Europoje iki 2099-ųjų bus dvigubai daugiau ekstremalių sausrų

Naujoje atastaikoje skelbiama, kad iki 2099 metų klimato kaita ekstremalių regioninių sausrų dažnį Europoje gali padvigubinti – tikėtina, kad labiausiai tai paveiks Prancūziją, Alpes, Viduržemio jūros regioną ir Iberijos pusiasalį.

Kaip skelbia mokslininkai iš Vokietijos Ludwig-Maximilians Miuncheno universiteto, klimato krizė jau sukėlė daugybę drastiškų globalių padarinių, įskaitant sausrų skaičiaus padidėjimą, reikalaujantį didelių socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių išlaidų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad sausros yra pavojingiausios pasėliams ir gyvuliams visose pasaulio dalyse, nuo kurių kasmet kenčia 55 milijonai žmonių.

Siekdami nustatyti būsimą grėsmę, mokslininkai panaudojo archyvinius duomenis apie lietaus kritulių lygius Europoje, britų salose ir Skandinavijoje.

Jų analizės rodo, kad visos vietovės susidurs su tam tikru vasarinių sausrų padidėjimu, tačiau Prancūzijoje, Alpėse, Viduržemio jūros regione ir Iberijos pusiasalyje skaičius gali net padvigubėti.

Savo tyrime tyrėjai analizavo „normalaus indekso procentą“ (angl. percent of normal index (PINI)), sukurtą nustatyti lietaus procentą bet kuriuo pasirinktu laikotarpiu.

Tuomet jie sulygino šiuos skaičius su lietaus kritulių prognozėmis pagal vieną klimato modelį aštuoniems Europos regionams, artimiausiems 80 metų.

Kiekvienas jų tirtas regionas turėjo skirtingą klimatą ir apėmė britų salas, Skandinaviją, Europos vidurį, Alpes, rytų Europą, Prancūziją, Viduržemio jūros regioną bei Iberijos pusiasalį.

Ilgalaikėje ateityje, nuo 2080 iki 2099 metų, Europa susidurs su vasaros sausrų dažnio ir intensyvumo padidėjimu bei žiemos sausrų sumažėjimu.

Egzistuos ir didesni skirtumai taip žiemos ir vasaros lietaus kritulių lygių, kurie didės žiemos, o mažės vasaros mėnesiais.

Europos viduryje išaugs ekstremalių sausrų tikimybė – maždaug ketvirtadaliu virš dabartinių lygių.

Rytų Europoje ir Alpėse ateityje numatomos didesnės smarkių ir ekstremalių sausrų tikimybės, siekiančios nuo 20 iki 40 proc. padidėjimą.

Vienais didžiausių ekstremalių sausrų dažnio padidėjimo lygiais išsiskiria Prancūzijoje, kur šis skaičius siekia 60 proc., tuo tarpu Viduržemio jūros regione ekstremalių sausrų tikimybė ateityje, vasaros mėnesiais, siekia apie 80 proc.

Tuo tarpu Iberijos pusiasalyje, ekstremalių sausrų tikimybė yra didžiausia iš visų regionų – liepą pasiekianti 96, o rugpjūtį – 88 proc.

Vis dėlto, šiuose dviejuose regionuose liepos ir rugpjūčio mėnesių absoliutūs kritulių kiekiai jau yra maži, o tai reiškia, kad palyginti nedideli absoliutūs pokyčiai gali lemti aukštus PNI procentus, kuris yra santykinis rodiklis.

Remiantis „Frontiers in Water“ paskelbtu tyrimu, sausrų atvejų ateityje tyrimas yra labai svarbus siekiant adekvataus klimato krizės švelninimo.

„Vasaros sausros yra labai aktuali tema Europoje,“ – sakė autorė Magdalena Mittermeier, besidalijanti autoryste su Andrea Böhnisch.

„Mes atradome aiškias tendencijas, pagal aukštų anglies emisijų scenarijų (RCP8.5), iki šio amžiaus pabaigos vedančias link didesnio skaičiaus, ilgesnių, intensyvesnių vasaros sausrų, atsižvelgiant į kritulių

deficitą.“

Tai yra emisijų scenarijus, kuris šiuo metu yra labiausiai tikėtinas pagal globalių emisijų lygių vidurkius, tačiau vyriausybės viliasi jį pakeisti pasitelkus naujas klimato priemones.

Sausros pagal jų poveikį yra klasifikuojamos į meteorologines, hidrologines, žemės ūkio ar socioekonomines.

Meteorologinės sausros yra potencialus kitų sausrų tipų pirmtakas, todėl yra svarbu jas tirti.

Regioniniai skirtumai tarp sausros atvejų yra dideli ir egzistuoja neatidėliotinas poreikis identifikuoti geografinius karštuosius taškus ateityje vyksiantiems sausrų atvejams, teigia komanda.

„Mūsų tyrimas rodo, kad nepažabota klimato kaita drastiškai padidins karštųjų taškų sausrų riziką,“ – sakė Mittermeier.

„Tačiau tuo pačiu, kai kuriuose regionuose, kur šiuo metu sausros atlieka nedidelį vaidmenį, ateityje sausrų rizika, prognozuojama, taps didesnė. Mes rodome, kad Alpės turėtų būti laikomos papildomu ateities karštuoju tašku.“

Anot jos, šie ekstremalūs ateities įvykiai galėtų būti išvengti sušvelninus klimato kaitą, įskaitant pasiektus tikslus dėl kurių buvo sutarta JT Paryžiaus susitarimu.

Tyrimai buvo paskelbti žurnale „Frontiers in Water“

Gismeteo.lt