Politika | 12 MIN.

Europa beveik išsivadavo iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos, bet Kremlius ginklų nesudeda

Etaplius.lt
2024 m. gegužės 7 d. 10:44

Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ir Kremliaus paskelbto energetinio karo Vakarams, Europa žengė žingsnius, kurie neleis grįžti prie buvusios priklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių.

Tačiau Rusijos grėsmės išlieka – Kremlius ieško kitų būdų kenkti Europai, taip pat ir Baltijos šalims. Praradusi didžiąją dalį Europos energijos išteklių rinkos, Rusija, regis, taikosi į strategiškai svarbią Europos Sąjungos (ES) valstybių energetikos infrastruktūrą.

Kodėl Europa buvo tapusi tokia priklausoma nuo Rusijos energetikos ir kaip jai sekasi iš šios priklausomybės vaduotis?

Šiuos klausimus laidoje „Suprasti Rusiją“ aptarė politologai Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas ir žurnalistas Vladimiras Laučius.

Rusijos energetinis imperializmas

2009 m. pasirodžiusioje JAV politologo Januszo Bugajskio knygoje „Dismantling the West: Russia's Atlantic Agenda“ („Sugriauti Vakarus: Rusijos atlantinė darbotvarkė“) kalbama apie tai, kaip Rusija stengiasi didinti savo įtaką Europoje, naudodamasi minkštąja galia ir pirmiausia vadinamąja energetine diplomatija – vienu pagrindinių Rusijos spaudimo įrankių.

„Būtent per energetiką Rusija stengiasi padaryti Europą bent iš dalies priklausomą, o šalia to dar ir sukiršinti Vakarų ir Europos valstybes tarpusavyje“, – sakė V. Laučius.

Politologas atkreipė dėmesį, kad rašydamas savo knygą J. Bugajskis prieš akis turėjo po Baltijos jūros dugnu nutiestą „Nord Stream“ dujotiekį tarp Rusijos ir Vokietijos ir vienu metu Kremliaus agentu beveik tapusį tuometį Vokietijos kanclerį socialdemokratą Gerhardą Schroderį.

Kai J. Bugajskio knyga su visais rimtais įspėjimais apie energetikos projektais dangstomą Rusijos imperializmą jau buvo pasirodžiusi, o Rusija 2014 m. aneksavusi Krymą, kita Vokietijos kanclerė Angela Merkel su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pradėjo kitą projektą – „Nord Stream 2“, turėjusį padvigubinti į Vokietiją tekančių rusiškų dujų srautą.

„Vokietija ir kitos nuo Rusijos dujų ir naftos priklausomos Europos valstybės nei tada, nei vėliau nenorėjo girdėti politologų, tokių kaip J. Bugajskis, įspėjimų ir net nenorėjo kreipti dėmesio į tai, ką tuo metu darė Rusija – aneksavusi iš pradžių Pietų Osetiją, paskui Krymą ir dalį Donbaso“, – teigė V. Laučius.

Politologas stebėjosi, kodėl Europa iš esmės savo noru leidosi įtraukiama į Rusijos energetikos imperiją.

Naiviai tikėjo, kad kontroliuos Rusiją

Energetikos eksperto T. Janeliūno nuomone, Europos valstybės, ypač Vokietija, savo ekonomiką grindė paprastu išskaičiavimu: tam, kad būtų konkurencingos su augančiomis galiomis, tokiomis kaip Kinija, bei Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), joms reikėjo pigių energijos išteklių.

Šios šalys, ypač Vokietija, Rusiją matė tokių pigių energijos išteklių pagrindinį tiekėją, kuris užtikrintų eksporto konkurencingumą ir leistų vokiečiams iš dalies išspręsti vidaus energetikos problemas, pavyzdžiui, uždaryti atomines elektrines. Tai daryti ilgą laiką spaudė Vokietijos žalieji ir jiems atstovaujančios politinės jėgos.

Skaičiuota, kad dideliais kiekiais perkamos pigios rusiškos dujos užtikrins Vokietijai gana spartų pramonės augimą ir padės išlikti jai konkurencingai.

„Aišku, galėtume sakyti, kad tai buvo naivus požiūris, bet tuo metu vokiečiai nelabai tikėjo, kad iš Rusijos galima sulaukti tiesioginio karo. Jie taip pat netikėjo, kad Rusijos nebus galima kontroliuoti ekonominėmis priemonėmis.

Toks naivus požiūris galiausiai privedė prie to, kad dabar vokiečiai turi labai rimtų problemų, bandydami staigiai perorientuoti savo ekonomiką, atitrūkti nuo rusiškų dujų ir ieškoti alternatyvų, kurios leistų ekonomikai funkcionuoti gana efektyviai“, – pastebėjo T. Janeliūnas.

Vis dar perka rusiškas dujas ir naftą

Iki karo ES iš Rusijos pirko apie 40 proc. suvartojamų dujų. 2022 m. ES sumažino dujų importo iš Rusijos dalį iki 24 proc., o pernai – iki 15 proc.

Nors Europa nuo karo Ukrainoje pradžios smarkiai sumažino energetinę priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, kai kurios šalys didžiąją poreikio dalį vis dar tenkina rusiškomis dujomis.

Nors „Nord Stream“ ir Jamalo–Europos dujotiekiai nebeveikia, vamzdynais rusiškos dujos per Ukrainą dideliu srautu teka į Austrijos Baumgarteno dujų centrą.

Šių metų vasarį Austrija tvirtino, kad 98 proc. jos dujų importo 2023 m. pabaigoje sudarė rusiškos dujos. Priežastis paprasta – Austrijos valstybinė energetikos bendrovė OMV turi sutartį su Rusijos valstybine korporacija „Gazprom“, kuri galioja iki 2040 m.

Austrijos vyriausybė teigia norinti kuo anksčiau nutraukti šią sutartį, tačiau, kad tai įvyktų teisėtai, būtinos ES masto sankcijos rusiškoms dujoms.

Dideliais kiekiais rusiškas dujas importuoja ir Vengrija. Ši šalis neseniai sudarė susitarimą su Turkija, tačiau, ekspertų teigimu, šios dujos, tiekiamos per „TurkStream“ dujotiekį, taip pat yra iš Rusijos.

T. Janeliūnas atkreipė dėmesį, kad ES įvestos sankcijos galioja ne visoms valstybėms – išimtys taikomos šalims, kurios neturi jūrų uostų ir negali tiesiogiai jūra atsigabenti nei dujų, nei naftos.

„Todėl tokios šalys kaip Vengrija, Slovakija, Čekija, Bulgarija gavo sankcijų išimtis, todėl toliau importuoja rusišką naftą, ją naudoja savo perdirbimo gamyklose ir eksportuoja iš rusiškos naftos pagamintus produktus“, – pastebėjo ekspertas.

T. Janeliūnas kartu pabrėžė, kad, nors ES uždraudė ar didžiąja dalimi atsisakė rusiškų gamtinių dujų, tiekiamų vamzdynais, suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas iš Rusijos smarkiai išaugo.

Pasak jo, maždaug pusė viso Rusijos SGD eksporto dabar patenka į ES. „Tokios šalys kaip Belgija, Prancūzija, Italija vis dar dideliais kiekiais vartoja rusiškas dujas“, – teigė T. Janeliūnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad, Rusijai užsukus dujų čiaupus vamzdynuose, SGD buvo kone pagrindinis alternatyvus šaltinis. Kai kurios valstybės, tarp jų Lietuva, labai greitai persiorientavo ir pirko SGD iš JAV, Kataro ir kitų šalių, bet daugelis ES šalių perėjimą prie SGD sugebėjo atlikti importuodamos jas iš Rusijos.

Lietuva rusiškų dujų vamzdynais neimportuoja nuo 2022 m. balandžio, o SGD importas į Lietuvą per Klaipėdos terminalą sustabdytas nuo tų metų kovo.

2023 m. lapkritį Seimas įstatymu uždraudė bet kokį rusiškų SGD importą, krovą ir išdujinimą esamuose įrenginiuose.

Alfa.lt rašė, kad, Europos Komisijos duomenimis, Rusijos vamzdynais į Europą tiekiamų dujų dalis sumažėjo nuo 40 proc. 2021 m. iki maždaug 8 proc. 2023-iaisiais.

Tuo pat metu augo iš Rusijos laivais gabenamų SGD srautas, būtent todėl bendra Rusijos dujų dalis ES sudarė 15 proc.

Nors ES sumažino priklausomybę nuo rusiškų dujų, pradėjusi daugiau importuoti SGD iš JAV, Kataro ir kitų šalių, šalutinė šio reiškinio pasekmė ta, kad kai kurios ES valstybės susigundė su didele nuolaida parduodamomis Rusijos SGD, patenkančiomis į ES.

Rusija dabar yra antra pagal dydį SGD tiekėja Europai. SGD importas iš Rusijos sudarė 16 proc. viso ES SGD tiekimo 2023 m. arba 40 proc. daugiau, palyginti su kiekiu, kurį Rusija pardavė ES 2021-aisiais.

2023 m. importo apimtys buvo šiek tiek mažesnės nei 2022 m., tačiau 2024 m. pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad Rusijos SGD eksportas į Europą vėl išaugo 5 proc.

Prancūzija, Ispanija ir Belgija buvo ypač didelės importuotojos: jos importavo 87 proc. SGD, 2023 m. atkeliavusių į ES.

Baltijos šalys reikalauja naujų sankcijų

Didelė dalis šių SGD Europos rinkai nereikalinga, todėl iš Europos uostų reeksportuojamos į trečiąsias šalis, nes ES valstybės ir įmonės iš tokios veiklos nemenkai uždirba.

Analitikai atkreipia dėmesį, kad daugelis Rusijos SGD, patenkančių į Europą, yra tiesiog perkraunamos, taigi neturi nieko bendra su Europos gamtinių dujų tiekimu. Tiesiog Europos bendrovės pelnosi iš to, kad palengvina Rusijos SGD eksportą.

Naujausia Energijos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) ataskaita rodo, kad 2023 m. į pasaulines rinkas pateko kiek mažiau nei ketvirtadalis Europos SGD importo iš Rusijos (22 proc.). Didžioji dalis šių SGD parduota Azijos šalims.

Dėl to kelios ES narės, tokios kaip Švedija, Suomija ir Baltijos šalys, spaudžia bloką uždrausti Rusijos SGD importą, tačiau tam reikia visų valstybių narių sutikimo.

Šiuo metu ES diskusijose daugiausia dėmesio skiriama galimam draudimui reeksportuoti Rusijos SGD iš Europos uostų.

Naujienų agentūros „Bloomberg“ teigimu, taip pat svarstomos sankcijos pagrindiniams Rusijos SGD centrams, tokiems kaip „Arctic LNG 2“, Ust Lugos SGD terminalas ir Murmansko gamykla.

Analitikai mano, kad rusiškų SGD draudimas nedarytų didelio poveikio ES rinkai, nes lengvai gali būti pakeistas kitais SGD šaltiniais. Tokią išvadą, be kitko, patvirtina 2023 m. atliktas „Bruegel“ ekspertų grupės tyrimas.

Vis dėlto ES energetikos reguliavimo institucija „Acer“ neseniai perspėjo, kad bet koks Rusijos SGD importo mažinimas turėtų būti vykdomas laipsniškai, kad būtų išvengta energetinio šoko.

Sumažėjo Rusijos pajamos

T. Janeliūnas Alfa.lt laidoje „Suprati Rusiją“ atkreipė dėmesį, kad ES smarkiai sumažinus rusiškų dujų importą Kremlius neteko didelės dalies pajamų, kurias gaudavo iš energetinių išteklių eksporto anksčiau.

„Skaičiuojama, kad įvairūs sankcijų mechanizmai, bandymai reguliuoti naftos kainas ar nepirkti naftos iš Rusijos didesne negu 60 JAV dolerių už barelį kaina praėjusiais metais sumažino Rusijos pajamas iš energetikos išteklių eksporto apie 34 mlrd. eurų“, – mano T. Janeliūnas.

Žlugusias Kremliaus pastangas parklupdyti Europą, taip pat ir Baltijos valstybes puikiai iliustruoja ką tik paskelbti Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Gazprom“ patirti nuostoliai.

Skelbiama, kad „Gazprom“ 2023 m. pirmą kartą per 25 metus dirbo nuostolingai – patyrė grynąjį maždaug 6,9 mlrd. JAV dolerių nuostolį. Anot Rusijos žiniasklaidos, „Gazprom“ nuostolis fiksuojamas pirmą kartą nuo 1999 m.

Nors rusiškų dujų importas į Europą pirmaisiais karo Ukrainoje metais sumažėjo, „Gazprom“ 2022 m. dirbo pelningai. Todėl analitikai prognozavo, kad korporacija pelningai dirbs ir 2023-iaisiais, tačiau prognozės nepasitvirtino.

Manoma, jos pernai patirtą nuostolį iš esmės lėmė sumažėjęs dujų eksportas į Europą, anksčiau buvusią viena pagrindinių „Gazprom“ užsienio rinkų.

T. Janeliūnas tvirtai įsitikinęs, kad ES žengė strategiškai svarbius žingsnius, kurie neleis grįžti prie buvusios energetinės priklausomybės nuo Rusijos.

Politologo nuomone, bent Vokietija yra labai rimtai nusiteikusi nebepirkti rusiškų dujų, tekančių vamzdynais, nors dalį SGD galbūt dar iš Rusijos importuos.

Bet tai, kaip vokiečiai greitai ir brangiai persiorientavo statydami savo SGD terminalus, rodo, kad tai ilgalaikė investicija. Todėl esą mažai tikėtina, kad bus grįžta prie kokio nors „Nord Stream 3“ varianto.

„Tie žingsniai, mano galva, nebegrįžtami“, – sakė T. Janeliūnas.

Politologas prognozuoja, kad Europa ateityje energetinę nepriklausomybę užsitikrins ne tik plėtodama atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus, bet ir statydama branduolinius reaktorius, ypač mažo galingumo.

Kyla naujų grėsmių

Nepavykus bandymams sušaldyti Europą 2022–2023 m. žiemą po to, kai Putinas staiga nutraukė dujų tiekimą 2022 m. vasarą, ir Rusijai galutinai praradus didžiąją dalį ES energetikos rinkos, Rusija ieško kitų būdų kenkti Europai, taip pat ir Baltijos šalims.

Kremlius toli gražu neatsisakė planų trikdyti Europos, Baltijos šalių ir Lietuvos energetinį saugumą.

Juolab kad treji Rusijos karo Ukrainoje metai parodė, kokia pažeidžiama yra energetikos infrastruktūra: dujų vamzdynai, elektros kabeliai.

Nors po sprogimų „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiuose 2022 m. rudenį rimtai susirūpinta vamzdynų ir kitos svarbios energetikos infrastruktūros apsauga, grėsmių lieka. Kadangi apsaugoti vamzdynus, o juolab tūkstančius kilometrų jūros dugnu nutiestus elektros kabelius nėra paprasta.

Tokių svarbių infrastruktūros objektų turi ir Baltijos valstybės. Lietuvą ir Švediją jungia elektros kabelis po Baltijos jūros dugnu. Baltijos šalių dujų rinką su Europa jungia GIPL dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos bei „Balticconector“ dujotiekis tarp Estijos ir Suomijos.

Šis dujotiekis praėjusių metų spalį buvo sustabdytas priverstiniam remontui dėl išorinio mechaninio pažeidimo ir jo veikla atnaujinta tik šių metų balandį.

Įtarimai dėl žalos dujotiekiui padarymo krenta į Sankt Peterburgą plaukusiam Kinijos laivui, kuriam priklausęs inkaras buvo rastas incidento vietoje, tačiau mažai kam kyla abejonių, kas tokiu incidentu būtų labiausiai suinteresuotas.

Beveik pusmetį iš rikiuotės išvestas įrenginys sutrikdė Baltijos šalių dujų rinką ir nemažai kainavo.

Estijos ir Suomijos tinklų operatorės „Elering“ ir „Gasgrid“ valdomo „Balticconector“ remonto darbam išleido beveik 40 mln. eurų.

Išvedus iš rikiuotės „Balticconector“, buvo sutrikdyti įprastiniai dujų srautai Baltijos šalyse, taip pat ir Lietuvoje.

Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ fiksavo, kad būtent dėl to mažėjo į Lietuvą transportuojamų dujų kiekis.

Pasak operatoriaus, dujų tiekėjai pusmetį neturėjo galimybės pasinaudoti Lietuvos dujų sistema aprūpinant dujomis Suomijos rinką, mažesnis dujų srautas iš Lietuvos tekėjo į Latvijos Inčukalnio saugyklą, kurioje buvo saugotos dujos, skirtos Suomijai.

Pastaraisiais metais padaugėjo ir su Rusija susijusių kibernetinių atakų, todėl išlieka grėsmė, kad Lietuvai nedraugiška šalis ateityje gali kištis į elektros sistemos veiklą.

Pavyzdžiui, Rusija gali trukdyti Baltijos šalims sklandžiai susijungti su žemyninės Europos elektros tinklais.

Kaip žinoma, Lietuva kartu su Latvija, Estija, Rusija ir Baltarusija iki šiol veikia Maskvos kontroliuojamoje IPS/UPS sistemoje, tačiau Baltijos šalys žada nuo jos atsijungti ir sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa 2025 m. vasarį.

Iki šių metų rugpjūčio 8 d. Baltijos šalys, kaip įpareigoja BRELL sutartis, turi Maskvai pranešti, kad sutarties nebepratęs.

Prieš kelias savaites Estijos elektros perdavimo tinklo operatorės „Elering“ vadovas Kalle Kilkas perspėjo, kad, pranešus apie Baltijos šalių pasitraukimą iš BRELL, iš Maskvos galima tikėtis bet kokių „reakcijų“.


Lietuva
Nuo sausio – didesnis minimalus darbo užmokestis
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje keičiasi minimalus darbo užmokestis. Nuo šios datos minimalusis valandinis atlygis (MVA) negalės būti mažesnis nei 7,05 Eur, o minimalioji mėnesinė alga (MMA) sieks 1 153 Eur. Svarbu pažymėti, kad tai yra bruto darbo užmokestis, t. y. neatskaičius mokesčių, todėl darbuotojo faktiškai gaunamas darbo užmokestis „į rankas“ gali skirtis priklausomai nuo mokamų mokesčių dydžio, taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio, mokesčių lengvatų ir kitų individualių aplinkybių.
Aktualijos | 5 MIN.
0
Šiauliai
Lietuva
Jau rytoj, gruodžio 31 d., 23.30 val. Prisikėlimo aikštėje vyks naujametės dūzgės, kuriose gerą nuotaiką dovanos DJ David Les.
Laisvalaikis | 2 MIN.
0
Naujametė laida „(Ne) paprasti Naujieji su LNK“ šiemet žiūrovams pasiūlys ne tik šventinį šou, bet ir netikėtą televizijos dramą, kurioje pagrindinį vaidmenį atliks Tadas Kanapeckas, geriau žinomas kaip Varkė Labdarkė.
Laisvalaikis | 4 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Išvaizda dažnai siejama su pajamomis, tačiau tikrasis stilius veikia pagal visiškai kitus dėsnius. Jis nepriklauso nuo prekės ženklų ar kainų etikečių – jį formuoja skonis, savęs pateikimas ir gebėjimas sukurti darnų, išraiškingą įvaizdį net iš paprastų detalių. Vieni žmonės atrodo prabangiai vilkėdami net ir nebrangius masinės rinkos drabužius, o kiti pasimeta dizainerių kūriniuose. Astrologai įsitikinę, kad priežastis slypi asmenybėje – jie įvardijo keturis Zodiako ženklus, kurie, regis, gimsta su vidiniu stiliaus jausmu. Šie žmonės geba iš minimumo išgauti maksimumą ir kasdienį gyvenimą paversti miniatiūriniu podiumu.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Estijos žvalgybos vadovas pirmadienį pareiškė, kad Rusija šiuo metu neketina pulti Baltijos valstybių ar NATO, pateikdamas nuosaikų vertinimą, kuris smarkiai kontrastuoja su kitų Vakarų pareigūnų neseniai išsakytais įspėjimais apie artėjančią Rusijos grėsmę.
Pasaulis | 4 MIN.
6


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje keičiasi minimalus darbo užmokestis. Nuo šios datos minimalusis valandinis atlygis (MVA) negalės būti mažesnis nei 7,05 Eur, o minimalioji mėnesinė alga (MMA) sieks 1 153 Eur. Svarbu pažymėti, kad tai yra bruto darbo užmokestis, t. y. neatskaičius mokesčių, todėl darbuotojo faktiškai gaunamas darbo užmokestis „į rankas“ gali skirtis priklausomai nuo mokamų mokesčių dydžio, taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio, mokesčių lengvatų ir kitų individualių aplinkybių.
Lietuva | 5 MIN.
0
„Pasirodė ožiukai“ – frazė, kuri neretai pasigirsta susidūrus su vaiko prasta nuotaika ir suirzimu. Priežasčių dėl ko vaikas gali stipriai suirzti – gausu. Tai gali būti alkis, fizinis ar emocinis nuovargis, ar užgaidos dėl žaislo. Tad suprasti ir nuraminti vaiką tėvams gali būti iššūkis. Pasak vaiko teisių gynėjos Ievos Lukošaitienės, raktas į sėkmę tokiose situacijose – kantrybė ir supratingumas.
Lietuva | 4 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Estijos žvalgybos vadovas pirmadienį pareiškė, kad Rusija šiuo metu neketina pulti Baltijos valstybių ar NATO, pateikdamas nuosaikų vertinimą, kuris smarkiai kontrastuoja su kitų Vakarų pareigūnų neseniai išsakytais įspėjimais apie artėjančią Rusijos grėsmę.
Pasaulis | 4 MIN.
6
Sirijos valdžia antradienį įvedė komendanto valandą Latakijos uostamiestyje po išpuolių, įvykdytų dieną prieš tai daugiausia alavitų gyvenamuose rajonuose.
Pasaulis | 3 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Po diskusijų su Šiaulių miesto verslais, Šiaulių miesto savivaldybės taryboje priimtas sprendimas nuo 2026 metų sumažinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį nuo 0,7 iki 0,5 proc. Tačiau per anksti džiaugtis nevertėtų. Skaičiuojama, kad galiausiai mokestis netgi didės.
Verslas | 2 MIN.
0
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0

Radviliškis
Šiauliai
Radviliškyje naktį ugniagesiams teko gesinti atvira liepsna degusį individualų gyvenamąjį namą priestatu.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Į policiją kreipėsi nuo sukčių nukentėjusi šiaulietė, kuri nurodė praradusi pinigus, kai paspaudė gautą nuorodą telefone.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Rytoj, gruodžio 31 d., numatomi eismo pokyčiai Šiaulių miesto centre.
Gatvė | 2 MIN.
0
Šiltas lapkritis, gruodis, panašu, kol kas tausoja kelininkus ir kol kas jų darbo poreikis gana mažas. Už lango gruodžio pirmas tris savaites dienomis vyravo teigiama temperatūra, gana dažnas svečias buvo ne sniegas, o lietus. Taigi, galima juokauti, kad įsivyravę orai bent jau pirmąjį žiemos sezono mėnesį pataupė mūsų pinigus iš biudžeto, skirtus gatvių ir šaligatvių priežiūrai. Vis tik, kiek jų numatyta ir kaip gatvės ir šaligatviai šią žiemą bus prižiūrimi, teiravomės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos.
Gatvė | 4 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Radviliškis
Šiauliuose per šventines dienas į ligoninę dėl gripo kreipėsi daugiau nei šimtas vaikų. Tokią informaciją pateikė Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovai.
Sveikata | 2 MIN.
0
Onkologinė liga – tai ne tik medicininė diagnozė, bet ir gilūs emociniai, psichologiniai bei socialiniai išgyvenimai, paliečiantys visą žmogaus gyvenimą. Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, onkologinių ligonių asociacija „Radvilė“ įgyvendino projektą „Širdžių bendrystė: vilties, stiprybės ir artumo kelionė“, skirtą onkologinių pacientų bendruomenės narių sutelktumui, tarpusavio ryšio stiprinimui bei psichologinės sveikatos gerinimui.
Sveikata | 4 MIN.
0
Šiauliai
Šiauliai
2026 m. sausio 12 d., pirmadienį, Šiauliuose prasidės Sausio 13-osios minėjimo renginiai, skirti Laisvės gynėjų dienos 35-mečiui atminti. 17.30 val. Prisikėlimo aikštėje vyks Laisvės gynėjų dienos renginys, kurio metu bus uždegti atminimo laužai, o 18.00 val. Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje (Aušros tak. 3) bus aukojamos šv. Mišios už žuvusius laisvės gynėjus. Šiauliečiai ir miesto svečiai kviečiami drauge prisiminti ir pagerbti 1991 m. sausio 13-ąją Lietuvos laisvę gynusius žmones – jų pasiaukojimas tapo mūsų valstybės pamatu.
Kultūra | 5 MIN.
0
Nors iš pirmo žvilgsnio ši „Moterims 45+“ laidos tema tiek netipinė, ilgiau pasvarsčius, ji puikiai atspindi žmogaus gyvenimo ciklą. Nuo gimimo esame lydimi žmonių, dažniausiai tėvų, apsupti jų rūpesčio ir pagalbos. Antroje gyvenimo pusėje, norisi to ar ne, dažnai tos pagalbos ir vėl prireikia. Ir dažnai ši, rūpesčio, atjautos ir empatijos reikalaujanti pareiga gula ant moters pečių.
Sveikata | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Lietuva
Gyvenimas atvedė į Šiaulius
Veidai | 3 MIN.
0
Ketvirtadienio rytą, per pačias Kalėdas, Lietuvos muzikos pasaulį pasiekė skaudi žinia – mirė muzikantas, dainininkas ir legendinės grupės „Nerija“ narys Antanas Čapas.
Veidai | 3 MIN.
1


Lietuva
Lietuva
Naujametė laida „(Ne) paprasti Naujieji su LNK“ šiemet žiūrovams pasiūlys ne tik šventinį šou, bet ir netikėtą televizijos dramą, kurioje pagrindinį vaidmenį atliks Tadas Kanapeckas, geriau žinomas kaip Varkė Labdarkė.
Laisvalaikis | 4 MIN.
0
Naujieji metai – puikus metas paleisti tai, kas slegia, ir pasiimti tai, kas stiprina. Žvaigždės kiekvienam Zodiako ženklui siunčia savą pamoką.
Horoskopai | 2 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Naujieji metai – puikus metas paleisti tai, kas slegia, ir pasiimti tai, kas stiprina. Žvaigždės kiekvienam Zodiako ženklui siunčia savą pamoką.
Horoskopai | 2 MIN.
0
Gruodžio trisdešimtoji – 364-oji metų diena (antroji 52-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 2 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Nesvarbu, ar Naujuosius metus sutiksite būryje draugų, ar jaukiai leisite vakarą šeimoje, ant stalo norėsis šio to ypatingo. Apsunkinti skrandžio po sočių Kalėdų taip pat nesinori, tad žuvis ir jūros gėrybės – vieni populiariausių pasirinkimų Naujųjų metų vaišėms, sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė. Tokie patiekalai ne tik puošia stalą, bet ir pasižymi nepaprastu skoniu. Ir nors krevečių ar tartarų dažniausiai skanaujame restoranuose, šiuos išskirtinio skonio patiekalus greitai bei nebrangiai pasigaminsite namuose.
Virtuvė | 7 MIN.
0
Kalėdos baigėsi, o šaldytuvuose ir ant spintelių dažnuose namuose vis dar pūpso kalnai maisto. Ką daryti, kad jis nenueitų perniek? Kūrybingai panaudodami likučius ne tik atsikratysite kaltės, kad maistas be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje, bet ir sutaupysite pinigų, sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Trūksta idėjų receptams? Štai kelios, kurios tikrai pravers.
Virtuvė | 5 MIN.
0