Finansų viceministras G. Norkūnas traukiasi iš pareigų

„Įvertinęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo motyvus ir plečiamąjį Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo aiškinimą, nusprendžiau trauktis iš užimamų pareigų. Pripažįstu, kad padariau klaidų pildydamas deklaraciją, todėl nenoriu toliau kelti kredibilumo abejonių ir diskredituoti visos Finansų ministerijos dėl asmeninio suklydimo“, – pranešime spaudai teigia G. Norkūnas.

 

„Tuo pačiu nesutinku su VTEK išaiškinimu ir atsakingai pareiškiu, kad dėl sprendimų AB „Ignitis grupė“ atžvilgiu esu ramus, kadangi niekada nedalyvavau rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su AB „Ignitis grupė“ pelnu bei dividendais, taip pat niekada neteikiau pasiūlymų, susijusių su jais. Einant viceministro pareigas mano asmeniniai interesai niekada neturėjo viršenybės prieš valstybės interesus“, – taip pat pažymi jis.

 

Viceministras teigia, jog nors Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas aiškiai pasako, kad „interesų konfliktas – situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais“, VTEK savo sprendime privačius interesus išplėtė iki „finansinės naudos įgijimo perspektyvų“ ir net nebandė pagrįsti, kuo išvardinti sprendimai yra susiję su smulkiojo akcininko privačiais interesais.

 

„VTEK tiesiog ištraukė iš konteksto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutarties ištrauką „<...> nebūtina nustatinėti, ar iš atitinkamų sprendimų jis turėjo ir asmeninės naudos <...>“ ir konstatavo, kad dalyvavimas bet kokiuose su įmone susijusiuose sprendimuose yra susijęs su privačiais interesais. Vadinasi, valstybės valdomų įmonių akcijų turėjimas neleidžia dirbti valstybės tarnyboje, kadangi viskas yra susiję su privačiais interesais, o tokių akcijų turėjimas – baudžiamas“, – sako G. Norkūnas.

 

G. Norkūnas taip pat pažymi, jog VTEK išaiškinime suponuojama, kad valstybės valdomų įmonių akcijų turėjimas yra pažeidimas, nors, pavyzdžiui Akcinių bendrovių įstatymas leidžia valstybės valdomų įmonių vadovams, kurie dalyvauja priimant sprendimus, įmonių akcijų turėti. Visgi, remiantis VTEK sprendimo logika, akcijų turintys vadovai negali dalyvauti priimant bet kokius su įmone susijusius sprendimus, nes visi jie susiję su jų asmeniniu interesu.

 

Jis taip pat atkreipia dėmesį į viešumoje kilusius klausimus dėl gautų dividendų sumos – esant smulkiuoju investuotoju per dvejus su puse metų viceministras iš Bendrovės gavo 1 281,79 Eur. dividendų. 

 

Viceministras pripažįsta, jog susiklosčiusi situacija tik gilina priešpriešą tarp Prezidentūros ir Vyriausybės, o tai trukdo bendram konstruktyviam aukščiausių institucijų darbui Lietuvos labui, todėl priimtas sprendimas pasitraukti iš užimamų pareigų.

 

„Keliame sau aukščiausius politinės kultūros ir etikos standartus, todėl šiuo atveju Gedimino sprendimas pasitraukti yra būtent atsakomybės už klaidas prisiėmimas. Esu dėkinga Gediminui už darbą tiek kuruojant Biudžeto, Valstybės turto valdymo ir Valstybės iždo departamentus, tiek pasitelkus patirtį ir žinias energetikos sektoriuje prisidedant prie globalios energetinės krizės sprendimų įgyvendinimo, tiek ir kuravus didžiausią Lietuvos energetikos įmonę“, – pranešime spaudai pažymi finansų ministrė Gintarė Skaistė.

 

Oficiali paskutinė viceministro G. Norkūno darbo diena – balandžio 28 d.

 

ELTA primena, kad VTEK konstatavo, jog finansų viceministras G. Norkūnas supainiojo viešus ir privačius interesus, tinkamai nedeklaravęs turimų valstybinės įmonės „Ignitis grupė“ akcijų bei nenusišalinęs nuo kai kurių sprendimų, susijusių su įmonės veikla.

 

VTEK išvadą įvertinusi Prezidentūra tvirtino, kad sprendimas dėl G. Norkūno „yra akivaizdus“.

 

Tyrimą dėl G. Norkūno VTEK pradėjo praėjusių metų gruodį. Komisija siekė išsiaiškinti, ar G. Norkūno veikla atitinka įstatymų nuostatas, įpareigojančias deklaruoti privačius interesus ir savo tarnybinėje veikloje vengti interesų konflikto.

 

Nagrinėta, ar G. Norkūnas dalyvavo su AB „Ignitis grupė“ susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose ir ar tokios viceministro galbūt atliktos veikos neprieštarauja Įstatymo reikalavimams, draudžiantiems dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti, jeigu tai susiję su egzistuojančiais privačiais interesais. Taip pat vertinta, ar G. Norkūnas tinkamai deklaravo privačius interesus, atsiradusius jam sudarius sandorius su AB „Ignitis grupė“.

 

Įtarimai dėl galimo G. Norkūno interesų konflikto kilo po to, kai LRT žurnalistai išsiaiškino, kad viceministras G. Norkūnas, kuriam pavesta tiesiogiai kuruoti „Ignitis grupę“, anot tyrimo, pats turi „Ignitis grupės“ akcijų. Tuo metu energetikos ministras Dainius Kreivys turi 40 proc. akcijų bendrovėje „Catus“, kuri valdo daugiau kaip 90 proc. bendrovės „Norteo“ akcijų, o ši turi „Ignitis grupės“ akcijų.