Eurui Lietuvoje - penkeri: kaip pasikeitė kainos?

Šįmet sukako penkeri metai nuo tos dienos, kai Lietuvoje buvo įvestas euras. Prieš atsisakant lito nuomonių buvo įvairių - vieni baiminosi, kad už viską teks mokėti brangiau, kiti tikino, kad kainos stipriai nedidės ir euras atneš visokeriopą naudą valstybei.

Pirmieji metai su euru buvo gana ramūs, kol prekybos lentynose buvo matomos kainos ir litais, ir eurais. Tuo metu 1 euras prilygo 3,45 lito. Kainų pasiutpolkė prasidėjo praėjus metams, o jos kone pagrindiniu akcentu tapo kalafiorų skandalas. Ekonomistai padidėjusias kainas sieja su sparčiau augusiu vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. Tačiau tai tik viena prielaidų, galėjusių lemti kainų pokyčius.

Kainų pasiutpolkė

2015 m. sausio 1 d. oficialiai perėjus prie euro Lietuva tapo 19-ąja Europos Sąjungos valstybe, kurios pagrindine valiuta tapo euras. 2015 m. rugsėjį Eurostatas ir Lietuvos statistikos departamentas fiksavo, kad euro įvedimas įtakos turėjo devynioms paslaugas apimančioms kategorijoms, tarp jų - būsto nuomai, remontui, odontologijos, restoranų, kavinių, kirpyklų, valgyklų paslaugoms.

2016 metų pavasarį šalyje nuvilnijo daržovių kainų skandalas, kai kilogramas agurkų kainavo 4 eurus, o kalafioras - 3,5 euro. Tąkart priežasčių buvo pateikta įvairių. Vieni teigė, kad kai kurių daržovių kainos padidėjo dėl nepalankių oro sąlygų daugelyje šalių, dėl ko atsirado daržovių trūkumas. Teigta, kad tąkart Kanadoje kalafiorų kaina buvo padidėjusi iki 8 dolerių, o Naujojoje Zelandijoje - iki 10.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba tąkart reagavo į gyventojų nuogąstavimus ir patikino, kad kainų dydį lemia ne jų reguliavimas, o konkurencija.

Vyriausybė ieškojo būdų, kaip būtų galima kainas sumažinti. 2018 metų rugsėjį Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis investuoti mūsų šalyje kvietė 12 Europos didžiųjų prekybos tinklų, taip siekdamas padidinti konkurenciją.

Praėjusiais metais buvo daug kalbama apie galimybę Lietuvoje įvesti maisto kuponų sistemą, kuri leistų suteikti nuolaidas ūkininkų parduotuvėse. Tačiau idėjos buvo atsisakyta.

Išskiria antkainius

Pasak portalo pirkimo ir kainų palyginimo portalo Pricer.lt įkūrėjo Arūno Vizicko, kainas stebinčio jau kelerius metus, kone labiausiai į akis krenta prekybos tinklų antkainiai.

Jis kaip pavyzdį pateikė 2,5 proc. riebumo grietinės ir kiaulienos antkainius, kurie per tam tikrą laikotarpį šoktelėjo nuo 20 iki maždaug 35 proc. O štai bulvių antkainis, pasak A. Vizicko, siekia iki 50 proc.

Kalbėdamas apie pastarąjį dešimtmetį A. Vizickas palygino pomidorų kainą. 2009 metais jų kaina siekė 52 centus už kilogramą, o dabar - apie 1,39 euro.

Pasak A. Vizicko, prieš trejus metus pigiausių prekių krepšelis kainavo 53,89 euro, o praėjusių metų pabaigoje - 55,08 euro.

„Tos pačios duonos savikaina, kurią perka prekybos tinklai, yra nepakitusi nuo euro įvedimo. O štai pats produktas yra pabrangęs dėl PVM ir prekybininkų„, - teigė A. Vizickas.

Padidėjusi infliacija

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, pirmaisiais metais po euro įvedimo infliacija ūgtelėjo nedaug, o sparčiau pradėjo augti nuo 2016 metų. Pagrindinė spartesnio kainų augimo Lietuvoje nuo 2016 metų priežastis - sparčiau augęs vidutinis darbo užmokestis šalyje, kuris, vertinant algą prieš mokesčius, vidutiniškai 2016-2019 metų laikotarpiu augo daugiau negu 8 proc., o jeigu skaičiuoti pagal algą po mokesčių - dar labiau.

„Todėl natūralu, kad darbo užmokestis, būdamas svarbiausiu paslaugų ir vienu svarbiausių prekių sąnaudų dalimi, lemia, kad atitinkamai sparčiai augo ir kainų lygis šalyje. Beje, Lietuvoje nuo euro įvedimo 2015 m. sausio 1 d. kainos augo net šiek tiek mažiau negu Estijoje ar Latvijoje, kurios eurą įsivedė truputį anksčiau.

Taip, euro įvedimas padidino infliaciją dėl natūraliai įvykusio kainų suapvalinimo iki akiai patrauklesnės kainos, bet tai nebuvo didžiausia infliacijos priežastis.

Be to, euras dažnai pabrangino labiau ne prekes ar paslaugas, o tiesiog padidino išleidžiamas sumas. Pavyzdžiui, žmonės, anksčiau pirkę dovanų kuponą už 20 litų, po euro įvedimo pirko jau dovanų kuponą už 10 eurų„, - „Vakarų ekspresui“ sakė T. Povilauskas.

O štai „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė teigia, kad vos Lietuvoje įvedus eurą kainos ne kilo, bet krito - bene visus metus buvo fiksuojama neigiama infliacija.

„Tam daugiausia įtakos turėjo gana stipriai kritusios naftos kainos. Eurostatas skaičiuoja, kad euro įvedimas 2015 metais prie infliacijos galimai prisidėjo vos 0,04-0,11 procentinio punkto. Euro įvedimas, tikėtina, labiausiai prisidėjo prie paslaugų, bet ne prekių kainų kilimo.

Apskritai čia galime matyti ir šališkumo bei susiejimo efektą - jeigu vartotojai po euro įvedimo tikisi kainų kilimo, tai stebint kainas ir yra atkreipiamas dėmesys į tas prekes, kurių kainos pakilo. Jeigu asmuo dažnai įsigyja vieną ar kelias tas pačias prekes, šioms pabrangus, daroma išvada, kad kainos turėjo kilti daugumai prekių„, - tikino G. Ilekytė.

Padėtų mažesnis PVM?

Žinia, Lietuvoje jau ne vienerius metus pridėtinės vertės mokestis (PVM) šalies teritorijoje parduodamoms prekėms ar paslaugoms, jei joms nėra taikomas lengvatinis tarifas, siekia 21 proc.

Kai kuriose užsienio šalyse maisto produktams taikomas mažesnis PVM tarifas. Pasak T. Povilausko, tai prisideda ir prie santykinai mažesnių maisto produktų kainų, ir prie skaidresnės prekybos rinkos, ir prie pačių vietos gamybininkų rėmimo.

Ir nors Lietuvoje diskusijų apie mažesnį PVM tarifą maisto produktams būna nuolat, tačiau dažniausiai nuo realių veiksmų sustabdo labai aiški priežastis.

„PVM mokesčio pajamos yra svarbiausias mūsų biudžeto pajamų šaltinis, todėl PVM tarifo maisto produktams sumažinimas matematiškai atneštų kelių šimtų milijonų eurų nuostolių ir niekas negali garantuoti, kad rinka tiek išskaidrės, kad sumažėjęs šešėlis kompensuos biudžeto pajamų netekimą.

Todėl logiška, kad dažniausiai bandoma siūlyti sumažinti PVM tarifą tam tikrai maisto prekių grupei (mėsos / daržovių / vaisių), kuriose arba šešėlinė prekyba didžiausia, arba kurio maisto produktų gamintojus labiausiai reikia paremti. Bet čia vėl atsimušama į tą nepasitikėjimo sieną, nes galvojama, kad mažesnis PVM tarifas kainų nesumažins, o jo naudą pasiims prekybininkas ar gamintojas“, - teigė T. Povilauskas.

Jis pridėjo, kad užsienio šalyse dažnai susitaikoma su tuo, kad mažesnio PVM tarifo naudą pasidalija visos grandinės dalyvės, nes svarbu, kad vartotojui nauda būtų gerokai didesnė negu likusioms grandinės dalyvėms.

„Mažesnio PVM tarifo maisto produktams klausimas yra aktualesnis mažas pajamas gaunantiems asmenims, nes būtent jų išlaidos maistui yra santykinai didesnės. Tačiau Lietuva, manau, toliau eis ta kryptimi, kad maisto produktams PVM tarifas nebus mažinamas, o tiesiog bus didinamos išmokos mažesnes pajamas turintiems asmenims (pensijos / vaiko pinigai / kitos išmokos). Tai veikiausiai bus daroma tam, kad per išmokų sistemą, o ne per PVM tarifus būtų gerinama jų finansinė padėtis“, - sakė SEB banko ekonomistas.

Kodėl kaimynai moka mažiau?

Pastaraisiais metais netrūksta kalbų ir įrodymų, kad dalis Lietuvos gyventojų apsipirkti vyksta į kaimynines šalis, o viena jų - Lenkija. Teigiama, kad pas kaimynus dalis produktų kur kas pigesni nei Lietuvoje.

Ar tam daug įtakos turi tai, kad Lietuvoje gyvena mažiau nei 3 milijonai, o Lenkijoje - 38 milijonai gyventojų?

T. Povilausko teigimu, santykinai mažesnis gyventojų skaičius dažnai atbaido naujų rinkos dalyvių atėjimą į Lietuvą, o tai nepadeda didinti konkurencijos prekybos sektoriuje.

„Normalu, kad lenkų didmenininkė, importuodama, pavyzdžiui, ryžius, sugeba gauti geresnę kainą dėl 10 kartų didesnio pikėjų kiekio negu lietuvių įmonė. Vienas iš būdų, kaip tą problemą sprendžia įmonės - jos stengiasi veikti visose trijose Baltijos šalyse, nes tada iškart išauga rinkos dydis. Turbūt pastebėjote, kad dažniausia užsienio investuotojai, veikiantys mažmeninės prekybos srityje, neina į vieną Baltijos šalį, o veikia visose“, - teigė T. Povilauskas.

G. Ilekytė priminė, kad dėl atviros tarptautinės prekybos pardavimo apimtys gali būti didinamos ne tik vidaus, bet ir išorės rinkose. Dėl šios priežasties gyventojų skaičius Lietuvoje kainų lygiui turi nebent minimalią įtaką.

„Apskritai dėl atviros prekybos prekių kainų suvienodėjimas skirtingose Europos Sąjungos šalyse buvo pastebimas dar anksčiau - Lietuvoje prekių kainos yra gana arti Europos Sąjungos vidurkio. O štai paslaugų kainos nuo Europos vidurkio vis dar gerokai atsilieka. Prekių kainos greičiau pasiekia vidurkį, nes jas galima laisvai transportuoti visoje ES, o paslaugos yra nemobilios, priklauso nuo vietos pajamų lygio“, - sakė G. Ilekytė.

Kokios ateities prognozės?

„Swedbank“ ekonomistės teigimu, paneigdama nemažai išankstinių niūrių prognozių Lietuvos ekonomika praėjusiais metais augo pavydėtinu tempu. Metinis šalies BVP augimas trečiąjį metų ketvirtį siekė 3,7 procento, atlyginimai toliau sparčiai kilo, o į šalį plaukė naujos užsienio kapitalo investicijos.

„Artimiausiais metais tikimės ekonomikos sulėtėjimo. Deja, tam įtakos gali turėti ne tik išorinės problemos, bet ir nestabili bei neprognozuojama Lietuvos mokesčių politika“, - teigė G. Ilekytė.

Pasak T. Povilausko, šiais metais ekonomikos augimas gali sulėtėti iki 2,4 proc., tačiau gyventojai pajusti tokio sulėtėjimo neturėtų.

„Pajamos vis vien augs gerokai sparčiau negu infliacija. Ekonomikos augimo lėtėjimui didžiausią įtaką darys lėtesnis pramonės, transporto ir statybų sektoriaus augimas. Lietuvai veikiausiai artimiausius kelerius metus reikės atprasti nuo 3-4 procentus siekiančio ekonomikos augimo ir priprasti prie maždaug 2,5 procento augimo, jeigu nesikeis šalies ekonomikos struktūra. Kadangi kainų lygis Lietuvoje vis dar gerokai mažesnis negu ES šalyse, tai ypač paslaugų kainos mūsų šalyje ir toliau didės, bet tik truputį lėčiau“, - sakė T. Povilauskas.

Europos Sąjungos šalių penketukas pagal infliaciją nuo 2015 m. sausio 1 d.

Vengrija 12,1 proc.
Estija 11,9 proc.
Latvija 9,9 proc.
Lietuva 9,8 proc.
Čekija 9,1 proc.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.