Fitneso trenerė Milda Kavaliauskaitė: sportas – laimės hormonas

Milda Kavaliauskaitė iš Lietuvos gyventi ir dirbti į Angliją prieš šešerius metus išvyko labai spontaniškai. Jauna mergina nežinojo, kokie sunkumai jos laukia svetur, tačiau visai netikėtai atrado save sporto srityje ir šiandien džiaugiasi ne tik mylimu darbu, bet ir turi rimtų ateities planų. „Gyvenime viskas vyksta taip, kaip ir turi vykti“, – neabejoja fitneso trenerė Milda.

– Milda, trumpai papasakok apie save... 

– Esu emigrantė, kuri šiuo metu gyvena Anglijoje. Iš Lietuvos išvykau labai spontaniškai: susikroviau daiktus ir išvažiavau į nežinią. Anglų kalba man buvo svetima, tad angliškai beveik nekalbėjau, o tai, ką mokėjau, nelabai drįsau pasakyt. Išvykus teko dirbti tai, kas nebuvo labai artima širdžiai, o kasdienybė nedžiugino, tačiau nepaisant sunkumų atgal į Lietuvą grįžti neplanavau, todėl teko prisitaikyti ir „plaukti“ pasroviui. Nuo naujos gyvenimo pradžios praėjo daugiau kaip šešeri metai ir dabar galiu drąsiai pasakyti, kad toks sprendimas buvo vienas geriausių mano gyvenime. Sunkumai, su kuriais teko susidurti nuvedė ten, kur esu ir kas esu dabar. Pirmiausia, galiu drąsiai teigti, kad dabar esu labai laminga. 

– Kada tavo gyvenime atsirado sportas? Galbūt kas nors paskatino?

– Pirmą kartą į sporto salę išėjau ne savo noru, nes tą kartą mane prikalbino geras draugas, kuris sportavo jau ne vienerius metus. Mano pirmasis apsilankymas sporto salėje įvyko prieš ketverius metus, šaltą žiemos vakarą. Bendraujant su draugu nejučia pažadėjau ir sau, ir jam, kad sporto klube apsilankysiu. Sporto klube, tiesą sakant, pačiai buvo kiek juokinga, nes nesupratau, ką aš čia veikiu, bet tikslas buvo pasakyti draugui, kad buvau nuėjusi sportuoti. Sulaukusi padrąsinimo ir pagyrų, nusprendžiau nueiti dar kartą ir įrodyti, kad naujų dalykų taip greitai nepaleidžiu ir nepasiduodu iššūkiams. Taip nutiko, kad dėka savo draugo šiandien nebeįsivaizduoju dienos be sporto. 

– Kaip pavyksta save motyvuoti?

– Per 4 metus įsitikinau, kad po sporto jaučiuosi daug geriau. Sportas – tai laimės hormonas. Kad ir kokia bloga diena, visada žinau, kad gera muzika ir šis laikas sau viską pakeičia. Smagu ne tik sportuoti, bet ir susipažinti su naujais žmonėmis, kurie prisideda prie geresnės nuotaikos kūrimo. Tikroji mano motyvacija atsirado tuomet, kai pagaliau supratau, kad sportas yra mano gyvenimo būdas ir man smalsu, kaip atrodysiu ir kaip jausiuosi dar po 10 ar 15 metų. Sportas jaunina ir kiekvienas sportuojantis, manau, su tuo sutiktų. Visa tai keičia ne tik mūsų išvaizdą, bet suteikia daugiau jėgų, aktyvumo kasdienėse situacijose. Pastebėjau, kad sportuojantys žmonės beveik nesiskundžia, kad jiems yra bloga nuotaika. 

– Kokias asmenines savybes tau padėjo išsiugdyti sportas?

– Valią, kantrybę ir discipliną, ko ankščiau, deja, neturėjau. Rezultatai iškart neatsiranda, todėl svarbu tai, kiek laiko ir pastangų sportui atiduosi. Kartais vietoj žodžių „šiandien nenoriu“ sakau, kad aš galiu. Juk ne kiekvieną dieną norim eiti į darbą, bet privalom, nes, matyt, pakaktų nedirbti mėnesį laiko ir mūsų pajamos sumažėtų iš esmės. Su sportu yra taip pat, nes žmogus, kuris mėnesį laiko ilsisi ir nesportuoja, deja, norimų rezultatų niekada nepasieks. 

– Kokiu sportu dar domiesi?

– Šiuo metu svarstau apie kovų menus, kikboksą. Artimai pradėjom bendrauti su viena mergina sporto klube ir nutarėm išbandyt ne itin moterišką sportą. 

– Savo žiniomis daliniesi ne tik sporto, bet ir mitybos klausimais. 

– Sulaukiu nemažai žinučių, todėl visada stengiuosi pasidalinti ne tik žiniomis, bet ir paprastais gyvenimiškais patarimais. Asmeninė patirtis labai svarbi norint padėti kitam susidraugauti su sveika gyvensena.

– Koks tavo laisvalaikis?

– Didžiąją laiko dalį praleidžiu sporto salėje,  tačiau ten ne tik sportuoju, bet ir susitinku su bendraminčiais, su kuriais praleidžiame daug laiko. Sporto salė mums yra kaip antri namai. Tai pat daug laisvo laiko praleidžiu su draugais, o ir pastaraisiais metais džiugina naujų žmonių atsiradimas mano gyvenime.  Mėgstu „house“ muzikos stilių, todėl dažnai lankausi muzikos festivaliuose, renginiuose. Tuo pačiu mėgstu ir ramybę, tad skaitau ir klausausi daug audio knygų apie saviugdą.  Man patinka išeiti pasivaikščioti arba tiesiog užsidaryti virtuvėje eksperimentuojant.

– Papasakok, kaip atrodo tavo diena?

– Visos mano dienos labai skirtingos, nes vieną dieną lekiu kaip viesulas, o kitą dieną tarsi išnykstu ir būnu pati su savim. Bet įprasta diena dažniausiai prasideda nuo kavos ir keliavimo į sporto salę. Dažniausiai 6 valandą ryte turiu bent vieną žmogų, kurį treniruoju ir tada sportuoju pati. Man patinka sportuoti iš ryto, nes tuomet protas dar yra ramybės būsenoje. Grįžusi iš sporto klubo pavalgau ir pamiegu dar bent valandą, kad dieną būčiau žvalesnė. Sporto salėje dirbu nuo pietų iki vakaro, tad rytą skiriu darbui prie kompiuterio ir maisto gaminimui. Dažnai sukuosi kaip voverė rate ir didžiąja savo laiko dalį praleidžiu tarp žmonių. Bet po visko turiu susigrąžinti jėgas, todėl kartą per savaitę leidžiu sau ilgai pamiegoti, neliečiu telefono, užsisakau maistą į namus ir mėgaujuosi nieko neveikimu. Neturiu jokios griežtos rutinos. Nemėgstu savęs spaust į laiką ar kitus rėmus. Organizmas diktuoja, ko reikia žmogui ir jo gerai savijautai. 

– Kokie tavo ateities planai?

– Šiuo metu esu fitneso instruktorė ir vedu privačias treniruotes arba bendras fitneso klases grupėms žmonių. Sudarau sporto ir mitybos programas internetu. Turiu ir kitų tikslų, kuriuos, manau,  greitu metu pavyks  įgyvendinti. 

– Kokia mintimi vadovaujiesi savo gyvenime?

– Visada sakau, kad pirmiausia reikia išmokti mylėti save,  nes jeigu nemokėsi mylėt savęs – kaip gali tikėtis meilės iš aplinkinių? Visai neseniai pradėjau vadovautis dar viena mintimi – niekada dėl nieko nepergyvenk du kartus. Pastaruoju metu įsitikinau, kad viskas gyvenime vyksta taip, kaip turi įvykti. Jeigu kažkas ir nesidėlioja pagal planą – nereikia per daug dėl to nerimauti, nes gyvenimas, matyt, mums ruošia kažką geresnio. Negali pakeist situacijos –  pakeisk požiūrį!