Finansų ministerija: Lietuvos BVP šiemet augs 2,6 procento

Lietuvos ekonomika, pernai dėl koronaviruso krizės susitraukusi 0,8 proc., šiemet turėtų atsigauti ir šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,6 proc., prognozuoja Finansų ministerija. 2022–2023 metais šalies ekonomika turėtų augti vidutiniškai po 3,2 proc. per metus.

Pernai gruodį ministerija prognozavo, kad Lietuvos BVP 2021 metais augs 2,8 proc., o 2022–2023 metais – vidutiniškai po 3,1 proc. per metus.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad šiose (naujausiose – BNS) prognozėse dar nėra įskaičiuotas vadinamojo (Europos Sąjungos – BNS) Recovery and Resilience fondo finansavimo priemonės, kurios galėtų būti įtrauktos į biudžetą ir išlaidos padarytos šių metų antroje pusėje. Todėl tikėtina, kad ir šis rodiklis (šių metų BVP prognozė – BNS) dar galėtų keistis į gerąją pusę“, – pristatydama prognozes sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak jos, BVP augimą pirmiausiai palaikys vakcinavimo programos įgyvendinimas ir skatinamojo fiskalinė politika, kurią numatoma tęsti kol ekonomikos atsigavimas bus tvirtas.

Finansų ministerijos teigimu, kylančios pasaulinės žaliavų kainos skatins infliaciją, tačiau kainų augimas išliks tvariame lygyje. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet ir 2022 metais sieks po 1,8 proc. (gruodžio prognozė – atitinkamai 1,4 proc. ir 1,8 proc.), 2023 metais padidės iki 1,9 proc., o 2024-aisiais – iki 2 procentų.

„Esminiai veiksniai, lemiantys kainų augimą šiais metais – išaugusios naftos kainos, taip pat ir vartotojų kainų raidos tendencijos. Vidutiniu laikotarpiu didelę įtaką kainų raidai darys importuojamų prekių, ypač energijos, maisto prekių, paslaugų kainų raida, padėtis šalies darbo rinkoje ir sprendimai dėl administruojamų kainų. – teigiama ministerijos pranešime.

Lietuvos eksportas šiemet turėtų augti 4,8 proc., o 2022 metais – 6,7 proc., tuo metu importas – atitinkamai 5,3 proc. ir 7,5 procento. Investicijos, pernai smuktelėjusios 0,2 proc., šiemet turėtų padidėti 4,6 proc., o kitąmet – 5,3 proc., o namų ūkių vartojimo išlaidos – atitinkamai 2,6 proc. ir 3,2 procento.

Finansų ministerija pabrėžia, kad vis dar išlieka neigiami rizikos veiksniai. Tai naujų koronaviruso atmainų protrūkių šuoliai ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, vėluojantis masinio populiacijos vakcinavimo planų įgyvendinimas, galimai neatsakingas visuomenės elgesys, lėtesnis euro zonos ir globalios ekonomikos atsigavimas, svyravimai pasaulio finansų rinkose, geopolitinė įtampa.

Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos – sparti ir efektyvi masinė populiacijos vakcinacija ir nauji COVID-19 ligos gydymo metodai, stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti monetarinė ir fiskalinė politika, ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir jos  efektyvus įgyvendinimas, geresnės demografinės tendencijos.

BNS