Europa skatina maitintis tvariau, tačiau lietuviai mėsos atsisakyti neketina

Ar jums rūpi, kokį poveikį jūsų pasirenkamas maistas daro aplinkai? Ar sutiktumėte valgyti mažiau raudonos mėsos? Ar valdžia imasi pakankamų priemonių skatinti tvarią maisto gamybą ir vartojimą? Tai tik keletas iš daugelio klausimų, kurie buvo užduoti tarptautinio tyrimo „Vartotojų požiūris į tvarią mitybą“ dalyviams iš vienuolikos Europos Sąjungos šalių, tarp jų – ir Lietuvos vartotojams.

Tyrimą inicijavo Europos vartotojų organizacija (BEUC), Lietuvoje jį atliko Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas (LVOA).

Sunku pradėti nuo savęs

Nors Europos Sąjungoje būtent maistas yra pagrindinis namų ūkių vartojimo veiksnys, keliantis neigiamą poveikį aplinkai, po kurio seka būstas (daugiausia – jo šildymas) ir judumas (ypatingai naudojimasis asmeniniu automobiliu), tik kas dešimtas europietis sutinka, kad jo maitinimosi įpročiai daro reikšmingą neigiamą įtaką aplinkai, du trečdaliai apklaustųjų taip nemano. Lietuvos gyventojai kone labiausiai iš apklausos dalyvių nepritaria šiam teiginiui.

„Egzistuoja „plonytė linija“ tarp suvokimo, kad maisto pasirinkimo įpročiai gali būti žalingi aplinkai ir savo paties pasirinkimo. Kai kalbama apie klimato kaitą, šiltnamio efektą, ar tirpstančius ledynus, žmonės sako, kad reikia kažką daryti, bet priėjus prie konkrečių veiksmų, kurie reikalauja atsisakyti patogių ir įprastų dalykų, žmonės atsitraukia. Pavyzdžiui, tyrimas rodo, kad beveik pusei vartotojų tvarumo aspektas yra svarbus renkantis maisto produktus, tačiau lietuviai neatsisakytų raudonos mėsos (kiaulienos, avienos ar jautienos) net ir žinodami, kad šių gyvūnų auginimas kenkia aplinkai“, – tyrimo rezultatus komentuoja Evelina Gruzdienė, Lietuvoje tyrimą atlikusios Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narė.

Keisti įpročius trukdo ne tik kainos

Tyrimo rezultatai rodo, kad nors Europos vartotojai tampa sąmoningesni, daugiau dėmesio skiria maisto kokybei ir ekologiškumui, rinktis tvarius produktus trukdo aukštesnės jų kainos, maža alternatyvių produktų pasiūla bei informacijos stoka. Būtent pastarasis aspektas iš visų apklausos dalyvių svarbiausias Lietuvos ir Graikijos vartotojams.

Tyrimo duomenimis, didieji mėsos mėgėjai – italai, portugalai, ispanai, austrai, vokiečiai teigia norintys mažinti suvalgomos raudonos mėsos kiekį. Kiek daugiau negu 40 proc. tyrime dalyvavusių Europos Sąjungos vartotojų tvirtina, kad rūpindamiesi aplinka jie nustojo valgyti raudoną mėsą arba sumažino suvartojamą kiekį. Kaip alternatyvius baltymų šaltinius vartotojai mielai renkasi augalinius „mėsainius“ ir tradicinius vegetariškus patiekalus (pvz., ankštinius).

Tačiau mūsų šalies gyventojų nuomonė kita – net 60 proc. lietuvių neketina atsisakyti mėsos ar jos valgyti mažiau (mus lenkia tik graikai – tokios nuomonės laikosi daugiau nei 73 proc. šios šalies vartotojų). Taip pat lietuviai nenori sumažinti pieno produktų vartojimo (taip teigia daugiau nei 62 proc.) apklaustųjų (pirmoje vietoje – Graikija, kur šis skaičius sudaro beveik 80 proc., trečioje – Slovakijoje (apie 61 proc.).

Svarbu pastebėti, kad lietuviai (kaip ir Belgijos ar Nyderlandų gyventojai), nenori keisti mitybos įpročių, taip pat yra nelinkę klausytis patarimų šia tema.

„Panašu, kad mūsų tautos atmintyje glūdi stiprus mėsos vartojimo kultas. Kita vertus, kai tiek daug metų buvo klausomasi autoritetų, iškovojus laisvę ir demokratiją, vis dar pasąmoningai yra priešinamasi taip vadinamai „autoriteto nuomonei“. Todėl daug žmonių atsako: nesikiškite, noriu pats spręsti, ką valgau“, – teigia vartotojų atstovė.

Pokyčiams vien vartotojų valios nepakanka

Tyrimas rodo, kad nemažai europiečių norėtų pakeisti valgymo įpročius, tačiau tai padaryti nelengva, todėl šiuo atveju svarbūs valdžios įstaigų ir vartotojų grupių veiksmai. Deja, rezultatai atskleidė menką valstybės institucijų vaidmenį formuojant vartotojų pasirinkimą. Tik 16 proc. vartotojų mano, jog valdžia deda pakankamai pastangų, kad paskatintų tvarią maisto gamybą ir vartojimą.

„Mūsų vartotojams ypač trūksta išsamesnės tvarumo informacijos maisto produktų etiketėse (žaliavų kilmė, gamybos būdai) ir įvairesnės sveikesnių produktų pasiūlos. Vis dėlto mūsų, kaip vartotojų, asmeniniai pasirinkimai nepakeis maisto vartojimo ir gamybos įpročių taip stipriai, kaip ragina ekspertai. Lemiamą vaidmenį turi suvaidinti priežiūros institucijos, maisto gamintojai ir mažmenininkai, greta kitų priemonių koreguodami kainodarą, rinkodarą ir kitus veiksnius, kurie nulemia pasirinkimą“, – sako LVOA atstovė.

Karantinas paskatino maitintis sveikiau

„Svarbu pažymėti, kad tyrimas atliktas iki COVID-19 pandemijos, tačiau sveikatos krizė pakeitė ir vartotojų maitinimosi įpročius. Pradėjome valgyti sveikiau, nes padidėjo gaminimas namuose, sumažėjo maisto švaistymas, produktai dažniau perkami iš vietos gamintojų. Neaišku kiek šios tendencijos išliks, tačiau politikos formuotojai turėtų daryti viską, kad pandemijos metu nusistovėjusios tendencijos padėtų visuomenei kurti atsparesnę ir tvaresnę maisto sistemą“, – mano Evelina Gruzdienė, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narė.

Kas yra tvari mityba?

Pastaruoju metu visoje Europoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad maisto gamybai sunaudojama nemažai energijos ir vandens, išskiriami teršalai į orą, vandenį ir dirvožemį, didinamas šiltnamio efektas, nyksta biologinė įvairovė. Gaunamas rezultatas: gyventojų mityba nepakankamai sveika, aktuali maisto švaistymo problema, o ūkininkams neužtikrinamas tinkamas pragyvenimas.

Siekiant pokyčių Europa parengė tvaraus maisto strategiją „Nuo lauko iki stalo“, kuri skatina sveikesnių, mažesnį poveikį aplinkai turinčių produktų gamybą ir vartojimą, klimato kaitos atžvilgiu pažangesnes sistemas, užtikrinančios tinkamą gyvenimo lygį ES ūkininkams ir žvejams.

Maisto produktų tvarumas vertinamas pagal daugelį kriterijų: ar produkcija užauginama laikantis aplinkosaugos reikalavimų, ar teisingai atsiskaitoma su ūkininkais, ar maistas yra saugus ir kokybiškas vartoti, ar laikomasi gyvūnų gerovės taisyklių, ar transportavimas nesukelia per daug taršos ir kt.

Tyrimo duomenimis, suvokimas koks maistas yra tvarus, skiriasi įvairiose šalyse – jei Belgijos vartotojams tai kelia asociacijas su sąžiningu atlygiu žemdirbiams, tai Lietuvos, Portugalijos ir Graikijos vartotojams tvarus – tai tradicinis, vietinis, mažai perdirbtas maistas.

Beveik pusė apklausos dalyvių mano, kad tokie produktai neteršia aplinkos, jų sudėtyje nėra GMO ir pesticidų (42 proc.), tvarumo suteikia vietinė tiekimo grandinė (34 proc.).

Apie tvarios mitybos tyrimą

Apklausa, kurios reprezentatyvi imtis sudarė daugiau kaip 11 000 vartotojų (kiekvienoje šalyje po 1000 apklaustųjų), atlikta 2019 m. pabaigoje šiose šalyse: Austrijoje (atliko „Arbeiterkammer“), Belgijoje („Test Achats/Test Aankoop“), Vokietijoje („vzbv“), Graikijoje („Ekpizo“, KEPKA), Italijoje („Altroconsumo“), Lietuvoje (Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas), Nyderlanduose („Consumentenbond“), Portugalijoje (DECO), Slovakijoje („Spoločnosti ochrany spotrebiteľov“), Slovėnijoje („Zveza Potrošnikov Slovenije“), Ispanijoje (OCU). Tyrimui vadovavo Europos vartotojų organizacija BEUC.