėja kanalų, per kuriuos gali būti vykdoma nelegali veikla“, – komentuoja ji.

Taip pat, anot A. Grigaitytės, asociacijai priklausančios bendrovės efektyviai bendradarbiauja su institucijomis šiais klausimais. Pasak jos, asociacija šiais klausimais artimai bendrauja Pinigų plovimo prevencijos centru,

„Vertinant bendrą situaciją, bendradarbiavimas vyksta efektyviai. Natūralu, kad rinkos dalyviai visuomet agituoja už biurokratinės naštos mažinimą ir rizikos vertinimu grįstą reguliavimą ir priežiūrą, o valstybės institucijos siekia sugriežtinti reikalavimus, mažinti įstaigų priklausomybę nuo trečiųjų šalių. Asociacija tarp šių dviejų pusių nuolat bando rasti kompromisą“, – aiškina A. Grigaitytė.

„Manau, kad per pastaruosius du metus buvo įdėta daug pastangų, ir sektoriaus pažeidžiamumai rizikai buvo sumažinti“, – tvirtina ji.

Be to ji išvadino keturias pagrindines pinigų plovimo prevencijos priemones: deramą kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą, tinkamą informacijos saugojimą, nuolatine klientų atliekamų operacijų stebėseną ir pranešimų apie įtartinas operacijas ar sandorius teikimą bei tinkamų vidaus kontrolės procedūrų laikymąsi. 

„Pervesk“ direktorius: industrija rizikinga, bet viskas priklauso nuo sugebėjimo su tuo dorotis

Tuo metu D. Kulikauskas aiškina, kad toks vertinimas tik patvirtina senai žinomą informaciją, nes tiek mokėjimo, tiek virtualių valiutų paslaugų pobūdis lemia greitą pinigų judėjimą, o bendrovės renkasi dirbti su aukštesnės rizikos klientais. Tačiau jis pabrėžia, kad ne visis sektoriaus dalyviai vienodi, tad viskas priklauso nuo to, ar dirbantys su rizika moka su ja dorotis.

„Virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veikloje ši rizika kyla ir iš pačios industrijos, nes virtualiosios valiutos susijusios su decentralizuotomis technologijomis, o pats sektorius – santykinai naujas ir mažiau sureguliuotas“, – komentavo jis.  

„Dalis jų (dalyvių – ELTA) yra prižiūrimi valstybėse, kuriose netoleruojamas aplaidumas pinigų plovimo prevencijos srityje. Štai 2022 m. FNTT tikrino 14 Lietuvoje veikiančių virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų, įskaitant ir mūsų įmonių ekosistemai priklausančios įmonės SpectroCoin veiklą. Pastaroji buvo viena iš vos dviejų tikrintų įmonių, kurioms FNTT neskyrė piniginės baudas, o tik įspėjo ir pateikė rekomendacijas patobulinti tam tikrus procesus“, – aiškina jis.

„Pervesk“ direktorius taip pat pastebi, kad nors įprastai kriptoturtas laikomas rizikingu dėl suteikiamo anonimiškumo, tai tik iš dalies teisingas požiūris. Jis vertina, kad technologijos leidžiančios mainytis kripto valiuta palieka aiškų skaitmeninį pėdsaką.

„Vyraujanti nuomonė, kad su kriptoturtu siejamas anonimiškumas yra pagrindinis rizikos šaltinis yra tik iš dalies teisinga. Blokų grandinėje vykstantys sandoriai palieka labai aiškų skaitmeninį pėdsaką, kurį gerai šią sritį suprantantiems yra kur kas lengviau atsekti nei, atitinkamiems ekspertams, pvz., grynaisiais pinigais atliekamų operacijų atveju“, – teigia jis.

„Suprantama, nuolat besikeičiančios technologijos ir kintantys nusikalstamų grupių veiklos metodai reikalauja nuolatinio mūsų procesų atnaujinimo, todėl ir čia negalime prarasti budrumo ir nuolat investuojame į mūsų sistemų tobulinimą bei darbuotojų mokymus“, – pamini jis.

Jis pabrėžė, kad siekiant sustabdyti nusikalstamo pasaulio atstovų naudojimąsi „Pervesk“ paslaugomis taikoma pažangios tapatybės nustatymo priemonės, jų duomenų tikrinimas. Be to, jo teigimu, naudojamos sistemos leidžiančios stebėti sandorius ir nustatyti, kurie iš jų įtartini.

D. Kulikauskas tvirtina – „Pervesk“ su institucijomis bendrauja efektyviai, vertina Lietuvos banko norą bendradarbiauti, tačiau tai greitai kintanti sritis, tad atsiranda klausimų į kuriuos prireikia netrumpai laukti atsakymo, jie ne visada atspindi padėtį

„Bendradarbiavimas su Lietuvos banku ir kitomis institucijomis vyksta profesionaliai, bet tai tikriausiai nėra tokia sritis, kur kada nors tiek Lietuvos bankas, tiek rinkos dalyviai galės pasakyti, jog viskas jau tobula. Kaip rinkos dalyvis, apskritai labai teigiamai vertiname Lietuvos banko norą kalbėtis ir atvirumą bendradarbiavimui įvairiais formatais“, – aiškina D. Kulikauskas.

„Verta paminėti, kad tais atvejais kai finansų įstaigos nustato galimą savo klientų įtartiną veiklą ir apie ją praneša FNTT ar Lietuvos bankui, į tokius pranešimus yra reaguojama ganėtinai efektyviai. Tad problemų operatyvinėje pinigų plovimo ir teroristų finansavimo nusikaltimų užkardymo pusėje nėra tiek ir daug kaip gali kartais pasirodyti iš šono“, – vertina jis.

„ConnectPay“ atstovas: matydami vertinimus ėmėmės veiksmų

Tuo metu T. Catry aiškina, kad 2023 m. „ConnectPay“ į produktų vystymą investavo 2,5 mln. eurų, dalis ko skirta aktyviems veiksmams mažinant pinigų plovimo rizikas atsižvelgiant į institucijų vertinimą.  

„Pritaikėme dvi pagrindines strategijas: pirmiausiai, pasirinkome apriboti riziką iš potencialios klientų bazės pašalindami tam tikros aukštos rizikos sektorius. Antra, ir toliau aptarnaujamiems didelės rizikos sektoriams taikome individualų, rizika pagrįstą požiūrį su specializuotomis kontrolės priemonėmis, skirtomis jų unikaliai rizikai šalinti“, – aiškina T. Catry.

„Vadovaujantis griežtais klientų duomenų tvarkymo protokolais, taikant anonimizavimą ir duomenų šifravimą, užtikriname asmeninės ir finansinės informacijos saugumą, konfidencialumą ir prieinamumą tik įgaliotiems asmenims“, – teigia jis.

„ConnectPay“ atstovas patikina, kad siekiant sustabdyti pinigų plovimą bendradarbiaujama tiek su Europos, tiek Lietuvos institucijomis bei organizacijomis.

„Kad galėtume dalytis įžvalgomis ir užbėgti už akių galimai kilsiančioms rizikoms, stengiamės bendradarbiauti tiek su reguliavimo institucijomis, tiek su kitais rinkos dalyviais. Pavyzdžiui, prisijungėme prie visai neseniai įkurtos „European Compliance Professionals Association“, sujungiančios atitikties profesionalus Lietuvoje ir už jos ribų“, – komentuoja jis.

„Taip pat dalyvaujame Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro rengiamose veiklose bei aktyviai bendradarbiaujame su „Fintech Hub LT“, – priduria jis.

Taip pat, anot T. Catry, „ConnectPay“ reguliariai testuoja savo sistemas, atlieka nepriklausomus jų auditus, bei turi subūrę specialistų komandą nuolatos dirbančią prie neutralių grėsmių neutralizavimo.

„Reguliariai testuojame savo sistemas, kad jos visuomet atitiktų aukščiausius saugumo ir atitikties standartus. Mūsų procesus dar labiau sustiprina dažni nepriklausomų trečiųjų šalių atliekami auditai, kurie objektyviai įvertina mūsų kontrolės priemones ir užtikrina, kad laikomės geriausių ir naujausių praktikų. Taip pat esame subūrę aukštos kvalifikacijos rizikos ir atitikties užtikrinimo specialistų komandą, todėl galime efektyviai aptikti ir neutralizuoti potencialias grėsmes“, – komentuoja T. Catry.

FNTT: virtualiosios valiutos keityklos dažniau rizikuoja susidurti su pinigų plovimu

FNTT atliktame trečiajame Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime, apžvelgiant 2019–2022 metų informaciją buvo nustatyta, jog elektroninės pinigų keityklos ar virtuolių valiutų operatoriai yra tarp sektorių, kuriems nustatytas didžiausias pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos lygis.

Iš viso buvo vertinami 30-ies sektorių, kuriuos sudarė finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, rizikos scenarijai. Atliekant rizikos vertinimą, analizuojama susijusi grėsmė ir pažeidžiamumas, kurie vertinami balais nuo 1 (mažas) iki 4 (labai didelis). Rizikos dydį lemia grėsmės ir pažeidžiamumo derinys.

Kaip skelbia FNTT, nustatyta, kad 2-jų sektorių – virtualiųjų valiutų teikėjų bei elektroninių pinigų įstaigų bei mokėjimo įstaigų – bendras pinigų plovimo rizikos lygis vertinamas kaip labai didelis, 13-os sektorių – didelis, 12 sektorių – vidutinis ir 4 sektorių – mažas.

Tyrimas parodė, kad su teroristų finansavimu labiausiai rizikuoja susidurti du sektoriai – virtualiųjų valiutų teikėjų bei elektroninių pinigų paslaugų teikėjų bei pinigų perlaidų, didelis – 6 sektoriuose, vidutinis – 7 ir mažas – 10 sektorių, o 6 sektoriuose rizika vertinta nebuvo, nes šie sektoriai nesudaro galimybių vykdyti teroristų finansavimą.

Tarp mažiausią PP rizikos lygį turinčių sektorių pateko laisvosios ekonominės zonos bankininkystės / kredito produktai, gyvybės draudimo sektoriai bei antstoliai.