Finansų ministerija įregistravo 10 proc. įmoką daliai draudimo sutarčių numatantį įstatymą

Finansų ministerija siūlo dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc. vadinamuoju saugumo įnašu, kuris būtų mokamas nuo 2025 metų liepos. Surinktos lėšos patektų į Valstybės gynybos fondą ir atitektų gynybos reikalams.

Tai numatyta ministerijos valstybės institucijoms ir verslui derinti pateiktame Saugumo įnašo įstatymo projekte. Gavus išvadas, projektą svarstys Vyriausybė, o jai pritarus dėl siūlymų galutinai spręstų Seimas.   

Saugumo įnašu siūloma apmokestinti ne gyvybės draudimo sutarčių įmokas, išskyrus gyventojų mokamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokas. Naujas mokestis paliestų būsto, kasko automobilių draudimą, papildomą sveikatos draudimą, kuriuo darbdaviai draudžia gyventojus. 

Jis būtų taikomas po 2025-ųjų liepos 1 dienos sudarytoms, pakeistoms ar pratęstoms draudimo sutartims.

Saugumo įnašą mokėtų Lietuvos ir kitų šalių draudikai, veikiantys Lietuvoje, taip pat ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai. 

Saugumo įnašas būtų mokamas pasibaigus kalendoriniam metų ketvirčiui.

Finansų ministerija pripažįsta, kad įvedus šį saugumo įnašą, gali pabrangti draudimo paslaugos, naujas mokestis gali turėti įtakos draudimo paslaugų patrauklumui.

„Kainos padidėjimo našta gali turėti įtakos draudimo paslaugų rinkai Lietuvoje, tačiau tai turės ir teigiamą poveikį, nes iš saugumo įnašo surinktos lėšos bus naudojamos gynybos tikslams, o tai prisidės prie šalies saugumo, kartu didins investuotojų pasitikėjimą“, – sakoma Finansų ministerijos pateiktame pataisų aiškinamajame rašte.  

Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė liepos pradžioje yra sakiusi, kad pavyzdžiui, vidutinė būsto draudimo sutarties kaina per metus siekia apie 91 eurą, todėl įvedus vadinamąjį 10 proc. saugumo įnašą, tokia sutartis per metus pabrangtų 9 eurais. 

Viceministrės teigimu, vidutinė draudimo sutarties kaina dėl įvairių priežasčių kyla nuosekliai, tačiau taip pat auga ir skaičius asmenų, kurie draudžiasi. Pasak jos, pernai įmokų augimas siekė beveik 20 proc.  

V. Česnulevičiūtės-Markevičienės teigimu, 65 proc. naujo mokesčio tektų įmonėms, 35 proc. – gyventojams. 

Dabar Lietuvoje veikia 19 vietinių draudimo įmonių ir čia įsteigtų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialų. Iš jų 13 teikia ne gyvybės draudimo paslaugas.

2023 metais šios įmonės gavo 1,096 mlrd. eurų ne gyvybės draudimo įmokų. Daugiau nei pusę ne gyvybės draudimo įmokų sumokėjo įmonės. Gyventojai sumokėjo apie 500 mln. eurų draudimo įmokų, iš kurių 174 mln. eurų 2023 metais buvo už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.  

Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės, teikiančios paslaugas Lietuvoje neįsisteigus, per 2022 metus gavo apie 60 mln. eurų ne gyvybės draudimo įmokų. Siūloma, kad šios draudimo įmonės taip pat deklaruotų ir mokėtų saugumo įnašą.  

„Tokiu būdu įnašas būtų mokamas nepriklausomai nuo pasirinkto draudimo įmonės veiklos modelio, taip pat būtų užtikrinta vienoda  konkurencinė aplinka visiems atitinkamų paslaugų teikėjams“, – sako Finansų ministerija.

Pasak ministerijos, dėl to nekiltų našta Lietuvos verslui pačiam deklaruoti ir sumokėti mokestį, jei draudimo sutartys yra sudaromos su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonėmis, teikiančiomis paslaugas Lietuvoje neįsisteigus.

„Be to, būtų eliminuota rizika, kad siekiant išvengti įnašo mokėjimo draudimo įmonės bandytų persvarstyti savo veiklos modelius arba draudėjai ieškotų galimybių sudaryti sutartis su kitais nei šį įnašą mokančiais draudikais“, – priduria ministerija.

Pasak Finansų ministerijos, tokia apmokestinimo praktika taikoma ir Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, kurios taiko analogiškus mokesčius nuo draudimo įmokų.  

Ministerijos teigimu, draudimo įmokų mokestis taikomas didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose mokesčio dydis svyruoja nuo 24 proc. iki 1 proc.