Europos prokuroras: jaunųjų ūkininkų programoje dalyvaujantys asmenys apgaule galėjo įgyti apie 750 tūkst. eurų ES ir Lietuvos biudžeto lėšų

Jaunųjų ūkininkų paramos programoje dalyvaujantys asmenys galėjo sukčiaujant įgyti apie 750 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos ir Lietuvos biudžeto lėšų, sako Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis.

Pasak jo, Europos prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNNT) atlieka didelio masto ikiteisminį tyrimą dėl visoje Lietuvoje veikiančio išmokų pasisavinimo tinklo – jo metu sulaikyti 27 įtariamieji, trys buvo suimti.

„Įtariama, kad eilė asmenų, naudodami sudėtinę apgaulę, įgijo mažiausiai 750 tūkst. eurų iš Lietuvos kaimo plėtros programos „Ūkio ir verslo plėtra“, veiklos srityje „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė V. Kukaitis.

„Įtariama, kad keturi nusikalstamos veikos organizatoriai, žinodami, kad paraiškose asmenys bus įvardyti kaip jaunieji ūkininkai, paramos lėšomis gavo finansavimą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros“, – dėstė jis.

V. Kukaičio teigimu, sukčiavę asmenys savo veiklą kruopščiai maskavo: pasinaudodami schema, jauniesiems ūkininkams skirtas išmokas gavo sudarydami fiktyvias žemės įsigijimo sutartis ir melagingai deklaruodami savo veiklą.

„Parama sudaroma ir gaunama už dvi veiklas: už žemės sklypų įsigijimą ir už veiklos deklaravimą. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, turime tikrai pagrįstų duomenų manyti ir įtarti, kad žemės sklypai buvo perkami apsimestiniu būdu – sudarant fiktyvias sutartis su fiktyviais jaunaisiais ūkininkais. O iš tikrųjų šią veiklą organizavo kiti asmenys“, – aiškino prokuroras.

Įtarimai, pasak jo, pareikšti ir schemoje dalyvavusiems žemės savininkams, jų įsitraukimas dar tikslinamas.

„Dėl deklaravimo turime pakankamai duomenų, (...) kad veiklos buvo deklaruotos sukuriant teisinę simuliaciją, t. y., jų fiktyvumo grandinę, imituojant atliekamus darbus, pasitelkiant kitus asmenis, taip pat sutartis“, – sakė V. Kukaitis.

Kaip teigė prokuroras, institucijos turi duomenų apie tai, jog daug dokumentų įtariamieji Nacionalinei mokėjimų agentūrai pateikdavo nuotoliniu būdu, į jos informacinę sistemą patekdavo svetimais prisijungimo duomenimis.

Taip pat, kaip tikina jis, dalis neteisėtos veikos susijusi ir su užsienio valstybėmis, kai kurie įtariamieji gyvenamąją vietą deklaravę užsienyje.

Pasak jo, įtraukti asmenys veikė visoje Lietuvoje, o ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas, atliekami procesiniai veiksmai.

Sulaikyti 27 asmenys

Pasak FNTT Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos viršininkės Jekaterinos Grudinskajos, tarnyba kiek daugiau nei prieš savaitę visoje Lietuvoje atliko 46 kratas įtariamųjų gyvenamosiose vietose, naudojamose pagalbinėse patalpose, transporto priemonėse, darbovietėse.

Po jų sulaikyti 27 asmenys, įskaitant schemos organizatorius, trys iš jų suimti.

„Atlikus kratas buvo rasti ir paimti tyrimui reikšmingi finansinės apskaitos dokumentai, įvairūs užrašai, sutartys, taip pat telefonai, kompiuteriai, kitos laikmenos su reikšmingais duomenimis“, – žurnalistams teigė FNTT atstovė.

Kartu, informavo J. Grudinskaja, pareigūnai rado ir konfiskavo „keliasdešimt tūkstančių eurų grynųjų pinigų“.

Vienos iš kratų metu, teigė ji, rasta ir narkotinių medžiagų, šį atvejį tiria policija.

Patirtai žalai atlyginti apribotos įtariamųjų nuosavybės teisės turtui, kurio vertė didesnė nei 650 tūkst. eurų.

Įtariamiesiems gresia kaltinimai pagal du Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu iki atitinkamai 8 ir 6 metų.