Finansų viceministrė nesutinka su Europos Komisijos vertinimu dėl RRF lėšų Lietuvai: kai kurios lengvatos yra reikalingos

Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė tikina nesutinkanti su Europos Komisijos (EK) pritaikyta daline 8,7 mln. eurų sankcija Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) plano daliai. Anot jos, priemonėse nebuvo numatyta, kokios mokesčių lengvatos šalyje turi būti panaikintos, o kai kurios iš jų yra, viceministrės teigimu, yra reikalingos.

„Prieš keletą savaičių gavome atsakymą iš EK, kad tam tikri pokyčiai mokesčių srityje yra įvertinti pilnai teigiamai, tačiau vienas rodiklis susijęs su mokesčių lengvatų ir specialių mokesčių režimų atsisakymu buvo įvertintas kaip dalinai, 50 proc. pasiektas. Čia nesutinkame su EK vertinimu, nes plane nebuvo konkrečiai numatyta, kokios mokesčių lengvatos turi būti panaikintos, buvo tik numatyta kryptis“, – trečiadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio metu kalbėjo V. Česnulevičiūtė-Markevičienė.

„Esame Komisijai pateikę detalų vertinimą, kurios lengvatos ir specialieji apmokestinami režimai yra paliekami ir kodėl, pvz. nėra ginčo, kad lengvata vaistams turėtų galioti, jog žmonės galėtų lengviau įsigyti vaistus. Lengvata dėl NPD prisideda prie nelygybės, skurdo mažinimo, todėl irgi turėtų egzistuoti“, – pažymėjo ji.

V. Česnulevičiūtė-Markevičienė taip pat akcentavo, kad Lietuvoje yra ir lengvatų verslui susijusių su inovacijomis, moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, kurios yra svarbios šalies ekonomikai.

„Tuos argumentus esame pateikę EK ir manome, kad jie yra svarūs“, – pabrėžė ji.

Finansų ministerija gegužės pradžioje pranešė, kad reaguodama į EK dalinį pozityvų įvertinimą 142 „Naujos kartos Lietuva“ plano rodikliui, pritaikytą 8,7 mln. eurų sankciją ir gegužės mėnesį planuojamus išmokėti 14,88 mln. eurų, svarstys galimybę kreiptis į Europos Sąjungos Bendrąjį teismą (ESBT) dėl Komisijos veiksmų atitikties instrumento reglamentui.

ELTA primena, kad EK praėjusių metų spalio pabaigoje priėmė teigiamą iš dalies pakeisto Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, RRF plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, vertinimą. Tačiau į Lietuvos prašymą dėl mokesčių reformos buvo neatsižvelgta.

Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius Eltai yra teigęs, kad EK turėtų patvirtinti antrąją RRF fondo lėšų išmoką Lietuvai, kuri bus 222 mln. eurų. Taip pat, pasak jo, nuspręsta „atrakinti“ dar 9 mln. eurų iš įšaldytų 17 mln. eurų.

Finansų viceministrė Vaida Markevičienė vasario pabaigoje sakė, kad antrajame Lietuvos RRF lėšų paskolinės dalies prašyme rizikos nesimato, tad šių metų trečiąjį ketvirtį planuojama prašyti 310 mln. eurų iš EK.

Lietuva pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą jau yra gavusi beveik 1 mlrd. eurų subsidijos lėšų ir daugiau kaip 470 mln. eurų paskolos lėšų.