Everestą įveikusio T. Jeršovo tikslas - nubėgti Vilniaus maratoną

Keliautojas ir alpinistas Tadas Jeršovas - pirmasis lietuvis, įveikęs Everesto maratoną, sau yra pažadėjęs vieną dieną įveikti visą Vilniaus maratoną.

Rugsėjo 10 dieną vyksiančiame Vilniaus maratone tūkstančiai dalyvių varžysis šešiose distancijose - maratono (42 km 195 m), pusmaratonio (21 km 975 m), 10 km, šeimų 4,2 km, moksleivių ir studentų bei vaikų bėgimuose.

T. Jeršovas Vilniaus maratone bėgo prieš dvejus metus. Ir nors tuomet jis pasirinko 10 km distanciją, dėmesio tiek iš žiūrovų, tiek iš žurnalistų sulaukė nemažai.

„Bėgau su didžiule kuprine ant pečių, tai buvo vienas smagiausių bėgimų. Bėgant nuo kalno dar pavyko duoti interviu, o palaikymas buvo nerealus. Visi mojavo, plojo, atmosfera buvo nereali. Vilniaus maratonas tuo ir įdomus, kad yra daug žmonių, kurie palaiko. Trasa driekiasi senamiesčiu, upės pakrante, kitomis įdomiomis vietomis. Bėgime man didžiausias priešas yra nuobodulys, todėl man labai patinka, kad trasa Vilniuje yra tokia skirtinga“, - sakė jis.

Deja, šiais metais T. Jeršovui Vilniaus maratone sudalyvauti nepavyks, tuo metu jis viešės Kanadoje.

„Bet gal tuo pat metu pavyks ką nors įdomaus ten padaryti“, - svarstė alpinistas.

Išmonės ir drąsos T. Jeršovui netrūksta. Pavasarį jis daugiau nei 5 km aukštyje bėgo Everesto maratoną.

„Įdomi detalė apie šį bėgimą yra ta, kad iššūkis yra vien pasiekti starto liniją. Iš 250 užsiregistravusiųjų maždaug 50 jos nepasiekė, - pasakojo jis. - Savaitę prieš maratoną įkopiau į 6 km aukščio kalną, tai galiu pasakyti, kad nubėgti Everesto maratoną buvo sunkiau. Tokiame aukštyje deguonies yra daug mažiau, todėl tikrai labai sunku. Be to, likus kelioms dienoms iki maratono apsirgau, tai dar svarsčiau ar bėgti, ar ne. Bėgau sau, o ne dėl rezultato. Pirmieji atbėgo nepaliečiai, kurie ten gyvena ir visą gyvenimą bėgioja. Iš užsieniečių pirmieji atbėgo profesionalūs „trail“ bėgikai, o mano tikslas buvo įveikti trasą, gerai praleisti laiką, įamžinti šias akimirkas, nesusigadinti sveikatos ir pasiekti finišą. Finišavau šimtasis, aplenkiau tiek pat bėgikų. Likau labai patenkintas“.

„Sunkiausia bėgant 5 km aukštyje - oro retumas. Tokiame aukštyje slėgis yra daug mažesnis, todėl reikia priprasti. Aklimatizuodamasis užtrukau tris savaites. Atskridau į 2,6 km aukštį, nakvojau 2,8 km aukštyje. Ir taip vis aukščiau ir aukščiau. Ar to užteko? Manau, galėjau atvykti prieš mėnesį. Vienas užsieniečių, kartą laimėjusių maratoną, sakė, kad aklimatizuotis užtrunka mažiausiai penkias savaites“, - pasakojo T. Jeršovas.

Pasak jo, pasiruošimas Eversto maratonui gerokai skyrėsi nuo pasiruošimo tradiciniam bėgimui: „Jei ruošiantis tradiciniam bėgimui užtenka bėgioti mieste ir lygumomis, tai čia reikėjo bėgioti kalnų takais, aukštyn ir žemyn, taip treniruojant ištvermę“.

„Vieną gražią dieną norėčiau įveikti Vilniaus maratoną, tačiau kol kas labiau dėmesys krypsta į kitokius bėgimus. Teko susipažinti su žmonėmis, kurie yra bėgę Arkties maratoną. Artimiausias, ko gero, laukia Kambodžoje - bėgimas tarp šventyklų, kur net ir 6 val. ryte buvo 30 laipsnių karščio“, - apie ateities planus pasakojo T. Jeršovas.

ELTA