Etikos sargai pradėjo dar vieną tyrimą dėl pažeidimų, svarstant „čekutininkams“ palankias BK pataisas

Seimo etikos sargai nusprendė padaryti pertrauką, vertinant, ar parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) buvo pažeistos procedūros svarstant į „čekiukų“ bylas įsivėlusiems politikams palankias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas. Be to, pradėtas dar vienas tyrimas šiuo klausimu – dėl galimų Seimo statuto pažeidimų, prašant klausimą svarstyti skubos tvarka.

Sprendimas dėl pertraukos, vertinant procedūrų teisėtumą, priimtas po to, kai pirmadienio rytą posėdžiavęs TTK nutarė išbraukti iš komiteto darbotvarkės patobulintų BK pataisų klausimą – jos negrįš ir į pirmadienį vyksiančio plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Dėl procedūrinių pažeidimų komitete svarstant BK pataisas į etikos sargus kreipėsi parlamentarai Agnė Bilotaitė, Giedrė Balčytytė, Agnė Širinskienė ir Vitalijus Gailius. Iniciatoriai suabejojo dėl TTK posėdyje vykusio balsavimo, sprendžiant, ar prašyti atlikti BK pataisų teisinio poveikio vertinimą. 

Pradės tyrimą dėl pritaikytos skubos tvarkos

Kaip skelbta, ketvirtadienį vykusio plenarinio Seimo posėdžio pabaigoje, socialdemokratas Karolis Podolskis paprašė Seimo grįžti į BK pataisų svarstymo stadiją ir apsispręsti dėl skubos tvarkos. Vis tik, įstatymo pataisos po svarstymo jau buvo patvirtintos jau anksčiau. Toks socialdemokratų frakcijos žingsnis sulaukė kritikos – Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis Eltai teigė, kad taip buvo pažeistos teisės normos ir išprievartautas parlamento statutas.

Etikos ir procedūrų komisija taip pat nusprendė pradėti tyrimą dėl netikėtos socialdemokratų iniciatyvos BK pataisoms Seime taikyti skubos tvarką. Tokį siūlymą pateikė demokratas Domas Griškevičius. 

Seimo Teisės departamentas penktadienį pasisakė, jog patobulinta šio įstatymo versija prieštarauja Konstitucijai ir kardinaliai skiriasi nuo pirminio siūlymo turinio.

„Manytina, kad korupcinio pobūdžio veikomis, iš jų ir piktnaudžiavimo veika, yra daroma esminė žala asmenų, visuomenės ir valstybės interesams, o dekriminalizuojant piktnaudžiavimo veikas, sukėlusias didelę neturtinę žalą, nepaisoma iš Konstitucijos kylančios įstatymų leidėjo pareigos įstatymais uždrausti tokias veikas“, – savo išvadoje teigia Teisės departamentas.

ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį nusprendė skubos tvarka priimti svarstymo stadiją įveikusias į „čekučių“ skandalą patekusių politikų atsakomybę švelninančias BK pataisas – dėl jų ketinta apsispręsti pirmadienį. Visgi, toks sprendimas parlamente sukėlė dideles aistras. Klausimą nuspręsta išbraukta iš pirmadienio posėdžio darbotvarkės. 

Jeigu Seimas pritartų parlamentarės socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotam projektui, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai (ES), tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Už padarytą labai didelę turtinę žalą siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.

Siūloma nustatyti, kad padaryta turtinė žala būtų laikoma didele, kai jos dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (šiuo metu 20 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (45 tūkst. eurų). Labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL padaryta žala.

Tačiau BK neliktų neturtinės žalos, padarytos piktnaudžiaujant, sąvokų – tokius siūlymus kritikuoja ne tik Seimo opozicija, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Generalinės prokuratūros atstovai.