Europos jaunimas praranda tikėjimą demokratija

Tik pusė jaunų Ispanijos ir Prancūzijos gyventojų tiki, kad demokratija yra geriausia valdymo forma. Pasitikėjimas demokratija dar žemesnis Lenkijoje, rodo nauja apklausa.

Didžioji dalis Europos Z kartos – 57 proc. – vis dar mieliau renkasi demokratiją. Tačiau tarp skirtingų valstybių palaikymas šiai valdymo formai buvo nevienodas, rašo britų „The Guardian“. 48 proc. lenkų jaunimo palaikė demokratiją, 51-52 proc. Ispanijoje ir Prancūzijoje. Daugiausia palaikymo demokratija sulaukia Vokietijoje – 71 proc.

Daugiau nei vienas iš penkių – 21 proc. – esamomis aplinkybėmis prioritetą teiktų autoritariniam valdymui. Tokių jaunuolių daugiausia buvo Italijoje (24 proc.), mažiausia – Vokietijoje (15 proc.). Prancūzijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje šis skaičius siekė 23 proc.

Beveik vienas iš 10 jaunuolių visose apklaustose valstybėse teigė, kad jiems nesvarbu, ar jų valdžia yra demokratinė, ar ne, o 14 proc. teigė to nežinantys.

Tui fondo užsakymu bendrovės „YouGov“ atlikta apklausa buvo daryta balandžio ir gegužės mėnesiais, apklausti daugiau nei 6,7 tūkst. 16-26 metų amžiaus žmonių Jungtinėje Karalystėje (JK), Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje ir Lenkijoje.

48 proc. respondentų nerimavo, kad demokratinė sistema jų valstybėje yra pavojuje. Vokietijoje tokią nuomonę kiršina stagnuojanti ekonomika, kitur – Donaldo Trumpo sugrįžimas į JAV Baltuosius Rūmus, auganti Kinijos įtaka, Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą. 42 proc. apklaustų jaunuolių manė, kad Europos Sąjunga (ES) išlieka tarp trijų stipriausių pasaulio žaidėjų. Tarp trijų galių dažniausiai matytos JAV (83 proc.), Kinija (75 proc.) ir Rusija (57 proc.).

73 proc. apklaustų britų norėtų, kad JK grįžtų į ES, o 47 proc. apklaustų europiečių norėtų tvirtesnių santykių tarp JK ir ES.

Kaip ir garbaus amžiaus karta, Europos jaunimas dėl augančios poliarizacijos save vis dažniau priskiria ideologinės skalės kraštutinumams, tačiau čia išryškėja lyčių skirtumai. 19 proc. jaunuolių save laikė centristais (5 proc. daugiau, nei 2021 m.), 32 proc. kairiaisiais ir 16 proc. teigė neturintys politinės nuomonės.

Merginos Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje save dažniau apibūdino kaip progresyvias, o jauni vyrai Lenkijoje ir Graikijoje tapo labiau konservatyvūs.

Nuo 2021 m. išaugo ir parama griežtesnėms migracijos valdymo priemonėms – nuo 26 iki 38 proc., rašo „The Guardian“.

Didžioji dalis apklaustų jaunuolių išreiškė viltį dėl ES potencialo, du iš trijų respondentų pilnai rėmė savo valstybės likimą ES. Bet 39 proc. ES vadino ne visiškai demokratiška, o 6 proc. atsakė, kad jų valstybių vyriausybės veikia tinkamai.

53 proc. įsitikinę, kad ES per daug dėmesio teikia nereikšmingoms problemoms. Jaunimas norėtų spręsti aukštų pragyvenimo kainų problemą, didinti gynybą prieš išorės grėsmes ir suteikti geresnes sąlygas verslui, kuris keltų ekonomiką.

Didžiausias noras pertvarkyti savo valstybės politinę sistemą buvo jaučiamas Graikijoje, graikų jaunimas yra ir labiausiai skeptiškas dėl ES. Tai apklausos tyrėjai paaiškino graikų patirta finansų krizės trauma, kuri beveik sužludgė šalies ekonomiką.

Nepaisant didelės paramos kovai su klimato kaita, tik vienas iš trijų teigė, kad ji turėtų gauti daugiau dėmesio, nei ekonomikos augimas.