Fi­zi­nis ug­dy­mas nuo­to­li­niu būdu – tin­gi­nystės glėby­je

Ša­ly­je įves­tas nuo­to­li­nis mo­ky­mas su­kėlė iššū­kių dau­gu­mai ša­lies mo­kyklų. Jei da­lis mo­ky­tojų ne­blo­gai pri­si­taikė prie si­tua­ci­jos, fi­zi­nio ug­dy­mo mo­ky­to­jams tai ta­po rim­tu iš­ban­dy­mu.

Filmuoti save suprakaitavusį – nemalonu

Į „Etaplius“ dėl sūnaus nuotolinio mokymosi kreipėsi susirūpinusi šiaulietė. Ji teigė, kad gimnazistas sūnus privalo fizinio ugdymo mokytojui nusiųsti paties nufilmuotus vaizdo įrašus, kaip jis sportuoja. Sūnui yra nemalonu filmuotis sportuojant, jis to nedaro, todėl gauna neigiamus pažymius.

Paklaustas šiaulietės sūnus patikino tikrai nenorintis filmuotis, kaip suprakaitavęs daro atsilenkimus. Vaikinas pridūrė, jog jam tai yra nepriimtina, nemalonu ir kad užtektų mokytojui tiesiog paklausti, ar sportavo.

„Etaplius“ pasidomėjo situacija Šiaulių gimnazijose: kaip jose mokiniai atlieka pratimus bei, aišku, ar tuos pratimus atlieka sąžiningai bei noriai.

„Tų pratimų dažniausiai nedarau“

Iš kalbintų Didždvario gimnazijos mokinių atsakymų aiškėja, kad pamokose yra skiriamos užduotys, kurias reikia atlikti savarankiškai.

„Vieną kartą per savaitę jungiamės į pamoką. Mums skiria uduotis, pavyzdžiui, peržiūrėti kokį nors vaizdo įrašą, kuriame atliekami pratimai. Aš tų pratimų dažniausiai nedarau, nes prieš karantiną ėjau į sporto salę ir dabar dėl savęs sportuoju“, –  sako vienuoliktokė Emilija.

Vienuoliktokui Justui pamokos vyksta per
„Teams“, gimnazistai susitinka aptarti atliktų užduočių rezultatų. „Užduotys būna įvairios, pavyzdžiui, kiekvieną dieną bėgioti lauke ar nusifotografuoti, darant pratimą. Visi gauname skirtingas užduotis. Stengiuosi jas atlikti, tačiau ne visada pavyksta“, – sako jis.

Vienuoliktokė Gabrielė tikina besistengianti užduotis atlikti sąžiningai: „Turime savarankiškai atlikti užduotis, nuotolinėse pamokose aptariame savaitės pasiekimus. Užduotis atlieku sąžiningai, nes suprantu, jog esu atsakinga už savo sveikatą.“

„Tiesiog neturiu motyvacijos“

Juliaus Janonio gimnazijos mokiniai per nuotolines pamokas sportuoja visi kartu.

„Gauname atrinktas vaizdo nuorodas, kuriose pratimai yra suskirstyti serijomis pagal laiką. Pratimus turime atlikti įsijungę kamerą. Pratimus darau, kiek pajėgiu. Kai nebegaliu, tiesiog nukreipiu kamerą kita kryptimi, kad nesimatyčiau, ir šiek tiek pailsiu“, – patirtimi dalijasi vienuoliktokas Martynas (vardas pakeistas, – aut. past.).

Abiturientė Vaida tikina pratimus atliekanti sąžiningai: „Daugumai buvo sunku rasti laiko aktyviai pajudėti per savaitę, tad mokytoja mums pasiūlė judėti per pamokas. Jau kitą pamoką judėjome, atlikdami pratimus, kuriuos demonstravo mokytoja. Pamokos metu turime galimybę įsijungti kamerą, tačiau aš pasirenku jos nesijungti. Nejaukiai jausčiausi, būdama vienintele mokine, matoma pamokoje. Nepaisant to, pratimus atlieku sąžiningai.“

Vienuoliktokas Dominykas (vardas pakeistas, – aut. past.) atviras – kai reikia atlikti pratimus, susiranda kitos veiklos: „Mokytoja atsiunčia užduotis ir duoda laiko joms atlikti. Likus penkiolikai minučių iki pamokos pabaigos, turime įsijungti kameras ir pasakyti, kaip mums sekėsi. Kadangi sportuojant galima būti neįsijungus kamerų, dažniausiai susirandu kitos veiklos, nes kartais tiesiog neturiu motyvacijos.“

Ir Ignas (vardas pakeistas, – aut. past.) nemeluoja: „Pratimus ne visada atlieku sąžiningai, nes kartais trūksta motyvacijos ar tiesiog prasčiau jaučiuosi.“

Save filmuoti – daugeliui nemalonu

Kitų gimnazijų mokiniai pasidalijo įvairiomis patirtimis:

„Mums nevyksta nuotolinės fizinio ugdymo pamokos, tik atsiunčiami pratimai, kuriuos turime atlikti namuose. Nesusijungiame jų aptarti. Tuos pratimus žiūrėjau vos kelis kartus. Šiaip tai bėgioju gana dažnai ir taip bandau pasportuoti“, – teigia Sauliaus Sondeckio gimnazijos vienuoliktokas Rokas.

„Iš pradžių reikėjo nusifilmuoti, kaip darome atsiųstus pratimus, tačiau man bei daugelių kitų tai daryti buvo labai nemalonu. Dabar susijungiame ir turime sportuoti prieš kameras, tačiau galime pasirinkti – rodyti save per kamerą ar ne. Dažniausiai nedarau tų pratimų arba dėl tingėjimo, arba dėl energijos neturėjimo“, – atvirauja Saulėtekio gimnazijos vienuoliktokė Austėja (vardas pakeistas, – aut. past.).

„Privalome sportuoti įsijungę kameras – kitaip negalime. Kartais dėl tingumo nustatau kamerą taip, kad mažiau manęs matytųsi“, – pasakoja Stasio Šalkauskio gimnazijos vienuoliktokas Matas (vardas pakeistas, – aut. past.).

Tėvai turi derintis su mokytojais

„Etaplius“ pasiteiravo Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus patarėjo Rimo Marcinkaus, kaip reikėtų spręsti problemas dėl nuotolinių fizinio lavinimo pamokų.

„Fizinis ugdymas nuotoliniu būdu vykdomas labai įvairiai. Mokytojai kartu su mokiniais, naudodamiesi informacinėmis technologijomis, atlieka pratimus, skiria mokiniams individualias užduotis ir pan. Dėl galimybių bendrauti tiesioginio kontakto būdu mokytojai derinasi su mokiniais ir jų tėveliais“, – sakė jis.

R. Marcinkus taip pat pabrėžė, kad jeigu vaikas nenori tiesiogiai jungtis į užsiėmimus, tokiam mokiniui skiriamos individualios užduotys, kurias vaikas nusifilmuoja ir nusiunčia mokytojui.