Finansų ministerijai žadant leisti taupymo lakštus, ekonomistai turi abejonių: šiuo metu egzistuoja konkurencingesnės investicijos

INVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad dalį poreikio VTL yra praradę dėl rinkoje egzistuojančių saugių alternatyvų, visgi jie turi savo nišą. Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pamini, kad egzistuoja ne vien nepatrauklumo investuotojams problema, bet ir informacijos visuomenėje trūkumas, dėl kurio norintys investuoti, apie lakštus daug informacijos neturi.

 

 

Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad įvedus nors apie VTL buvo pradėta galvoti, kai bankų indėliai nenešė grąžos, tai buvo prasminga idėja. Visgi, nors šiuo metu egzistuoja gerų alternatyvų ir indėlių grąža yra pakilusi, anot jos, konservatyvūs ar patriotiški investuotojai turi priežasčių investuoti į lakštus.

 

„Pirminė idėją įtraukti ir smulkiuosius investuotojus į skolinimąsi, pritraukti žmonių lėšas iš indėlių, kurie, kai vyko diskusijos, dar nenešė grąžos. Ta diskusija tuo metu atrodė tikrai prasminga ir buvo keliamas idėja, kad tai galėtų būti kelias ir mūsų Vyriausybei šiek tiek pasinaudoti ir tomis indėliuose tūnančiomis lėšomis. Iš tikrųjų, dabar jau ir bankai už indėlius moka palūkanas, tokias konkurencingesnes ir šiaip atsirado rinkoje saugesnių alternatyvų, kur dėti pinigus. Ta nereiškia, kad nebūtinai nėra prasmės, tiesiog labai priklauso nuo to, ar tai bus patogus ir konkurencingą grąžą nešantis produktas“, – Eltai teigė I. Genytė-Pikčienė.

 

„Nes iš ties, ta prasme, kad tokia kaip ir alternatyva galėtų būti, tai tikrai taip ir matyt yra investuotojų, kurie yra pakankamai konservatyvūs ir kurie nenori rizikuoti ir skolinti privatiems emitentams ir tikrai rinktųsi Vyriausybę. Ir ne vien tik dėl to vieno kriterijaus, yra daugelis kriterijų, nes skolinti savo valstybei galima ir iš patriotinių paskatų. Tų priežasčių gali būti labai įvairių“, – aiškino ji.

 

Taip pat, anot jos, vienas iš teigiamų VTL tikslų – skatinti gyventojų finansinį raštingumą, yra svarbus įgyvendinti dėl didelio kiekio pinigų, kuriuos lietuviai laiko santaupų ar indėlių forma. Pasak ekonomistės, lakštai galėtų būti būdas paskatinti investuoti, bet procesas turi visuomenei gerai išaiškintas.

 

„Vyriausybės yra vienos saugiausių emitentų ir iš tikrųjų galbūt pavyktų paskatinti galbūt finansų rinkas išbandyti tam tikrus nebandžiusius to investuotojus pradėti būtent nuo tokių instrumentų. Tai galėtų būti variantas, jeigu pats procesas suprantamai pateiktas, informacija, komunikacinė kompanija būtų gerai paruošta. To iš tikrųjų labai reikėtų, kad Lietuvoje investavimas ir finansinis raštingumas gautų mastą, nes pagal finansinę turto struktūrą, Lietuva vis dar labai išsiskiria tokiu konservatyvumu, kai didelę dalį savo finansinio turto lietuviai laiko grynųjų ar indėlių pavidalu“, – komentavo ekonomistė.

 

„Pokyčių reiktų, ypatingai, kai paūmėjusi infliacija ir neinvestuodami, bei laikydami grynaisiais, mes jaučiame infliaciją tiesiogiai“, – pridūrė ji.

I. Genytė-Pikčienė priminė, kad Lietuvoje beveik 71 proc. finansinio žmonių turto sudaro indėliai ar grynieji pinigai, kai tuo metu daugelyje Europos Sąjungos valstybių šis skaičius tesiekia 41 proc.

 

Vis dėlto ji pamini, kad VTL įvedimo sėkmė priklausys nuo to, kaip efektyviai ir optimizuotai vyks šis procesas.

 

„Bet problema matyt tame, kad kai skolinimas yra mažmeniniams investuotojams, tai nėra pigus procesas. Ta prasme visi kanalai ir tų lėšų pritraukimo kanalai kainuoja, ir galutiniam investuotojui tos grąžos lieka mažiau. Tai būtent tai, nuo to, kaip pavyks tą procesą sudėlioti ir optimizuoti lems ne vien tik objektyvios skolinimo priežastys, bet ir mažmeninių investicijų pritraukimo proceso efektyvumas“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

 

 

Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad dėl aukšto investicijų pajamingumo pasirinkimo investuojantiems, taupymo lakštai neturės populiarumo. Anot jo, norintys investuoti šiuo metu turi pasirinkimą tarp augančių indėlių, obligacijų palūkanų, kurios bus aukštesnės nei gaunamos nuo VTL.

 

„Imant gyventojų santaupų lygį, ta prasme galimybė Vyriausybei ir valstybei pritraukti pinigus, ji yra, nes gyventojai tikrai turi santaupų, bet yra kelios problemos. Visų pirma, rinkoje kyla indėliai ir ypatingai palūkanas kelia mažesni finansuotojai ir visokiausi alternatyvūs finansuotojai. Plius rinkose yra pakilusios ir įvairių valstybių obligacijų palūkanos. Ir paprastai kalbant, kylančios indėlių palūkanos ir pakilusios įvairių įmonių ir Vyriausybių obligacijų palūkanos, reiškia, kad dabar tie žmonės, kurie investuoja į finansų rinkas, kurie supranta, kas tai yra, jie turi pakankamai didelį aukšto pajamingumo pasirinkimą“, – Eltai aiškino A. Izogorodinas.

 

„Ir šiuo atveju valstybė tikriausiai nemokės tokių aukštų palūkanų, kaip mokės privačios įmonės, kurios leidžiasi obligacijas arba tarkime mažesni finansuotojai, kurie kelia indelių palūkanas ir aš manau, kad taupymo lakštai neturės tokio populiarumo, nes žmonės tikrai turi pasirinkimo, kur investuoti ir gauti aukštesnes palūkanas“, – teigė jis.

 

Visgi ekonomistas mano, kad taupymo lakštai galėtų pasitarnauti kaip mokymo priemonė. Pasak jo, šiuo metu visuomenei nėra pateikta pakankamai informacijos apie tai, kas tai yra, kokie šios priemonės privalumai ir kaip į juos investuoti. A. Izgorodinas tvirtina, kad tokia informacija turi visuomenei būti pateikta kelis mėnesius prieš išleidžiant VTL.

 

„Taip. Bet čia aš matau dalyką, kur valstybei reikėtų pasitempti, tai ties komunikacija. Nes taupymo lakštų leidimas buvo labai mažai viešinamas, buvo pateikta mažai informacijos žmonėms apie tai, kas tai yra, kokie yra privalumai. Ir aš manau, kad ties tokia komunikacijos kompanija reikia dirbti prieš išleidžiant, kad žmonės suvirškintų tą informaciją ir susidomėtų ir suprastų. Dabar aš matau, kad tokios paprastos ir prieinamos informacijos šiek tiek trūksta“, – aiškino jis.

 

„Tai manau, kad dalis žmonių, kurie investuoja rinkoje, jie turi pasirinkimų, kur padėti tuos pinigus, o kiti neturi informacijos“, – pridūrė jis.

Birželio pabaigoje inansų ministrė Gintarė Skaistė pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtintos Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklės.  Ministrės teigimu, taupymo lakštų platinimas gali būti grąžintas nuo 2023 metų antrojo pusmečio.

 

VTL yra Vyriausybės vertybiniai popieriai, kuriuos galės įsigyti tik fiziniai asmenys. VTL yra saugi investicija generuojanti grąžą, panaši į terminuotus indėlius banke, tik šiuo atveju gyventojai savo santaupas patikėtų Vyriausybei. Savo ruožtu Vyriausybei taupymo lakštai yra galimybė formuoti dar vieną skolinimosi priemonę – pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai ir tokiu būdu pritraukti kitur neinvestuotas gyventojų santaupas.