Finansų ekspertės: „BaltCap“ prastai kontroliavo Š. Stepukonio valdyto fondo veiklą ir neužtikrino lėšų saugumo

Finansų ir audito ekspertės sako, jog fondų valdytoja „BaltCap“, kurios buvęs fondo vadovas Šarūnas Stepukonis pasisavino apie 30 mln. eurų, prastai kontroliavo infrastruktūros fondo veiklą ir neužtikrino lėšų saugumo.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad „BaltCap“ auditorius Estijoje bent jau 2022 metų ataskaitose neįžvelgė jokių trūkumų, tačiau ji neatmetė kvalifikacijos stokos ar „kažkokių susitarimų“ galimybės.  

Finansinių technologijų ekspertė Jekaterina Govina mano, kad „BaltCap“ vadovaujantys partneriai pernelyg pasitikėjo Š. Stepukoniu, nebuvo vadinamosios keturių akių kontrolės.

„Taip, turėjo sukontroliuoti, bet, matyt, buvo tiesiog stiprus pasitikėjimas, kuomet kai pasakoma, kad yra pinigai, tai vadinasi, kad pinigai yra“, – BNS teigė buvusi Lietuvos banko (LB) Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė J. Govina. 

Auditorius jokių trūkumų neįžvelgė

J. Govina teigė, kad išorės auditas turėtų būti įprasta praktika fonduose, į kuriuos yra investuotos ir europinės lėšos.

„Klausimas, kurio, kiek mačiau, niekas viešoje erdvėje nekėlė, ar auditavo (įmones – BNS). Manau, kad turėjo audituoti, ir kaip nepamatė audito metu tada (lėšų dingimo – BNS). Vis vien audito metu tuos likučius turėjo sutikrinti – aišku, jeigu nebuvo klastojami duomenys“, – BNS teigė ekspertė. 

„BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis interviu BNS praėjusią savaitę sakė, kad Š. Stepukonis milijonus eurų „BaltCap Infrastructure Fund“ įmonių lėšų iššvaistė klastodamas dokumentus.  

Anot J. Govinos, suklastota informacija galėjo būti teikiama Š. Stepukonio vadovautų įmonių auditoriams bei buhalteriams, o pastarieji veikiausiai neturėjo prieigos prie įmonių bankų sąskaitų. 

D. Čibirienės teigimu, „BaltCap“ 2022 metų veiklos auditą atliko įmonės PWC auditorius Estijoje. Jos manymu, jis turėtų atsisakyti pareikšti nuomonę, jeigu „BaltCap“ nebūtų vidaus kontrolės. 

Tuo metu, anot jos, 2022-ųjų „BaltCap“ ataskaitoje yra informacija, kad įmonės vidaus kontrolės priemonės buvo, tik nepasakyta, kokios, o auditorius jose jokių trūkumų neįžvelgė – nėra jokių jo pastabų nei konsoliduotai, nei atskirų fondų ataskaitai.  

Kita vertus, D. Čibirienė sako, jog auditą paprastai reikia atlikti labai greitai – per dvi-tris savaites, todėl ji neatmetė kvalifikacijos stokos ar „kažkokių susitarimų“ galimybės.  

„Jeigu tas pats auditorius eilę metų auditavo, kaip jis galėjo nepamatyti derindamas skolas? Kaip jis tas procedūras atliko? Yra ta bėda, kad auditoriai labai dažnai bando skolų derinimo procedūras permesti audituojamoms įmonėms“, – kalbėjo D. Čibirienė. 

„BaltCap“ vadovybė neužtikrino vidaus kontrolės

„Kai sandėlio gerai neužrakinai, dingo prekės, tai kas kaltas? Įmonės vadovas, kad nenupirko geros spynos ir neužtikrino apsaugos. Čia lygiai tai pat – „BaltCap“ vadovybė neužtikrino vidaus kontrolės, priežiūros, ką veikia jų darbuotojai, kuriems buvo suteiktos absoliučios teisės valdyti trečiųjų asmenų pinigus, milijonines sumas“, – BNS teigė Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė D. Čibirienė.

„Galėjo būti, kad buvo geros priemonės, tai tada turėjo būti ir daugelio žmonių susitarimas, kad pasisavinsime (lėšas – BNS)“, – pridūrė auditorė. 

Pasak jos, įmonės vadovas, turintis priėjimą prie įmonės lėšų, turi būti kontroliuojamas sukuriant keturių akių kontrolę.

„Tada vienas žmogus nieko negali daryti – nei pinigų pervesti, nei pasirašyti sutarčių, nei atlikti mokėjimų. Turi būti mažiausiai antro žmogaus priežiūra, parašas. Ir tas antras žmogus turi būti nepavaldus vadovui. Nepriklausomas. Tada ta kontrolė veikia“, – teigė asociacijos vadovė. 

Ji taip pat mano, kad didelės įmonės turi turėti vidinius auditorius, kurie būtų stipresni negu išoriniai: „Jis turėtų daryti netikėtas revizijas, netikėtus patikrinimus, jis turėtų faktiškai galimybę prisijungti prie visų fondų buhalterinės apskaitos ir pats siųsti skolų derinimą, žiūrėti transakcijas, operacijas“. 

Ekspertė J. Govina taip pat mano, kad finansų įstaigose turi būti vidaus procesų kontrolė – vadinamasis „keturių akių principas“. 

„Tas vidaus kontrolės mechanizmas turėtų užtikrinti, kad vieno žmogaus diskrecijai nebūtų paliekami tokių milijoninių transakcijų tvirtinimai, sandorių sudarymai ir panašiai“, – BNS teigė ekspertė. 

Milijonų vagystei naudoti „išieškoti instrumentai“ 

J. Govinos manymu, įmonių lėšos galėjo nepastebėtai dingti ir dėl uždaro tipo fondo, iš kurio galima pasitraukti tik pardavus investiciją arba jam užbaigus veiklą, specifikos. 

„Tie pinigai sukasi veikloje, o kadangi dar (dirbama – BNS) su infrastruktūros objektais, tu moki statybininkams, projektuotojams ir panašiai. Matyt, iš tų turimų pinigų pavyko palaikyti tą veiklą“, – BNS sakė J. Govina.  

„O dėl to, kad nėra tų milijonų, kurie galimai buvo pralošti, spėčiau, kad buvo klastojami dokumentai, teikiami buhalterijai, išorės auditui ir tada viskas atrodo tvarkoje, nes finansinėje apskaitoje sugula tie skaičiai, kurie turėtų būti. Kad tų pinigų nėra faktiškai banko sąskaitoje, matyt, niekas nepasižiūrėjo“, – aiškino ekspertė. 

Auditorės D. Čibirienės nuomone, šiuo atveju buvo naudoti „išieškoti instrumentai pinigų paėmimui“.   

„Į įmonės sąskaitą nepateko visi pinigai. Nusėdo į jo asmeninę (sąskaitą – BNS). Jeigu kalba eina apie užsienyje pirktas akcijas, be galo sunku nustatyti kontaktinius asmenius. O gal tos įmonės užsidariusios, likviduotos?“ – aiškino D. Čibirienė.  

Jos teigimu, pagal 2022 metų ataskaitą „BaltCap“ valdė 12 fondų, kurių turtas siekė 500 mln. eurų.  

„Buvo pavogta 30 mln. eurų, tai nėra labai didelis gabalas, kuris akivaizdžiai matytųsi. Ne visi buvo Š. Stepukonio pavaldume, jie (kiti partneriai – BNS ) labai jį vertino ir, ko gero, jis turėjo didžiausius fondus“, – teigė ji.  

D. Čibirienės teigimu, pinigai galėjo būti pasisavinti darant pavedimus, kai gavėjo pavadinimas nesutapo su banko sąskaitos numeriu – finansų įstaigoms galėjo nekilti jokių įtarimų.   

Auditorė pabrėžė, kad bankai neturi duomenų bazės apie kituose bankuose asmenų turimas sąskaitas ir negali įsitikinti, kad nurodytas mokėjimo pavedime asmens vardas yra būtent to, kurio sąskaita yra nurodyta. 

Ji teigė abejojanti, ar Š. Stepukonis buvo deklaravęs užsienyje turėtas sąskaitas.  

D. Čibirienės manymu, Lietuva šioje situacijoje „išlindo kaip šalis, per kurią gali vaikščioti juodi, pavogti milijonai be jokių užkardų“: „Galima daryti milijonines operacijas, nelegalias operacijas ir jos nebus pričiuptos“.   

Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė yra sakiusi, kad Š. Stepukonio iššvaistytus milijonus įmanoma atsekti ir susigrąžinti, tačiau su sąlyga, jei jie nebuvo paversti kripto valiuta ar kitais panašiais instrumentus. 

„Tokių pinigų neįmanoma išgryninti ir pasiimti. Tai jie vaikšto per bankų sistemas. Visos bankų sąskaitos... yra nustatomas galutinis naudos gavėjas. Už visų sąskaitų yra fiziniai asmenys. Tikrai turėtum rasti. Bet jeigu tie pinigai po to nukeliauja į kripto valiutas ar į kitus instrumentus arba į tas šalis, kurios neteikia informacijos, bus sunkiau atrasti galus“, – LRT laidai „Svarbi valanda“ praėjusį penktadienį teigė ji.