Europos lyderiai Paryžiuje ieškojo vieningų sprendimų, bet susitarti nepavyko (papildyta)

Europos lyderiai pirmadienį per nepaprastąsias Paryžiaus derybas siekė įveikti nesutarimus dėl atsako į naujosios JAV Donaldo Trumpo administracijos politikos pokytį dėl karo Ukrainoje, tačiau sprendimų nepasiekė.

Europos politikos formuotojai vis dar negali atsigauti po JAV viceprezidento J. D. Vance'o aštraus išpuolio prieš Europos Sąjungą (ES) kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje.

Todėl netrukus pagrindiniai ES lyderiai dalyvavo Eliziejaus rūmuose vykusiame susitikime, kurį paskutinę minutę sušaukė prezidentas Emmanuelis Macronas.

Antradienį Vašingtono ir Maskvos aukščiausio rango diplomatai turėtų surengti pirmąjį susitikimą akis į akį nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ir tai yra aiškus ženklas, kad D. Trumpas nori, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nutraukti įtampą, aptemdžiusią jų santykius. 

Susidūrę su vienu didžiausių iššūkių per pastaruosius metus, Europos lyderiai baiminasi, kad D. Trumpas planuoja taikos derybas su Rusija, kuriose nedalyvaus net Ukraina, jau nekalbant apie Europos Sąjungą (ES).

Europoje taip pat kyla nerimas, kad JAV gali išvesti dalį karių iš žemyno, telkdama dėmesį į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.

Išsiskirstė be sprendimų

Dabar Europos lyderiai turi apsvarstyti priemones, įskaitant išlaidų gynybai didinimą, kad būtų mažiau priklausomos nuo JAV, ir karių siuntimą į Ukrainą kaip taikdarių, kai bus susitarta dėl paliaubų.

Prieš pat aukščiausiojo lygio susitikimą E. Macronas telefonu kalbėjosi su D. Trumpu, pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Vis dėlto po susitikimo nebuvo jokio bendro pareiškimo ar svarbių pranešimų, kuriuos, pasak dalyvių, reikia palikti tokiems forumams kaip ES ar NATO.

„Visi, dalyvaujantys šiame susitikime, supranta, kad transatlantiniai santykiai, NATO aljansas ir mūsų draugystė su Jungtinėmis Valstijomis įžengė į naują etapą. Visi tai matome“, – sakė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. 

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Ukraina nusipelnė „taikos per stiprybę“, o tai reiškia „pagarbą jos nepriklausomybei, suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir tvirtos saugumo garantijos“.

Po susitikimo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Europos poziciją apibūdino taip: „Pasirengę ir pasiruošę“.

„Dėl detalių dar reikės apsispręsti, bet įsipareigojimas yra aiškus“, – pridūrė jis. 

„Būtinas JAV užnugaris“

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris, suprasdamas, kaip svarbu, kad Londonas po „Brexito“ parodytų įsipareigojimą Europos saugumui, sakė, kad yra „pasirengęs apsvarstyti galimybę kartu su kitomis šalimis dislokuoti britų pajėgas, jei bus sudarytas ilgalaikis taikos susitarimas“.

Tačiau jis primygtinai reikalavo, kad Vašingtonas įsitrauktų, sakydamas, kad „būtinas JAV užnugaris, nes JAV saugumo garantijos yra vienintelis būdas veiksmingai atgrasyti Rusiją nuo pakartotinio Ukrainos užpuolimo“.

Tačiau po skubiai surengtų derybų su kitais Europos lyderiais Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad diskusijos dėl taikos palaikymo pajėgų siuntimo į Ukrainą vyksta „visiškai per anksti“ ir dabar jos „itin netinkamos“, kol vyksta karas.

O. Scholzas sakė, kad jį „šiek tiek erzina“ diskusijos „netinkamu laiku ir netinkama tema“.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sakė, kad jos vyriausybė yra atvira karių siuntimo į Ukrainą taikai palaikyti klausimu, tačiau įspėjo, kad pagrindinis klausimas yra tas, ar Jungtinės Valstijos „ketina paremti Europą“, jei kariai bus pasiųsti.

Ji perspėjo, kad Rusija „dabar kelia grėsmę visai Europai“ ir paragino JAV nebandyti susitarti dėl „greitų“ paliaubų, kurios suteiktų Rusijai galimybę „vėl mobilizuotis ir pulti Ukrainą ar kitą Europos šalį“.

„Neturi būti jokio padalijimo“

E. Macronas D. Trumpo sugrįžimą antrai kadencijai į Baltuosius rūmus pavadino elektrošoku, tačiau taip pat perspėjo, kad bet koks taikos susitarimas gali reikšti kapituliaciją.

Prancūzų dienraštis „Le Monde“ teigė, kad Europos ir Jungtinių Valstijų nesutarimai yra istoriniai, tačiau pridūrė, kad Europa turi parodyti, jog yra pajėgi užtikrinti savo gynybą.

„Europos aklumas staiga baigėsi Miunchene. Nuo šiol žemyno saugumas iš esmės priklauso nuo pačių europiečių ir jų gebėjimo išlaikyti vienybę“, – priduriama pranešime.

Paryžiaus derybos vyksta Vašingtonui pranešus, kad Rijade su Rusijos delegaciją, įskaitant užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, susitiks JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas ir specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas.

Šis susitikimas įvyks prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir D. Trumpo susitikimą Saudo Arabijos sostinėje.

„Neturi būti jokio padalijimo tarp Europos ir Jungtinių Valstijų saugumo ir atsakomybės“, – Paryžiuje teigė O. Scholzas.

„NATO remiasi tuo, kad visada veikiame kartu ir dalijamės rizika, taip užtikrindami savo saugumą. Tai neturi būti kvestionuojama“, – pridūrė jis.