Eurokomisarė: pasienio barjerų finansavimui nepritaria didžioji dalis ES šalių

Fizinių barjerų pasienyje finansavimui iš Europos Sąjungos (ES) lėšų nepritaria didžioji dalis Bendrijos šalių, sako eurokomisarė Ylva Johansson.

Taip už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė kalbėjo Lietuvai siekiant užsitikrinti Bendrijos finansinę paramą jos statomai tvorai pasienyje su Baltarusija.

Pasak jos, fizinių barjerų finansavimo klausimą praėjusią savaitę Briuselyje išsamiai aptarė ES šalių vadovai.

„Europos Vadovų Taryboje praėjusį penktadienį vyko labai ilgos ir gilios diskusijos (šiuo klausimu). Kaip man buvo pristatyta, buvo aišku, kad šią poziciją (nefinansuoti fizinių barjerų – BNS) palaiko didžioji dalis valstybių narių“, – interviu BNS tvirtino Y. Johansson.

Pasak jos, Europos Komisija remia Bendrijos išorinės sienos apsaugą skirdama „Frontex“ pareigūnus ir finansuodama kitokio pobūdžio apsaugos priemones.

„Kai kurios šalys narės finansuoja ir stato fizinius barjerus – daryti tai yra jų sprendimas“, – kalbėjo eurokomisarė.

Lietuva, Latvija ir Lenkija susiduria su neteisėtų migrantų iš Baltarusijos antplūdžiu. Į Lietuvą šiemet atvyko apie 4,2 tūkst. migrantų.

Reaguodama į kilusią krizę, Vyriausybė nusprendė statyti tvorą pasienyje su Baltarusija. Jai bus skirti 152 mln. eurų.

– Spalio viduryje pasakėte, jog esate labai susirūpinusi dėl žmonių, įstrigusių miškuose ties Baltarusijos ir Europos Sąjungos siena ir pakvietėte Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos ambasadorius aptarti galimų būdų tai spręsti. Kaip suprantu, susitikote praėjusią savaitę. Kokia buvo jūsų žinia Lietuvai ir kitoms šalims?

– Pirma, mes esame situacijoje, kuri yra labai pavojinga ir tai yra hibridinė grėsmė, kurią Lietuva, Latvija ir Lenkija patiria iš Aliaksandro Lukašenkos režimo. Jis naudoja žmones beprecedenčiu ir labai labai pavojingu būdu, kai žmonės įviliojami į spąstus ties išorine siena. Tad kaltė yra, žinoma, Lukašenkos ir jo režimo, tačiau tuo pačiu mes matome didžiulę humanitarinę riziką ties pasieniu, ir jau buvo atvejų, kai žmonės neteko gyvybių – tai dalykas, kurį svarbu aptarti.

Susitikimas iš tiesų įvyko praėjusią savaitę su ambasadoriais ir Europos Komisijos atstovais. Aš asmeniškai nedalyvavau, tačiau labai džiaugiuosi Europos Vadovų Tarybos išvada praėjusią savaitę, kur jie ragina įvesti griežtesnes sankcijas, daugiau priemonių prieš Lukašenkos režimą ir pasiekti trečiąsias šalis, kad šis žmonių gabenimas būtų sustabdytas.

Taip pat manau, kad turėtume pamėginti pasiekti tuos žmones, kurie yra įstrigę pasienyje, su humanitarine pagalba. Žinome, kad Baltarusijos pasieniečiai pakeičia elgesį: iš pradžių jie padeda žmonėms ir, kai jie pasiekia išorinę sieną, pakeičia požiūrį ir nebeleidžia jiems grįžti.

– Pasirodo vis daugiau pranešimų apie Europos Sąjungos susirūpinimą dėl to, kaip su migrantais elgiamasi Lietuvos pasienyje, taip pat – kaip Lenkijos ir Latvijos pareigūnai elgiasi su migrantais. Ar galite aiškiai pasakyti: ar palaikote Lietuvos pasieniečių veiksmus pasienyje su Baltarusija?

– Sekiau situaciją Lietuvoje nuo pat pradžių ir skyriau tam daug energijos, todėl turiu pasakyti, kad Lietuvos Vyriausybė ir institucijos elgėsi labai gerai reaguodamos į šią situaciją. Jos iš karto paprašė kitų šalių pagalbos, priėmė „Frontex“, priėmė Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO), paramą iš kitų šalių ir glaudžiai dirbo su Komisija. Ir mes rėmėme Lietuvą didelėmis pinigų sumomis – papildomais 37 mln. eurų bei įranga.

Tad manau, kad bendrai žiūrint Lietuva sureagavo labai gerai, gelbsti migrantams su (grįžimo) procesais ir užtikrinant sąlygas. Taip pat suprantu, kad situacija, su kuria susiduria Lietuva, yra labai sudėtinga ir nauja, tai beprecedentis atvejis, kokio nėra buvę anksčiau. Tad tai yra sudėtinga ir, žinoma, gali pasitaikyti klaidų, jas būtina tirti, tačiau bendrai imant, Lietuva su situacija tvarkosi labai gerai.

– Kita vertus, praėjusią savaitę pareiškėte, kad atstūmimai (angl. pushbacks) ES negali būti legalizuoti ir normalizuoti. Kaip tai dera su jūsų parama ir teiginiais, kad Lietuvai gerai sekasi tvarkytis su situacija?

– Na, atstūmimai nėra legalūs ir neturėtų būti legalizuoti ir, žinoma, mano kaip sutarties saugotojos vaidmuo yra užtikrinti, kad šalys laikytųsi ES teisyno, o jeigu ne, tai turi būti tiriama ir keičiama. Tad negaliu duoti carte blanche (visiškos laisvės) viskam, kas gali nutikti ar nutiko Lietuvos pasienyje, esu labai susirūpinusi dėl pranešimų apie atstūmimus, tačiau bendrai paėmus turiu pasakyti, kad Lietuva, mano vertinimu, tikrai stengiasi laikytis Teisyno, stengiasi padaryti, ką gali, ir yra skaidrūs.

Tiesą sakant, matau to skirtumą nuo Lenkijos valdžios, kuri buvo mažiau skaidri ir dabar priėmė naują įstatymą, kuris, mano požiūriu, gali neatitikti ES teisyno, be to, nėra užtikrinama būtinoji pagalba. Tad jeigu lygintume, manau, kad Lietuva stengiasi padaryti, ką gali šioje labai labai sudėtingoje situacijoje. Be to, svarbu kalbėti apie tuos, kurie iš tiesų yra kalti – Lukašenkos režimą.

– Vis dėlto kalbant apie diskusiją, kuri vysta Lietuvoje ir, manau, kitose rytinėse Bloko narėse – ar jūs laikote Lietuvos veiksmus atstūmimu, ar ne?

– Jeigu atvirai, neturiu pakankamai informacijos, kad atsakyčiau į šį klausimą. Tai turėtų tirti Lietuvos institucijos ir pasirūpinti, kad jų veiksmai derėtų su teisynu. Reikia turėti omenyje, kokia sudėtinga yra situacija ir kad Lietuva, saugodama savo sienas, nori laikytis pamatinių žmogaus teisių.

– Ponia Johansson, tame pačiame pareiškime, kurį išsakėte praėjusią savaitę, kai minėjote, kad atstūmimas neturėtų būti normalizuotas ir legalizuotas, minėjote Lenkiją ir pasakėte, kad ji vykdo atstūmimus. Ką Lenkijos pareigūnai daro kitaip, palyginti su Lietuvos pareigūnais, kas leidžia jums daryti išvadą, jog Lenkijos pareigūnai atstūmimą vykdo, o Lietuvos – ne?

– Ne, manau, esate neteisingai informuotas. Neišsakiau tokios formos kaltinimo nei Lenkijai, nei Lietuvai. Neturiu pakankamai žinių, kad galėčiau tai tvirtinti, tačiau iš Lenkijos valdžios prašau skaidrumo. Manau, tai irgi yra būdas tvarkytis su pranešimais (apie pažeidimus): jeigu sakai, kad laikaisi ES teisyno ir pagrindinių žmogaus teisių, reikėtų būti skaidriam ir tai atskleisti.

– Ar galite plačiau pakomentuoti pareigūnų mums pateiktus duomenis, kad iki šiol Lietuvos pasienio su Baltarusija punktuose prieglobsčio pasiprašė vienas migrantas, dar du migrantai prieglobsčio pasiprašė Lietuvos ambasadoje Minske? Tai yra dvi alternatyvos, kurias Lietuvos pareigūnai siūlo, kai nukreipia migrantus atgal į Baltarusiją. Jomis pasinaudojo trys migrantai. Ką šis skaičius sako apie šio mechanizmo efektyvumą?

– Nežinau, ar šie skaičiai mums ką nors sako, tačiau ką svarbu pasakyti, kad, pagal ES teisyną, manau, jog neturime atvirų sienų. Žmonės neturi teisės patekti į Šengeno erdvę ES šalyje narėje tada, kai užsinori. Jie turi teisę pateikti prieglobsčio prašymą ir jie tai gali padaryti ES pasienio punktuose, tačiau jie neturi teisės patekti, kada užsinori, nes mūsų sienos nėra atviros ir jos neturi būti atviros.

– Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pakartojo, kad ES toliau laikysis ilgalaikės pozicijos nefinansuoti fizinių barjerų ties ES siena statybų. Kodėl komisija nepersvarsto šios pozicijos?

– Europos Vadovų Taryboje praėjusį penktadienį vyko labai ilgos ir gilios diskusijos (šiuo klausimu). Kaip man buvo pristatyta, buvo aišku, kad šią poziciją palaiko didžioji dalis valstybių narių. (...) Svarbu pasakyti, kad Europos Komisija remia šalių narių bandymus saugoti išorinę sieną, teikdama paramą per „Frontex“ ir finansuodama kitokio pobūdžio sienos apsaugos priemones. Tačiau ne tik Europos Komisija finansuoja išorinių sienų apsaugą, šalys narės taip pat už tai atsakingos. Kai kurios šalys narė finansuoja ir stato fizinius barjerus – daryti tai yra jų sprendimas. (...).

– Komisija neperžiūri sprendimo dėl fizinių barjerų finansavimo, Komisijos pozicija dėl atstūmimo irgi yra pakankamai aiški – ji jų nepalaiko. Tačiau kokius įrankius rytinės bloko narės tuomet turi efektyviam dorojimuisi su krize? Galite įvardyti bent tris dalykus, kuriuos Komisija tvirtai remia ir kurie padėtų tvarkytis su tokio pobūdžio krizėmis?

– Pirmiausia turiu pasakyti, kad Komisija laikosi sutartyse ir ES teisyne numatyto požiūrio. Tai mūsų vaidmuo. Esame sutarčių sergėtojai, todėl jeigu sutartyse yra aiški pozicija, (...) mūsų vaidmuo yra ją saugoti. Tai darau ir aš. (...)

Svarbiausia tvarkantis su šia krize, su hibridine Lukašenkos grėsme, yra eiti prieš Lukašenką. Turime stiprinti sankcijas Baltarusijai, ir esu labai patenkinta, kad Europos Vadovų Taryba pabrėžė tai savo išvadose.

Taip pat turime padaryti daugiau, kad neleistume vykti skrydžiams, kuriais keliauja žmonės, kuriais Lukašenka naudojasi skatindamas hibridinę grėsmę. Tam turime pasiekti tiek trečiąsias šalis, kad skrydžiai būtų sustabdyti, tiek atskirus žmones, kurie yra suviliojami sumokėti daug pinigų, o paskui būti įstrigę sudėtingoje situacijoje.

Ir paskutinis dalykas – turime išnaudoti galimybes teikti humanitarinę paramą žmonėms, kurie yra įstrigę šioje pavojingoje ir vis šaltesne tampančioje padėtyje netoli išorinių sienų.

– Europos Vadovų Taryba praėjusią savaitę pavedė komisijai pasiūlyti reikalingus pokyčius ES teisėje, kad su krize būtų kovojama dar geriau. Ar galite pateikti daugiau detalių, kokius pokyčius Europos Komisija pasiūlys ir kiek laiko truks šis procesas?

– Europos Vadovų Tarybos išvados paskelbtos praėjusį penktadienį, todėl per anksti sakyti, kad turiu sprendimą. Tačiau žinoma, kad mes vertinsime visas galimybes padėti sustabdyti šį spaudimą, su kuriuo susiduria Lietuva, Lenkija ir Latvija.

Vis dėlto leiskite pasakyti, kad teisėkūros procesas Europos Sąjungoje yra lėtas. Kalbant apie migraciją, (...) taip pat žinoma, kad čia greito sprendimo nėra. Todėl mes žiūrime ne tik į teisėkūrą – svarbiausia dabar yra įsikišti, kad padidintume spaudimą Lukašenkos režimui ir sustabdytume skrydžius.

– Nusikelkime dar į interviu pradžią, kai sakėte, kad Lietuva dirbdama su migrantais yra skaidresnė už Lenkiją. Ar galite papasakoti detaliau, kur Lietuva buvo skaidresnė?

– Aš labai vertinu Lietuvos požiūrį nuo pat pradžių – Lietuva pati kreipėsi į Komisiją. (...) Iki šiol palaikome labai glaudų ryšį dėl vykstančių dalykų. Lietuva taip pat kreipėsi į šalis nares ir sulaukė paramos. Ji taip pat kreipėsi paramos į „Frontex“, o dabar „Frontex“ yra dislokavusi daugiau nei 100 pareigūnų ties siena. Lietuvoje taip pat dirba Europos Prieglobsčio paramos biuro specialistai.

Taigi, ES agentūros dirba vietoje, žiniasklaida ir nevyriausybinės organizacijos turi galimybę aktyviai veikti. Manau, kad būti skaidriam yra teisingas kelias tai daryti (tvarkytis su migrantu srautais – BNS).

Žinoma, kartais bus diskusijų. Tos diskusijos turi vykti, ir netinkamas elgesys turi būti tiriamas, bet mano bendras įspūdis yra tas, kad Lietuva iš tikrųjų bando laikytis Teisyno, vertybių, rodo skaidrumą ir nusiteikimą bendradarbiauti su ES agentūromis ir šalimis narėmis. Tą tikrai vertinu.

– Dėkoju už pokalbį.

BNS