Aktualijos | 9 MIN.

Eurui Lietuvoje - penkeri: kaip pasikeitė kainos?

Reporteris Inga
2020 m. sausio 10 d. 09:07
eurui-lietuvoje-penkeri-kaip-pasikeite-kainos.jpg

Šįmet sukako penkeri metai nuo tos dienos, kai Lietuvoje buvo įvestas euras. Prieš atsisakant lito nuomonių buvo įvairių - vieni baiminosi, kad už viską teks mokėti brangiau, kiti tikino, kad kainos stipriai nedidės ir euras atneš visokeriopą naudą valstybei.

Pirmieji metai su euru buvo gana ramūs, kol prekybos lentynose buvo matomos kainos ir litais, ir eurais. Tuo metu 1 euras prilygo 3,45 lito. Kainų pasiutpolkė prasidėjo praėjus metams, o jos kone pagrindiniu akcentu tapo kalafiorų skandalas. Ekonomistai padidėjusias kainas sieja su sparčiau augusiu vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. Tačiau tai tik viena prielaidų, galėjusių lemti kainų pokyčius.

Kainų pasiutpolkė

2015 m. sausio 1 d. oficialiai perėjus prie euro Lietuva tapo 19-ąja Europos Sąjungos valstybe, kurios pagrindine valiuta tapo euras. 2015 m. rugsėjį Eurostatas ir Lietuvos statistikos departamentas fiksavo, kad euro įvedimas įtakos turėjo devynioms paslaugas apimančioms kategorijoms, tarp jų - būsto nuomai, remontui, odontologijos, restoranų, kavinių, kirpyklų, valgyklų paslaugoms.

2016 metų pavasarį šalyje nuvilnijo daržovių kainų skandalas, kai kilogramas agurkų kainavo 4 eurus, o kalafioras - 3,5 euro. Tąkart priežasčių buvo pateikta įvairių. Vieni teigė, kad kai kurių daržovių kainos padidėjo dėl nepalankių oro sąlygų daugelyje šalių, dėl ko atsirado daržovių trūkumas. Teigta, kad tąkart Kanadoje kalafiorų kaina buvo padidėjusi iki 8 dolerių, o Naujojoje Zelandijoje - iki 10.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba tąkart reagavo į gyventojų nuogąstavimus ir patikino, kad kainų dydį lemia ne jų reguliavimas, o konkurencija.

Vyriausybė ieškojo būdų, kaip būtų galima kainas sumažinti. 2018 metų rugsėjį Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis investuoti mūsų šalyje kvietė 12 Europos didžiųjų prekybos tinklų, taip siekdamas padidinti konkurenciją.

Praėjusiais metais buvo daug kalbama apie galimybę Lietuvoje įvesti maisto kuponų sistemą, kuri leistų suteikti nuolaidas ūkininkų parduotuvėse. Tačiau idėjos buvo atsisakyta.

Išskiria antkainius

Pasak portalo pirkimo ir kainų palyginimo portalo Pricer.lt įkūrėjo Arūno Vizicko, kainas stebinčio jau kelerius metus, kone labiausiai į akis krenta prekybos tinklų antkainiai.

Jis kaip pavyzdį pateikė 2,5 proc. riebumo grietinės ir kiaulienos antkainius, kurie per tam tikrą laikotarpį šoktelėjo nuo 20 iki maždaug 35 proc. O štai bulvių antkainis, pasak A. Vizicko, siekia iki 50 proc.

Kalbėdamas apie pastarąjį dešimtmetį A. Vizickas palygino pomidorų kainą. 2009 metais jų kaina siekė 52 centus už kilogramą, o dabar - apie 1,39 euro.

Pasak A. Vizicko, prieš trejus metus pigiausių prekių krepšelis kainavo 53,89 euro, o praėjusių metų pabaigoje - 55,08 euro.

„Tos pačios duonos savikaina, kurią perka prekybos tinklai, yra nepakitusi nuo euro įvedimo. O štai pats produktas yra pabrangęs dėl PVM ir prekybininkų„, - teigė A. Vizickas.

Padidėjusi infliacija

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, pirmaisiais metais po euro įvedimo infliacija ūgtelėjo nedaug, o sparčiau pradėjo augti nuo 2016 metų. Pagrindinė spartesnio kainų augimo Lietuvoje nuo 2016 metų priežastis - sparčiau augęs vidutinis darbo užmokestis šalyje, kuris, vertinant algą prieš mokesčius, vidutiniškai 2016-2019 metų laikotarpiu augo daugiau negu 8 proc., o jeigu skaičiuoti pagal algą po mokesčių - dar labiau.

„Todėl natūralu, kad darbo užmokestis, būdamas svarbiausiu paslaugų ir vienu svarbiausių prekių sąnaudų dalimi, lemia, kad atitinkamai sparčiai augo ir kainų lygis šalyje. Beje, Lietuvoje nuo euro įvedimo 2015 m. sausio 1 d. kainos augo net šiek tiek mažiau negu Estijoje ar Latvijoje, kurios eurą įsivedė truputį anksčiau.

Taip, euro įvedimas padidino infliaciją dėl natūraliai įvykusio kainų suapvalinimo iki akiai patrauklesnės kainos, bet tai nebuvo didžiausia infliacijos priežastis.

Be to, euras dažnai pabrangino labiau ne prekes ar paslaugas, o tiesiog padidino išleidžiamas sumas. Pavyzdžiui, žmonės, anksčiau pirkę dovanų kuponą už 20 litų, po euro įvedimo pirko jau dovanų kuponą už 10 eurų„, - „Vakarų ekspresui“ sakė T. Povilauskas.

O štai „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė teigia, kad vos Lietuvoje įvedus eurą kainos ne kilo, bet krito - bene visus metus buvo fiksuojama neigiama infliacija.

„Tam daugiausia įtakos turėjo gana stipriai kritusios naftos kainos. Eurostatas skaičiuoja, kad euro įvedimas 2015 metais prie infliacijos galimai prisidėjo vos 0,04-0,11 procentinio punkto. Euro įvedimas, tikėtina, labiausiai prisidėjo prie paslaugų, bet ne prekių kainų kilimo.

Apskritai čia galime matyti ir šališkumo bei susiejimo efektą - jeigu vartotojai po euro įvedimo tikisi kainų kilimo, tai stebint kainas ir yra atkreipiamas dėmesys į tas prekes, kurių kainos pakilo. Jeigu asmuo dažnai įsigyja vieną ar kelias tas pačias prekes, šioms pabrangus, daroma išvada, kad kainos turėjo kilti daugumai prekių„, - tikino G. Ilekytė.

Padėtų mažesnis PVM?

Žinia, Lietuvoje jau ne vienerius metus pridėtinės vertės mokestis (PVM) šalies teritorijoje parduodamoms prekėms ar paslaugoms, jei joms nėra taikomas lengvatinis tarifas, siekia 21 proc.

Kai kuriose užsienio šalyse maisto produktams taikomas mažesnis PVM tarifas. Pasak T. Povilausko, tai prisideda ir prie santykinai mažesnių maisto produktų kainų, ir prie skaidresnės prekybos rinkos, ir prie pačių vietos gamybininkų rėmimo.

Ir nors Lietuvoje diskusijų apie mažesnį PVM tarifą maisto produktams būna nuolat, tačiau dažniausiai nuo realių veiksmų sustabdo labai aiški priežastis.

„PVM mokesčio pajamos yra svarbiausias mūsų biudžeto pajamų šaltinis, todėl PVM tarifo maisto produktams sumažinimas matematiškai atneštų kelių šimtų milijonų eurų nuostolių ir niekas negali garantuoti, kad rinka tiek išskaidrės, kad sumažėjęs šešėlis kompensuos biudžeto pajamų netekimą.

Todėl logiška, kad dažniausiai bandoma siūlyti sumažinti PVM tarifą tam tikrai maisto prekių grupei (mėsos / daržovių / vaisių), kuriose arba šešėlinė prekyba didžiausia, arba kurio maisto produktų gamintojus labiausiai reikia paremti. Bet čia vėl atsimušama į tą nepasitikėjimo sieną, nes galvojama, kad mažesnis PVM tarifas kainų nesumažins, o jo naudą pasiims prekybininkas ar gamintojas“, - teigė T. Povilauskas.

Jis pridėjo, kad užsienio šalyse dažnai susitaikoma su tuo, kad mažesnio PVM tarifo naudą pasidalija visos grandinės dalyvės, nes svarbu, kad vartotojui nauda būtų gerokai didesnė negu likusioms grandinės dalyvėms.

„Mažesnio PVM tarifo maisto produktams klausimas yra aktualesnis mažas pajamas gaunantiems asmenims, nes būtent jų išlaidos maistui yra santykinai didesnės. Tačiau Lietuva, manau, toliau eis ta kryptimi, kad maisto produktams PVM tarifas nebus mažinamas, o tiesiog bus didinamos išmokos mažesnes pajamas turintiems asmenims (pensijos / vaiko pinigai / kitos išmokos). Tai veikiausiai bus daroma tam, kad per išmokų sistemą, o ne per PVM tarifus būtų gerinama jų finansinė padėtis“, - sakė SEB banko ekonomistas.

Kodėl kaimynai moka mažiau?

Pastaraisiais metais netrūksta kalbų ir įrodymų, kad dalis Lietuvos gyventojų apsipirkti vyksta į kaimynines šalis, o viena jų - Lenkija. Teigiama, kad pas kaimynus dalis produktų kur kas pigesni nei Lietuvoje.

Ar tam daug įtakos turi tai, kad Lietuvoje gyvena mažiau nei 3 milijonai, o Lenkijoje - 38 milijonai gyventojų?

T. Povilausko teigimu, santykinai mažesnis gyventojų skaičius dažnai atbaido naujų rinkos dalyvių atėjimą į Lietuvą, o tai nepadeda didinti konkurencijos prekybos sektoriuje.

„Normalu, kad lenkų didmenininkė, importuodama, pavyzdžiui, ryžius, sugeba gauti geresnę kainą dėl 10 kartų didesnio pikėjų kiekio negu lietuvių įmonė. Vienas iš būdų, kaip tą problemą sprendžia įmonės - jos stengiasi veikti visose trijose Baltijos šalyse, nes tada iškart išauga rinkos dydis. Turbūt pastebėjote, kad dažniausia užsienio investuotojai, veikiantys mažmeninės prekybos srityje, neina į vieną Baltijos šalį, o veikia visose“, - teigė T. Povilauskas.

G. Ilekytė priminė, kad dėl atviros tarptautinės prekybos pardavimo apimtys gali būti didinamos ne tik vidaus, bet ir išorės rinkose. Dėl šios priežasties gyventojų skaičius Lietuvoje kainų lygiui turi nebent minimalią įtaką.

„Apskritai dėl atviros prekybos prekių kainų suvienodėjimas skirtingose Europos Sąjungos šalyse buvo pastebimas dar anksčiau - Lietuvoje prekių kainos yra gana arti Europos Sąjungos vidurkio. O štai paslaugų kainos nuo Europos vidurkio vis dar gerokai atsilieka. Prekių kainos greičiau pasiekia vidurkį, nes jas galima laisvai transportuoti visoje ES, o paslaugos yra nemobilios, priklauso nuo vietos pajamų lygio“, - sakė G. Ilekytė.

Kokios ateities prognozės?

„Swedbank“ ekonomistės teigimu, paneigdama nemažai išankstinių niūrių prognozių Lietuvos ekonomika praėjusiais metais augo pavydėtinu tempu. Metinis šalies BVP augimas trečiąjį metų ketvirtį siekė 3,7 procento, atlyginimai toliau sparčiai kilo, o į šalį plaukė naujos užsienio kapitalo investicijos.

„Artimiausiais metais tikimės ekonomikos sulėtėjimo. Deja, tam įtakos gali turėti ne tik išorinės problemos, bet ir nestabili bei neprognozuojama Lietuvos mokesčių politika“, - teigė G. Ilekytė.

Pasak T. Povilausko, šiais metais ekonomikos augimas gali sulėtėti iki 2,4 proc., tačiau gyventojai pajusti tokio sulėtėjimo neturėtų.

„Pajamos vis vien augs gerokai sparčiau negu infliacija. Ekonomikos augimo lėtėjimui didžiausią įtaką darys lėtesnis pramonės, transporto ir statybų sektoriaus augimas. Lietuvai veikiausiai artimiausius kelerius metus reikės atprasti nuo 3-4 procentus siekiančio ekonomikos augimo ir priprasti prie maždaug 2,5 procento augimo, jeigu nesikeis šalies ekonomikos struktūra. Kadangi kainų lygis Lietuvoje vis dar gerokai mažesnis negu ES šalyse, tai ypač paslaugų kainos mūsų šalyje ir toliau didės, bet tik truputį lėčiau“, - sakė T. Povilauskas.

Europos Sąjungos šalių penketukas pagal infliaciją nuo 2015 m. sausio 1 d.

Vengrija 12,1 proc.
Estija 11,9 proc.
Latvija 9,9 proc.
Lietuva 9,8 proc.
Čekija 9,1 proc.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.


Šiauliai
Ilgasis savaitgalis Šiaulių apskrityje ne visiems buvo šventiškas: gaisruose traumuoti du žmonės, tarp jų – vaikas
Gruodžio 24–28 dienomis Šiaulių regione (Šiaulių, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Mažeikių, Pakruojo, Radviliškio ir Telšių rajonuose) ugniagesiai gelbėtojai gesino 22 gaisrus ir atliko 28 gelbėjimo darbus. Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovų, gaisruose traumuoti 2 žmonės.
Kriminalai | 3 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Gruodžio 29-ąją pasitikti savo debiutinio Dakaro ralio iškeliavo Dovydas Karka. Vilniaus oro uoste trispalve pasipuošusi komanda neslėpė jaudulio, o pats Dovydas džiaugėsi, kad šį išbandymą gali pasitikti drauge su šeimos nariais.
Sportas | 4 MIN.
0
Gruodžio dvidešimt devintoji – 363-ioji metų diena (pirmoji 52-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 3 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Lietuva
Šiauliai
Jungtinės Valstijos siūlo Ukrainai „tvirtas“ saugumo garantijas 15 metų laikotarpiui su galimybe pratęsti, bet Kyjivas nori ilgesnio laikotarpio.
Pasaulis | 3 MIN.
1
Nors šiais metais Kūčių ir Kalėdų dienos kartu su savaitgaliu sudarė net penkias nedarbo dienas, panašu, kad visuomenė buvo nusiteikusi švęsti ramiai. Taip sako Šiaulių apskrities policijos atstovai, paklausti, kokį darbo krūvį pareigūnai turėjo šventiniu laikotarpiu.
Aktualijos | 3 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Nesvarbu, ar tai greitasis maistas, saldumynai, žalingi įpročiai ar serialų žiūrėjimas, – visi turi ydų. Elitedaily.com atskleidžia pačias slapčiausias silpnybes pagal Zodiako ženklą. Galbūt žinodami jas, galėsite lengviau atsilaikyti prieš pagundas.
Lietuva | 4 MIN.
0
Naktį per Lietuvą slinkusi audra atnešė daug nuostolių: galingi vėjo gūsiai vartė medžius, dalį gyventojų paliko be elektros, o Klaipėdos uoste teko riboti laivybą. Vėjo greitis kai kur siekė iki 31 m/s, skelbia LRT Radijas.
Lietuva | 3 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Lietuva
Pasaulis
Jungtinės Valstijos siūlo Ukrainai „tvirtas“ saugumo garantijas 15 metų laikotarpiui su galimybe pratęsti, bet Kyjivas nori ilgesnio laikotarpio.
Pasaulis | 3 MIN.
1
Estijos Sveikatos taryba paskelbė, kad šalis prarado kolektyvinį imunitetą prieš tymų infekciją dėl sumenkusių skiepijimo apimčių ir šiemet fiksavo jau keletą vietinių plitimo atvejų. Šiais metais Estijoje tymais susirgo devyni žmonės, pranešė šalies visuomeninis transliuotojas ERR.
Pasaulis | 3 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Gruodžio 24–28 dienomis Šiaulių regione (Šiaulių, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Mažeikių, Pakruojo, Radviliškio ir Telšių rajonuose) ugniagesiai gelbėtojai gesino 22 gaisrus ir atliko 28 gelbėjimo darbus. Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovų, gaisruose traumuoti 2 žmonės.
Kriminalai | 3 MIN.
0
Sekmadienį Šiauliuose poros valandų skirtumu rasti du mirę vyrai.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiandien siaučiantis stiprus ir gūsingas vėjas neaplenkė ir Šiaulių. Pačioje miesto širdyje – Prisikėlimo aikštėje – stovinti kalėdinė eglė galimai pajuto šios gamtos reiškinio jėga. Pasviro jos viršūnė su žvaigždės dekoracija.
Gatvė | 2 MIN.
0
Bendrovė „Via Lietuva“ praneša, kad 2026 metais ir Šiaulių apskrityje bus vykdomi valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektai. Situacija yra kintanti, todėl gali būti, kad per kitais metais sąrašas gali pasipildyti naujais projektais. Kol kas „Via Lietuva“ pateikia projektų sąrašą, kuriems vykdyti jau pasirašytos sutartys arba pirkimo procedūros eina į pabaigą ir sutartys bus pasirašytos artimiausiu metu. Taigi, kokie darbai kitąmet numatyti kiekvienoje Šiaulių regiono savivaldybėje?
Gatvė | 3 MIN.
1
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Radviliškis
Šiauliuose per šventines dienas į ligoninę dėl gripo kreipėsi daugiau nei šimtas vaikų. Tokią informaciją pateikė Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovai.
Sveikata | 2 MIN.
0
Onkologinė liga – tai ne tik medicininė diagnozė, bet ir gilūs emociniai, psichologiniai bei socialiniai išgyvenimai, paliečiantys visą žmogaus gyvenimą. Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, onkologinių ligonių asociacija „Radvilė“ įgyvendino projektą „Širdžių bendrystė: vilties, stiprybės ir artumo kelionė“, skirtą onkologinių pacientų bendruomenės narių sutelktumui, tarpusavio ryšio stiprinimui bei psichologinės sveikatos gerinimui.
Sveikata | 4 MIN.
0
Šiauliai
Šiauliai
2026 m. sausio 12 d., pirmadienį, Šiauliuose prasidės Sausio 13-osios minėjimo renginiai, skirti Laisvės gynėjų dienos 35-mečiui atminti. 17.30 val. Prisikėlimo aikštėje vyks Laisvės gynėjų dienos renginys, kurio metu bus uždegti atminimo laužai, o 18.00 val. Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje (Aušros tak. 3) bus aukojamos šv. Mišios už žuvusius laisvės gynėjus. Šiauliečiai ir miesto svečiai kviečiami drauge prisiminti ir pagerbti 1991 m. sausio 13-ąją Lietuvos laisvę gynusius žmones – jų pasiaukojimas tapo mūsų valstybės pamatu.
Kultūra | 5 MIN.
0
Nors iš pirmo žvilgsnio ši „Moterims 45+“ laidos tema tiek netipinė, ilgiau pasvarsčius, ji puikiai atspindi žmogaus gyvenimo ciklą. Nuo gimimo esame lydimi žmonių, dažniausiai tėvų, apsupti jų rūpesčio ir pagalbos. Antroje gyvenimo pusėje, norisi to ar ne, dažnai tos pagalbos ir vėl prireikia. Ir dažnai ši, rūpesčio, atjautos ir empatijos reikalaujanti pareiga gula ant moters pečių.
Sveikata | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Lietuva
Gyvenimas atvedė į Šiaulius
Veidai | 3 MIN.
0
Ketvirtadienio rytą, per pačias Kalėdas, Lietuvos muzikos pasaulį pasiekė skaudi žinia – mirė muzikantas, dainininkas ir legendinės grupės „Nerija“ narys Antanas Čapas.
Veidai | 3 MIN.
1


Kaunas
Lietuva
Vienas ryškiausių Lietuvos pop muzikos kūrėjų ir atlikėjų Vaidas Baumila sekmadienio vakarą Kauno „Žalgirio“ arenoje surengė įspūdingą metų šou, sukvietusį tūkstančius gerbėjų iš visos šalies.
Laisvalaikis | 2 MIN.
0
Gruodžio dvidešimt devintoji – 363-ioji metų diena (pirmoji 52-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 3 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Gruodžio dvidešimt devintoji – 363-ioji metų diena (pirmoji 52-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 3 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Šią savaitę pasaulyje gali jaustis daugiau skubos ir informacinio triukšmo, kai sprendimai priimami greičiau nei jie spėja subręsti. Dėl sustiprėjusio noro įrodyti savo tiesą naudinga atsargiau vertinti naujienas, pažadus ir garsias iniciatyvas, ypač susijusias su politika, technologijomis ar švietimu.
Horoskopai | 7 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Kalėdos baigėsi, o šaldytuvuose ir ant spintelių dažnuose namuose vis dar pūpso kalnai maisto. Ką daryti, kad jis nenueitų perniek? Kūrybingai panaudodami likučius ne tik atsikratysite kaltės, kad maistas be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje, bet ir sutaupysite pinigų, sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Trūksta idėjų receptams? Štai kelios, kurios tikrai pravers.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Lietuviškos šventės jau daugybę metų neįsivaizduojamos be vieno pagrindinių jų akcentų – kūčiukų. Kaip įdomiau likusius kūčiukus panaudoti po švenčių.
Virtuvė | 2 MIN.
0