F. Jansonas atmeta kritiką I. Segalovičienės kandidatūrai į valstybės kontrolierius: prezidentas atrenka geriausius

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas atmeta opozicijos kritiką, neva teikiama šalies vadovo patarėjos Irenos Segalovičienės kandidatūra į Valstybės kontrolės vadovės postą yra politizuota. Anot F. Jansono, nei prezidentas, nei jo komandos nariai nepriklauso jokiai politinei partijai. Todėl, anot jo, G. Nausėda „atrenka ne savus, o geriausius“ kandidatus į atitinkamas pareigas.

„Šiuo atveju, prezidento postas pats yra depolitizuotas ir prezidentas nepriklauso jokiai partijai, jo komandos nariai nepriklauso jokiai partijai. Tai kalbėti apie politizavimą – tai iš vienos ar pusantros partijos varpinės kalbėjimas, žiūrėjimas, kai viskas, ką siūlo prezidentas, yra blogai“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas.

„Prezidentas atrenka ne savus ar svetimus, o geriausius žmones“, – pridūrė jis.

F. Jansonas taip pat nesutinka, jog I. Segalovičienei turėtų būti taikomas vadinamasis „atšalimo“ laikotarpis, apie kurį prezidentas G. Nausėda kadaise buvo užsiminęs buvusių ministrų Raimundo Karoblio ir Lino Linkevičiaus atžvilgiu. Vyriausiojo patarėjo teigimu, šią istoriją mėginama tyčia įpainioti, siekiant sudaryti įspūdį, kad situacija neva neaiški.

„Yra, turbūt, tyčia pinkliojami keli dalykai, kad situaciją padaryti tokią neva neaiškią. Vienas dalykas yra įstatymai, kurie labai aiškiai apibrėžia, kas kada gali ar negaliu būti skiriamas į kitas tarnautojo pareigas. Tai, šiuo atveju, Irena Segalovičienė nei vadovavo, nei prižiūrėjo, nei skyrė finansavimą, nei atliko priežiūros funkciją Valstybės kontrolei. Paskutinį kartą (...) jos iteracija bet kokia su Valstybes kontrole buvo prieš dvejus metus. Tai atšalimo laikotarpis – ji prie Valstybės kontrolės net neprišilo, kad reikėtų atšalti“, – dėstė F. Jansonas.

„Prezidentas, kai formuoja komandą, jis formuoja paprastu principu – jis Lietuvoje ieško geriausių specialistų. Akademinėje bendruomenėje, atskirose institucijose. Visur surenka geriausius, jo manymu, specialistus, jie įgyja dar daugiau patirties dirbdami pas prezidentą ir lygiai taip pat, nepriklausydami jokiai partijai, gali pretenduoti į kitus valstybės tarnybos postus. Tai yra absoliučiai normalu“, – dėstė jis.

Be to, tęsė F. Jansonas, visi prezidento patarėjai yra valstybės tarnautojai – taip, kaip ir Valstybės kontrolierius. Todėl tai nėra tapatu situacijoms, kai valstybės tarnyboje postų ieško kadenciją baigiantys politikai.

Stebisi, kodėl dėmesio centre atsidūrė tik politinio „atšalimo“ klausimas

Be to, pastebėjo F. Jansonas, keista, jog paaiškėjus, kad prezidento vyriausioji patarėja teikiama tapti Valstybės kontrolės vadove, niekas nesidomi kandidatės vizija ar tikslais.

„Niekas net nepaklausė: „gerbiama Irena, ką jūs ruošiatės daryti valstybės kontrolėje, kokia jūsų programa, ką jūs matote gero ar blogo, ką jūs pasiūlysite“. Ar tie siūlymai įdomūs? Ne. Vienas riksmas – ei, žiūrėkite, prezidentas pasiūlė, reiškia blogai“, – dėstė F. Jansonas.

„Iš mano pozicijos – jeigu matau, kas rėkia ir taip rėkia, tai reiškia, kad pasiūlymas geras“, – pridūrė jis.

Tiesa, ELTA pirmadienį teiravosi I. Segalovičienės komentaro apie jos kandidatūrą į Valstybės kontrolės vadovės postą, tačiau patarėja atsisakė komentuoti.

Tvirtina, kad kandidatūrą derino su Seimo frakcijomis

F. Jansonas taip pat paneigė Seimo opozicijos atstovų pareiškimus, esą I. Segalovičienės kandidatūra nebuvo derinta su parlamento frakcijomis.

„Prezidentas kandidatūrą be abejo derino (...). Derino su partijomis, frakcijomis ir partijų lyderiais – tais, kurių nuomonė jam buvo įdomi. Jeigu ponia Šimonytė ar ponas Lingė nepakliuvo į tą sąrašą – visada galima pirkti kitą loterijos bilietą ir gal paklius“, – kalbėjo vyriausiasis patarėjas, pridurdamas, jog kalbėta ne tik su valdančiosios daugumos frakcijų atstovais.

Antradienį Seimui bus pateikta prezidento G. Nausėdos vyriausiosios patarėjos I. Segalovičienės kandidatūra į valstybės kontrolierės postą.

Tai numatantį dekretą šalies vadovas pasirašė pirmadienį. Prezidento teigimu, nuo 2019 m. jo komandoje dirbanti I. Segalovičienė yra „nepaprastai darbšti, profesionali, principinga ir vertybiškai orientuota kandidatė, puikiai išmananti vadybos principus ir pasirengusi siekti efektyvaus valstybės lėšų naudojimo“.

Valdančiosios koalicijos lyderiai pretendentę sutiko gana palankiai – anot premjero Gintauto Palucko, I. Segalovičienė „turi reikalingas kompetencijas, yra patyrusi specialistė“. Jam antrino ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Visgi, opozicinių partijų atstovai neslėpė – teikdamas savo patarėjos kandidatūrą, prezidentas kuria blogą precedentą ir kelia riziką, jog Valstybės kontrolė nebeliks nepriklausoma audito institucija. Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė – teikdamas savo komandos narės kandidatūrą, G. Nausėda „nutarė perspjauti Donaldą Trumpą“, kuris į svarbias valstybines pozicijas taip pat rinkosi kvestionuotinus pretendentus.

I. Segalovičienė šalies vadovo vyriausiąja patarėja pradėjo dirbti 2019 m. rugpjūtį. Anksčiau ji yra dėsčiusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo institute, dirbusi šio universiteto Strateginio planavimo departamente kokybės užtikrinimo srityje.

Vėliau I. Segalovičienė buvo Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio patarėja, o į Prezidentūrą atėjo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovo pareigų.

I. Segalovičeinė baigė KTU viešojo administravimo magistro studijas, atliko mokslinius tyrimus viešojo administravimo stebėsenos ir vertinimo temomis, taip pat stažavosi Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.

Šiuo metu Valstybės kontrolei vadovauja Mindaugas Macijauskas – jį Seimas paskyrė į šias pareigas 2020 m. gegužę.

Valstybės kontrolierių prezidento teikimu Seimas skiria 5 metų kadencijai.