Fizinė medicina ir reabilitacija naudinga ne tik susidūrus su sunkiais sveikatos sutrikimais

Reabilitacija – terminas, kuris buvo pradėtas naudoti dar XVI a., tiesa, su medicina tiesiogiai nebuvo susijęs ir reiškė atimtų privilegijų, padėties ir teisių grąžinimą. Šiais laikais šia sąvoka įvardinamas gydymo būdas leidžia daugeliui pacientų atkurti sutrikusias paciento biopsichosocialines funkcijas, kompensuoti negrįžtamus organizmo pakitimus arba palaikyti pasiektą paciento biopsichosocialinio funkcinio pajėgumo lygį. Plačiau apie reabilitacijoje naudojamas priemones ir gydymą judesiu pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Neringa Skrodenė.

„Dar Hipokratas tyrinėjo, kokią įtaką gydomoji mankšta daro sergant širdies, kraujagyslių ir virškinamojo trakto ligomis ir tikriausiai nesuklysiu sakydama, kad dauguma žmonių yra girdėję apie Rytų mediciną, kuri ypač didelį dėmesį teikia gydymui judesiui“, – pažymi N. Skrodenė.

Šiuolaikinėje medicininėje reabilitacijoje taikomos labai įvairios priemonės, tokios kaip kineziterapija, ergoterapija, klinikinio logopedo paslaugos, ortopedinių ir techninės pagalbos priemonių parinkimas ir pritaikymas, psichologinė ir socialinė pagalba, gydomieji masažai, fizioterapija, gydymas vaistais, dieta bei reikalingų žinių suteikimas pacientams ir jų artimiesiems.

Kuo ypatingi reabilitacijoje taikomi metodai?

Dažniausiai ir plačiausiai naudojama reabilitacinė priemonė – kineziterapija arba gydymas judesiu. Šis būdas gerina judamojo aparato, kraujotakos ir kvėpavimo sistemų būklę, gali atstatyti pažeistų organų funkcijas. Tinkamai parinkti kineziterapiniai pratimai bei jų sistemingas atlikimas padeda žmogui sugrąžinti ar kompensuoti judėjimo funkciją, sumažina komplikacijų riziką, palaiko bendrą paciento fizinį pajėgumą bei mobilumą. Be to, tinkamai išmokus atlikti pratimus, pacientui juos galima tęsti savarankiškai, taip sumažinant ligos pasikartojimo tikimybę.

„Kitas metodas – ergoterapija, arba pacientų galimybių apsitarnauti pačiam atstatymas, palaikymas bei sutrikimų kompensavimas. Ergoterapeutas, pasitelkdamas specialius testus, ištiria paciento savarankiškumą kasdienybėje, pavyzdžiui, valgant, apsirengiant, besirūpinant asmens higiena, išsiaiškina apie reikiamą pagalbą darbinėje veikloje ir, kiek įmanoma, pritaiko priemones, reikalingas įgūdžiams atgauti. Vaikų ergoterapeutai didelį dėmesį skiria darbui su jų sensoriniais jutimais“, – pasakoja N. Skrodenė.

Dar viena dažna priemonė – gydomasis masažas, gerinantis kraujotaką, limfotaką, medžiagų apykaitą, atpalaiduojantis įsitempusius raumenis, o atliekant sistemingai, padedantis mažinti sąnarių kontraktūras. Tai tinkamas būdas, padedantis žmogui atsipalaiduoti, pagerinantis nuotaiką bei mažinantis nervingumą ar įtampą.

„Taip pat verta paminėti fizioterapiją – natūralių ir dirbtinių fizikinių veiksnių naudojimą. Natūralūs veiksniai apima gydymą vandeniu, purvu bei klimatoterapiją, o dirbtiniai – elektroterapiją, magnetoterapiją, fototerapiją ir kitus. Tinkamai parinktos fizioterapinės procedūros padeda gerinti kraujotaką, mažina skausmą ir uždegimus“, – pažymi fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.

Fizinė medicina – ne tik gydymo būdas, bet ir profilaktinė priemonė

Beveik visais atvejais medicininė reabilitacija yra sudėtinė gydymo dalis, taikoma kartu su medikamentų vartojimu. Didžioji dalis ja gydomų pacientų atvyksta po traumų, operacijų, naujai diagnozuotų ligų ar anksčiau nustatytų ligų paūmėjimų. Be to, ji naudinga jaučiant nugaros, sąnarių, galvos skausmus, sąnarių sustingimą, raumenų silpnumą ir sumažėjusią fizinę ištvermę.

„Bendrai medicininė reabilitacija taikoma esant judamojo-atramos aparato pažeidimams, sergant nervų, kraujotakos, endokrininėmis, inkstų, ginekologinėmis, kvėpavimo ar virškinimo sistemų ligomis. Taip pat esant akių, ausų, nosies, gerklės ar odos susirgimams“, – teigia N. Skrodenė.

Reabilitacija yra naudinga ir kaip profilaktikos priemonė, kadangi pacientai apmokomi ergonomikos, bendrų kineziterapinių pratimų, naudingų viso kūno stiprinimui, o apžiūros metu pastebimos silpnosios kūno vietos ir pateikiamos rekomendacijos, kaip jas stiprinti.

„Fizinis aktyvumas – vienas iš svarbiausių gyvensenos veiksnių, stiprinantis sveikatą, pajėgumą ir žmogaus gerovę. Fizioprofilaktika – tai ligų prevencijai, bendros būklės gerinimui, sveikatingumui naudojamų priemonių visuma, o antrinė fizioprofilaktika – priemonių visuma, leidžianti išvengti ligų recidyvų, lėtinių ligų paūmėjimų, sustabdyti jų regresavimą ir išsaugoti esamą sveikatos būklę“, – pastebi fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad medicininės reabilitacijos taikymas yra apribojamas esant tam tikroms kontraindikacijoms – dažniausiai tai infekcinės ligos, tuberkuliozė, trombozė ar karščiavimas. Taip pat teikti reabilitacijos paslaugas gali būti atsisakyta, jei paciento būklė yra nestabili, jis nebendradarbiauja, yra reikalingas paliatyvus gydymas ar slauga.

Kaip vyksta gydymo procesas?

Nusprendus gydymui taikyti reabilitaciją, pirmiausia paciento nusiskundimus, ligos ir gyvenimo anamnezę įvertina fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

„Apžiūros metu, priklausomai nuo pažeidimo ar ligos vietos, tipo ir sunkumo, atliekami įvairūs testai. Visos procedūros kiekvienam pacientui skiriamos individualiai, o jas atlikus, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas pakartotinai pakonsultuoja, įvertina, ar reikia papildomų reabilitacijos priemonių ir kokių“, – sako N. Skrodenė.

Kaip ir parinkti metodai, taip ir gydymo trukmė kiekvienam pacientui yra individuali. Pavyzdžiui, jaunam žmogui, jaučiančiam nugaros skausmus dėl netaisyklingos laikysenos ar mažo fizinio aktyvumo, gali užtekti kelių individualių užsiėmimų su kineziterapeutu. Pacientui po sunkios nugaros smegenų traumos reabilitacinis gydymas gali užtrukti ir keletą mėnesių bei būti kartojamas kasmet.

Svarbu nepamiršti, kad gydymo efektyvumui įtakos turi paciento motyvacija ir sistemingumas. Dėl šios priežasties išmoktus pratimus, aptartas ergonomikos taisykles reikėtų taikyti ir namų bei darbo aplinkoje.