Finansų ministerija: NPD didinimas – teisingesnis nei GPM mažinimas

Neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) padidinimas 50 eurų iki 400 eurų yra teisingesnė, ilgalaikė, o kartu ir mažesnį poveikį biudžetui turinti priemonė nei laikinas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumažinimas 5 punktais iki 15 proc., teigia Finansų ministerija.

Ministerijos rašte Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, kurio kopiją turi BNS, rašoma, kad prezidento Gitano Nausėdos siūlomas GPM sumažinimas antrąjį pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas sumažintų apie 339 mln. eurų (arba 678 mln. eurų per metus).

Biudžeto pajamų netekimai mažinant GPM tarifą būtų keturis kartus didesni nei didinant NPD – dėl NPD didinimo iki 400 eurų, kuris būtų taikomas visus šiuos metus, biudžetas netektų apie 84 mln. eurų.

Ministerija pažymi, kad sumažinus GPM biudžeto netekimus kompensuotų valstybės skolintos lėšos, dėl to dar išaugtų valstybės skola, didėtų jos aptarnavimo kaštai, o tai ateityje sugrįžtų didesniais mokesčiais arba viešųjų išlaidų mažinimu.

„Didėjantis valstybės skolos ir valstybės pajamų santykis kredito reitingų agentūroms signalizuotų prastėjančią viešųjų finansų padėtį ir galėtų turėti neigiamos įtakos kredito reitingų agentūrų sprendimams dėl šalies reitingų, kas dar labiau didintų skolos aptarnavimo kaštus“, – teigiama ministerijos rašte.

Be to, anot ministerijos, GPM mažinimas paliestų visus gyventojus, įskaitant ir gaunančius didesnes pajamas – būtent pastarieji gautų didžiausią pajamų ,,į rankas“ naudą.

Ministerijos duomenimis, minimalią algą uždirbantis žmogus sumažinus GPM per mėnesį gautų 12,9 euro daugiau, o uždirbantis 3 tūkst. eurų – 150 eurų.

„Be to, laikini mokestiniai pakeitimai neveiks žmonių elgsenos ilguoju laikotarpiu, priešingai, neapibrėžtumo dėl ateities aplinkoje bus stengiamasi ne išleisti papildomas pajamas, o taupyti apsidraudžiant nuo darbo ir pajamų netekimo ateityje“, – teigia ministerija.

Ji taip pat pabrėžia, jog labai tikėtina, kad dalis darbdavių šį GPM mažinimą panaudotų kaip likvidumo priemonę – tiek pat sumažintų atlyginimą iki mokesčių, išlaikant tokias pat pajamas „į rankas“.

„Šiame kontekste svarbu ir tai, kad GPM tarifas būtų mažinamas taip pat ir viešojo sektoriaus (iš kurio gaunama apie 20 proc. visų GPM pajamų) darbuotojams – jie nepajuto neigiamo poveikio dėl COVID-19“, – rašoma ministerijos rašte.

Todėl, pasak ministerijos, vertinant galimybes mažinti darbo mokesčius, reikėtų ne mažinti GPM, o padidinti NPD dydį nuo 350 iki 400 eurų.

„NPD didinimas prisideda prie skurdo ir pajamų nelygybės, taip pat nedarbo lygio mažinimo ir yra socialiai teisingesnis, priešingai nei GPM tarifo sumažinimas visiems (...) NPD didinimo naudą pajaustų būtent tie, kam labiausiai ir reikia valstybės paramos – mažiausiai uždirbantys“, – pabrėžia ministerija.

Jos teigimu, tokiu atveju MMA uždirbantiems pajamos „į rankas“ padidėtų apie 10 eurų per mėnesį, o uždirbantiems vidutinį darbo užmokestį – 7,3 euro.

„Didesnis NPD būtų taikomas už visus 2020 metus, todėl (...) metinė NPD padidinimo nauda MMA uždirbančiam būtų 120 eurų, o GPM tarifo sumažinimas (nes taikomas tik 6 mėn.) – 77,1 euro“, – nurodė ministerija.

Pasak jos, NPD padidinimas galiotų nuolat, būtų išsaugomos darbo vietos, nebūtų tokio „mokestinio šoko“, koks būtų 2021 metais vėl taikant 20 proc. GPM tarifą.

Prezidentas pirmadienį parlamentinių frakcijų lyderiams pristatė siūlymą laikinai sumažinti GPM tarifą nuo 20 iki 15 procentų.

Seimo opozicija prezidento siūlymą vertina palankiai, tuo metu valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad valdantieji labiau yra linkę padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį.

BNS