Finansų sistema stabili, bet būtina pasirengti iššūkiams

Lietuvos bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams, tačiau būtina atkreipti dėmesį į rizikas nekilnojamojo turto (NT) ir kibernetinio saugumo srityje, antradienį skelbia Lietuvos bankas (LB), šeštą kartą apžvelgiantis pagrindines mūsų šalies finansų sistemos stabilumui kylančias rizikas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad gerėjant šalies ekonominei situacijai rizikų išlieka.

„Ekonominė situacija gerėja, kalbant apie bankų sektorių - jis juda ta pačia kryptimi, kaip ir ekonomika, bankų pelningumas auga. Klausimas, ar nepradėsime karščiuoti, tuo labiau, kad būsto kainų tendencija pernai augo. Identifikuojame dvi rizikas - išorinė (disbalansai NT rinkose Šiaurės šalyse) ir vidinė - spartus NT rinkos ir kreditavimo augimas Lietuvoje, ar tai neprives prie naujo burbulo“, - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.

Centrinio banko vertinimu, skolinimo tempas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje ir, jeigu NT rinkos ir kreditavimo augimo sparta išliks tokia kaip dabar, ar dar padidės, rizika stabilumui gali išaugti per artimiausius porą metų. Kita sisteminio pobūdžio grėsmė yra jau tam tikrą laiką nepalanki Šiaurės šalių NT rinkos raida, per patronuojančiuosius bankus galinti neigiamai atsiliepti mūsų šalies ūkiui. Neigiamų pasekmių Lietuvai gali turėti aukštas ir tebeaugantis Švedijos ir Norvegijos būsto kainų ir gyventojų įsiskolinimo lygis.

Jeigu NT kainos šiose šalyse staiga ir labai kristų, pagrindinis kanalas, kuriuo pasekmės pasiektų Lietuvą, būtų mažesnis skolinimo mastas mūsų šalyje. Be to, Lietuvoje galėtų brangti paskolos.

Per 2016 m. skolinimo Lietuvos gyventojams ir įmonėms mastas išaugo daugiau nei 8 proc. ir dvigubai viršijo BVP augimo tempą. Pernai labiausiai padidėjo NT paskolų portfelis. Kartu gerėjo ir paskolų portfelio kokybė - mažėjo blogų paskolų suma.

Dar viena grėsmių rūšis yra kibernetinis saugumas. Tobulėjant informacinėms technologijoms, vis daugiau paslaugų teikiant elektroninėje erdvėje, stiprėja ir kibernetinių nusikaltimų grėsmė.

Ją, kaip didžiausios svarbos riziką šalies finansų sistemai, šių metų gegužę LB atliktoje apklausoje įvardijo finansų rinkos dalyviai.

„Besinaudojančiųjų internetu skaičius auga. Lygiai taip pat ir incidentų skaičius auga. Visame pasaulyje tendencijos yra. Kibernetinė grėsmė yra čia pat“, - pažymėjo V. Vasiliauskas.

Lietuvos bankas kasmet atlieka šalies bankų testavimą, parodantį, kaip jie veiktų nepalankiausiomis sąlygomis (vadinamieji streso testai).

Naujausi skaičiavimai rodo, kad bankai ir visa šalies finansų sistema yra atspari šokams. Jeigu šalies BVP smuktų iki 10 proc., reikšmingai mažėtų eksportas, pajamos ir vartojimas, o NT kainos kristų 17 proc., bankai patirtų apie 730 mln. eurų nuostolį. Nepaisant to, kapitalo pakankamumo rodiklis išliktų aukštas, o papildomo kapitalo poreikis būtų nedidelis ir siektų 3,1 mln. eurų. Šis poreikis susijęs su mažiausiais bankais, kuriems Lietuvos bankas siūlo stiprinti kapitalą.

Lietuvos finansų sistemą pernai stiprino augęs bankų sektoriaus pelningumas. Palyginti su 2015 m., Lietuvoje veikiančių bankų pelnas 2016 m. išaugo 17 proc. ir siekė 252,2 mln. eurų - bankai gebėjo reikšmingai sumažinti palūkanų išlaidas, jų veiklos efektyvumas tapo vienas didžiausių Europoje. Palūkanų išlaidų mažėjimui įtakos turėjo mažesnės siūlomos indėlių palūkanų normos. Administracinės išlaidos šiek tiek didėjo, tačiau dėl labiau išaugusių pajamų bankų veiklos efektyvumo rodiklis gerėjo.

ELTA