Europos vyriausybės nesugeba apsaugoti savo piliečių nuo oro taršos

Naujausi duomenys atskleidė, kad vyriausybės visoje Europoje nesugeba apsaugoti savo piliečių nuo žalingos oro taršos, o daugelis europiečių savo miestuose ir toliau kvėpuoja užterštu oru.

Nepaisant ES įstatyminės bazės, vyriausybių įsipareigojimų ir metus trunkančių kampanijų, teršalai iš žemės ūkio, buitinio namų šildymo ir transporto priemonių viršija lygius, kurie yra reikalingi siekiant užtikrinti Pasaulinės sveikatos organizacijos nustatytas kvėpuojamojo oro gaires, informuoja theguardian.com. 

Remiantis Europos aplinkos agentūros (EAA) paskelbtais duomenimis, tik Airija, Islandija, Suomija ir Estija demonstravo smulkiųjų kietųjų dalelių, kurios yra viena pavojingiausių oro taršos formų, lygius, buvusius žemiau 2018 metų PSO gairių.

Tokios taršos poveikis Europoje, įtraukiant ir ES nepriklausančias valstybes, 2018 metais sukėlė apie 417000 priešlaikinių mirčių.

Europos aplinkos agentūros vykdomasis direktorius Hans Bruyninckx sakė: „Mūsų duomenys įrodo, kad investavimas į geresnę oro kokybę yra investicija į geresnę visų europiečių sveikatą ir produktyvumą. Politika ir veiksmai, kurie atitinka nulinius Europos taršos siekius, lemia ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą bei atsparesnes visuomenes.“

Būta tam tikrų pagerėjimo ženklų, tačiau jie nusileidžia veiksmams, kurie yra būtini. EAA nustatė, kad dėl smulkiųjų kietųjų dalelių poveikio 2018 metais anksčiau laiko mirė 60000 mažiau žmonių, nei 2009 metais.

Sveikatos situacijos pagerėjimas galimas ir šiais metais, kuomet tai gali būti nulemta šiųmečių koronaviruso karantinų, tačiau, kad būtų įvertintas pilnas to poveikis prireiks atlikti tolesnius tyrimus, pastebi EAA.

Agentūra teigia, kad preliminarūs jų duomenys rodo, kad šį pavasarį oro tarša buvo sumažėjusi iki 60%.

Tyrimai atskleidė ryšius, egzistuojančius tarp didelės oro taršos ir išaugusios COVID-19 sukeliamos žalos, kas pabrėžia būtinybę mažinti oro taršą.

Žaliųjų kampanijų dalyviai teigia, kad vyriausybės privalo imtis neatidėliotinų veiksmų.

Margherita Tolotto, Europos aplinkos biuro, atstovaujančio kampanijų grupėms visoje ES, vyresnioji politikos pareigūnė sakė: „Kiek dar perspėjamųjų signalų turi sulaukti vyriausybių atstovai, kad jie imtųsi kovos su oro tarša? Jų atidėliojimas mums kainuoja mūsų sveikatą ir saugią aplinką. Jie žino, kas turi būti daroma, kad būtų pagerinta oro kokybė: švaresnė energija ir pramoninė gamyba, žalesnis ir išmanesnis transportas bei tvarus žemės ūkis.“

Transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis sumažėjo, nors ir ne tiek, kiek reikia, o Europai atsisakius anglimi varomos energijos taip pat sumažėjo ir emisijos, išskiriamos jėgainių. Tačiau daugiau iššūkių kelia emisijų mažinimas namų šildyme, įskaitant medienos deginimą, ir žemės ūkyje, apimant amoniaką iš mėšlo ir trašų, kurie ore susimaišę su kitais teršalais suformuoja kietąsias daleles.

Vyriausybės nesugebėjo pasiekti ES tikslų, teigia EAA. Pagal ES taisykles, kiekviena šalis narė 2018 metais turėjo pateikti planą, kaip ji mažins oro taršą iki sveikatai saugių lygių.

Vis dėlto, Italijos planas vis dar tebėra rengimo stadijoje, o Graikija, Liuksemburgas ir Rumunija nepateikė jokios formos plano.

ES Aplinkos komisaras Virginijus Sinkevičius teigė, kad pažanga buvo padaryta, tačiau paragino valstybes nares daryti daugiau ir pažadėjo imtis veiksmų plano, kuris būtų Europos žaliojo susitarimo dalis.

„Gera žinia ta, kad oro kokybė gerėja dėka aplinkos ir klimato politikų, kurias mes įgyvendinome,“ – sakė jis. „Tačiau mes negalime nepaisyti neigiamos pusės – priešlaikinių mirčių, sukeltų oro taršos, skaičius vis dar yra gerokai per didelis. Europos žaliuoju susitarimu mes užsibrėžėme siekį sumažinti visų tipų taršą iki nulio. Jei norime sulaukti sėkmės ir visiškai apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką, mes turime toliau mažinti oro taršą ir priartinti savo oro kokybės standartus prie PSO rekomendacijų“.

Šešios valstybės narės – Italija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Kroatija ir Čekija 2018 metais nesilaikė ES nustatytų kietųjų dalelių, vadinamų PM2.5, ribų. ES ribos nėra tokios griežtos, kaip PSO.

2018 metais 28 Europos sąjungos valstybėse, įskaitant ir Jungtinę Karalystę, priskaičiuota 54000 priešlaikinių mirčių nuo azoto dioksido (NO2). Žemės paviršiaus lygmens ozonas 28 ES šalyse tais metais sukėlė apie 19000 priešlaikinių mirčių.

JK vyriausybė pasižadėjo parengti naujas oro taršos gaires, kurios pakeistų jos įsipareigojimus pagal ES. Pagrindiniai teisės aktai, skirti šiems tikslams pasiekti, yra įtraukti į aplinkos apsaugos įstatymo projektą, kuris po ilgo delsimo yra atsidūręs komitetiniame svarstymo etape Parlamente. Vis dėlto, po konsultacijų buvo nuspręsta, kad bet kokie nauji tikslai bus nustatyti ne anksčiau kaip 2022 m. pabaigoje.

Keletą metų teismų bylose buvo pakartotinai nustatyta, kad JK vyriausybė pažeidė ES oro taršos ribas, o aukščiausio teismo teisėjai įsakė ministrams pateikti planus, kaip sumažinti oro taršą, kad ji atitiktų nustatytus tikslus.

Gismeteo.lt