„Etap­lius“ ty­ri­mas. Bio­du­jų ga­myk­los sta­ty­bą tem­do pa­žei­di­mų še­šė­lis

Praė­ju­sią va­sa­rą Kur­šė­nų mies­to ir ap­lin­ki­nių kai­mų gy­ven­to­jus pa­sie­kė ži­nia – Bi­jū­nė­lių kai­me ruo­šia­ma­si sta­ty­ti ga­lin­gą bio­de­ga­lų ga­myk­lą, per­dirb­sian­čią mėš­lą. Tai iš kar­to su­kė­lė gy­ven­to­jų pa­si­pik­ti­ni­mą. Dar di­des­nis ažio­ta­žas ki­lo, kai paaiš­kė­jo, kad ga­myk­lą ke­ti­na sta­ty­ti vos ke­lis mė­ne­sius gy­vuo­jan­ti įmo­nė, ku­rios at­sto­vai su „man­da­gu­mo vi­zi­tu“ pir­miau­sia lan­kė­si pas ra­jo­no me­rą ir per 6 die­nas ga­vo lei­di­mą keis­ti že­mės skly­pų pa­skir­tį. Ne­pai­sant nu­sta­ty­tų pa­žei­di­mų dėl skly­po pa­skir­ties kei­ti­mo, tiek sa­vi­val­dy­bė, tiek vers­lo at­sto­vai bio­du­jų ga­myk­los idė­ją pa­lai­ko.
 

Apie planuojamą gamyklą sužinojo atsitiktinai

Pirmasis apie būsimą gamyklą šalia Kuršėnų sužinojo ūkininkas Eimantas Morkevičius – apie informacinį stendą laukuose jam pranešė atsitiktinai pro šalį vykę vaikai.

Sužinoję apie planus šalia Kuršėnų statyti biodegalų gamyklą, gyventojai pradėjo rinkti parašus, prieštaraujančius jos atsiradimui. Iš viso surinkta apie 5 tūkst. parašų. Pasak kuršėniškių suburtos asociacijos „Už švarų orą“ pirmininko Manto Šakočiaus, Kuršėnų istorijoje, ko gero, nėra buvę surinkta tiek parašų, laiškais savo poziciją išsakė net Norvegijoje gyvenantys kuršėniškiai.

Takoskyrą tarp investuotojų ir gyventojų didina komunikacijos spragos – asociacijos pirmininkas pasigenda investuotojų noro kalbėtis su gyventojais.

„Visų pirma, investuotojai turėjo atvykti pas gyventojus pasikalbėti dėl būsimos gamyklos, o ne su mandagumo vizitais užsukti pas mūsų rajono merą. Manau, šiandien mes čia net nestovėtume, jei būtų taip įvykę. Nes iš tikrųjų vieta, kaip matote, yra netinkama ir kelio danga netinkama. Infrastruktūros nėra absoliučiai jokios. Aplinkui jokių taršos šaltinių nėra, pas mus vyraujanti žemės ūkio šaka yra žemdirbystė, javus auginame, bet ne gyvulininkystė, taip kad paties to mėšlo, kurį reikėtų perdirbti, nėra. Reikia, vadinasi, atsivežti, o atsivežti galima tik per Kuršėnus“, – sako M. Šakočius.

Pasak M. Šakočiaus, tokia gamykla galėtų būti statoma prie fermų, sąvartynų, kur mažintų taršą, bet ne vietoje, kur tokios taršos nėra.

„Viešinimo metu jie minėjo, kad pati gamykla bus eksperimentinė, neturinti analogų. Natūralu, kad kyla žmonėms klausimas, kas, jei tas eksperimentas nepavyks, kas už tai atsakys? Įmonė, kuri yra įsteigta prieš kelis mėnesius ir kurios įstatinis kapitalas 2,5 tūkst.? Protu nesuvokiama“, – sako M. Šakočius.

Bloga ne gamykla, o vieta

Biodujų jėgainė planuojama statyti Bijūnėlių kaime, keli kilometrai nuo Kuršėnų, šalia geležinkelis, dujotiekio trasa. Gyventojai baiminasi, kad, vyraujant vakarų krypties vėjams, Kuršėnų ir aplinkinių gyvenviečių link iš biodujų gamyklos pasklis nemalonūs kvapai.

Pasak gyventojų, žmonės čia mėgsta bėgioti, važinėti dviračiais, leisti laiką prieš dešimtmetį sutvarkytoje poilsiavietėje greta Pakumulšių I tvenkinio. Iki birželio mėnesio šioje poilsiavietėje planuojama atnaujinti persirengimo kabinas, pavėsines, įrengti vaizdo stebėjimo kameras ir elektros instaliaciją. Tam savivaldybė skyrė dalinį finansavimą – 12,5 tūkst. Eur.

„Ten toliau yra miestelis, senas dvaras, tvenkinys, čia gražios vietos, rekreacinės zonos. Šitokia gamykla sudarkytų visą mūsų vaizdą. Galų gale, per tiltą važiuotų vadinamosios šūdų mašinos prieš mūsų gražų tiltą, neseniai pastatytą“, – sako M. Šakočius.

Dar kovą šalia sklypų susirinkę gyventojai ir projektui nepritariantys Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariai žurnalistams rodė kelio dangą, duobėtą ir nepritaikytą važiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms.

„Kai padarė pirmąjį viešinimą, aš klausiau, o iš kur jūs paimsite mėšlą. Aplinkui jokių galvijų fermų nėra. Iš kur jūs visa tai imsite? Vešite jūs 60–80 km? Visa tai suvežti, matėte, koks kelias, šituo keliu – tai jo neliks per savaitę“, – žurnalistams sakė Tarybos narė Ada Grakauskienė.

Įmonė gyvuoja vos metus

Biodegalų gamyklą Bijūnėlių kaime ruošiasi statyti UAB „Pažangi energija“, įregistruota 2021 m. gegužės 4 d. Registrų centro duomenimis, bendrovės įstatinis kapitalas siekia 2,5 tūkst. Eur. Įmonę valdo trys akcininkai: Laimonas Cvirka (20 proc.), Donatas Daunys (10 proc.) ir UAB „SGM LT“ (70 proc.), užsiimanti gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, nekilnojamojo turto operacijomis už atlygį arba pagal sutartį, nuosavo nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu.

UAB „Pažangi energija“, pristatydama planuojamą projektą, teigė, kad ūkinė veikla apims dujų gamybą, dujų pardavimą dujotiekiais bei nepavojingų atliekų tvarkymą ir šalinimą.

Akcentuota, kad dujos bus gaunamos dėl mikroorganizmų anaerobiniu būdu bedeguonėje aplinkoje, o pagrindinę žaliavą pažangiųjų biodegalų gamyboje sudarys žemės ūkyje susidarančios bioskaidžios atliekos ir produktai: gyvulių mėšlas, žaliosios atliekos, energetiniai augalai.

Savivaldybei pristatytuose dokumentuose teigiama, kad nagrinėjamas sklypas yra kaimiškoje vietovėje, pietinė sklypo dalis ribojasi su regioniniu keliu, vakarinėje pusėje su magistraliniu dujotiekiu ir jo apsaugos zona, o šiaurės sklypo riba – su geležinkelio linijos teritorija ir jos apsaugos zona. Projekte rašoma, kad „diduma teritoriją supančių sklypų – žemės ūkio sklypai, miškų masyvai“.

Žada mažinti kvapus

Projektinius gamyklos sprendinius Šiaulių r. savivaldybei, gyventojams ir verslui rugpjūčio pabaigoje pristatęs D. Daunys, UAB „Pažangi energija“ inovacijų ir plėtros vadovas, sakė, kad dvi pagrindinės gyventojų baimės – smarvė ir transporto srautas – yra nepagrįstos, nes tokie objektai nesukuria kvapų, o atvirkščiai – juos naikina, paversdami organines atliekas produktais: dujomis ir biologinėmis trąšomis. Esą gamyba vyks beoriu būdu ir jei smirdės – tai reikš, kad garuoja dujos, tai yra garuoja į orą pinigai.

Gyventojų nepasitenkinimą dėl galimos smarvės ne kartą bandė paneigti ir UAB „Pažangi energija“ direktorius L. Cvirka.

„Drąsiai galiu teigti, kad ši jėgainė, ši pažangiųjų biodegalų gamykla neskleis nemalonių kvapų, o anaiptol juos mažins. Mes, iš ūkių paėmę šviežią mėšlą, jį perdirbsime į du produktus. Pirma, išimsime šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir iš jų pagaminsime pažangiuosius biodegalus – biometaną, kurį atiduosime į perdavimo sistemą naudoti transporto sektoriuje. Antra, mes pagaminsime organines trąšas, kurios yra priskiriamos ekologinio ūkininkavimo trąšoms, ir taip sukursime bekvapę trąšą, kurią grąžinsime ūkininkams ir jie, tręšdami savo laukus, jau tręš juos nebe šviežiu mėšlu, o organinėmis bekvapėmis trąšomis“, – „Šiaulių televizijos“ eteryje aiškino įmonės vadovas.

Mandagusis vizitas – visiems mero durys atviros

Remiantis „Etaplius“ surinktais duomenimis, projekto vystytojai, visų pirma, pasibeldė į Šiaulių rajono mero Antano Bezaro duris. Meras apie įvykusį UAB „Pažangi energija“ „mandagųjį vizitą“ neslepia.

„Visi žino, kad mano kabineto durys visada būna atviros visiems. Buvo atėję mandagumo vizito – pasakyti, kad planuoja statyti, kad, parengę projektinius pasiūlymus, viešins ir svarstys su visuomene – tai ir vyko“, – savivaldybės svetainėje rašė meras.

„Etaplius“ rajono mero raštu teiravosi apie susitikimą su UAB „Pažangi energija“ atstovais (kada tiksliai vyko, kiek kartų, kas šiuose susitikimuose dalyvavo, kas juose aptarta, kas sutarta, ar susitikimas deklaruotas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), tačiau sulaukta tik vieno atsakymo: „Apie susitikimą deklaruota.“

Į vaizdo kamerą kalbėti meras taip pat negalėjo, pasak jo padėjėjos Ritos Žadeikytės, tuo metu A. Bezaras turėjo nedarbingumą.

Išlikęs ankstesnis mero pasisakymas 2021 m. gruodžio 21 d. Tarybos posėdyje, kuriame jis teigė, kad minėtos įmonės atstovai (-as) „lankėsi prieš pradedant darbus pasidomėti. Jokių pažadų, kaip kas formavo nuomonę, nebuvo. Jeigu ateina ar verslininkų, ar gyventojų – durys visada atviros“.

VTEK: susitikimas nedeklaruotas

Tai, kad A. Bezaro susitikimas su UAB „Pažangi energija“ nebuvo deklaruotas, „Etaplius“ patvirtino VTEK. Atsakyme teigiama, kad iki balandžio 20 d. SKAIDRIS sistemoje duomenų apie A. Bezaro ir UAB „Pažangi energija“ susitikimą nėra. Be to, ši bendrovė neįrašyta į lobistų sąrašą.

Tačiau ne kiekvienas susitikimas yra laikytinas lobistine veikla – svarbu nustatyti, ar susitikimo metu siekta daryti įtaką būtent dėl teisėkūros. Ar UAB „Pažangi energija“ vykdė lobistinę veiklą, VTEK informacijos tuo metu neturėjo, tačiau kreipėsi į Šiaulių rajono merą. Gavusi informaciją, komisija nuspręs, ar yra pagrindas pradėti tyrimą dėl galimo Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų nesilaikymo. Iki straipsnio publikavimo VTEK sprendimas „Etaplius“ nebuvo žinomas.

Leidimas duotas, nors reikalingi dokumentai nepateikti

2021 m. birželio 9 d. savivaldybės administracijos direktorius Gipoldas Karklelis savo įsakymais pakeičia žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą Kuršėnų kaimiškojoje seniūnijoje, Bijūnėlių kaime, nors dar nebuvo gauti LTG „Infra“ ir AB „Amber Grid“ sutikimai.

Neeilinio Tarybos posėdžio, vykusio lapkričio 3 d., metu pabrėžiama, kad UAB „Pažangi energija“, birželio 2 d. prašydama pakeisti žemės paskirtį, nurodė gegužės 17 d. kreipusis į LTG „Infra“ ir AB „Amber Grid“ ir kad prie prašymo pridedami atsakymai, neprieštaraujantys žemės paskirties keitimui, tačiau šie dokumentai pridėti nebuvo.

AB „Amber Grid“ pritarimą projektiniams sprendiniams UAB „Pažangi energija“ gavo tik rugsėjo 22 d., kai rugsėjo 17 d. jau buvo įvykęs projektinių pasiūlymų viešinimas. O AB „Amber Grid“ sutikimą pakeisti žemės paskirtį gavo rugsėjo 23 d., nors birželio 9 d. žemės paskirtis jau buvo pakeista fizinio asmens vardu.

Šiaulių rajono savivaldybė patvirtino, kad prieš žemės paskirties keitimą buvo gauti reikalingi dokumentai, išskyrus sutikimą iš AB „Amber Grid“. „Netrukus po to, kai klaida buvo pastebėta, sutikimas iš „Amber Grid“ buvo gautas“, – raštu pateikta savivaldybės pozicija.

Pasak savivaldybės, tokią klaidą lėmė valstybės tarnautojo žmogiškasis faktorius.

Komisija nustatė pažeidimų

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėja Jurgita Mickūnė „Etaplius“ informavo, kad 2021 m. spalio 12 d. buvo gautas iniciatyvinės grupės „Už švarų orą“ prašymas dėl administracijos direktoriaus įsakymų panaikinimo, šiurkščiai pažeidžiant sprendimų priėmimo procedūras. Tyrimo metu iniciatyvinės grupės prašyme nurodytas procedūrinis pažeidimas, keičiant žemės paskirtį, pasitvirtino – pasirašyti įsakymų projektai be magistralinio dujotiekio savininko AB „Amber Grid“ pateikto sutikimo dėl žemės paskirties keitimo. Tačiau, Generalinės prokuratūros nutarimu, „atsižvelgiant į tai, kad pritarimas projektiniams pasiūlymams gautas, tokio pritarimo nesavalaikis gavimas taip pat vertinamas kaip formalus“.

Trys kaltieji

J. Mickūnė „Etaplius“ nurodė, kad lapkričio 15 d. komisija pateikė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui administracinės procedūros teikimą, kur įvardijami pažeidimai ir atsakingi asmenys.

Tačiau gruodžio 21 d. vykusio Tarybos posėdžio metu administracijos direktorius sakė, kad „komisija dar kol kas nėra darbo pabaigusi dėl žmonių, kuriems buvo atliekamas tyrimas, nedarbingumo“, nors dar kelios dienos prieš minėtą Tarybos posėdį Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėja Vilija Vaičekauskienė pateikė prašymą ją atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų šalių susitarimu. Gruodžio 31 d. jos prašymas buvo patenkintas.

Tyrimo metu nustatyta, kad Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėja, derindama įsakymų projektus, nesivadovavo teisės aktų reikalavimais ir netinkamai vykdė nustatytas funkcijas. Pripažinta, kad netinkamai pareigas vykdė ir Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausioji specialistė bei Teisės ir personalo administravimo skyriaus vyriausiasis specialistas.

Administracijos direktoriaus sprendimas nepanaikintas

Neeilinio Tarybos posėdžio metu siekta panaikinti administracijos direktoriaus sprendimą, pakeitusį žemės sklypų paskirtį, tačiau tai nebuvo pasiekta. Savivaldybė nurodo, kad tam „nebuvo teisinio pagrindo“.

Administracijos direktorius G. Karklelis į kamerą žurnalistams atsakyti negalėjo, pasak R. Žadeikytės, „direktorius labai užsiėmęs“, tačiau savivaldybė pateikė atsakymus raštu.

„Vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas“, – Teritorijų planavimo įstatymą cituoja savivaldybė.

Mero nuomonė dėl gamyklos – dviprasmiška

Rugpjūčio 19 d. išplatintame kreipimesi A. Bezaras teigia, kad dėl naujos gamyklos šalia Kuršėnų atsiradimo nerimo yra ir jam. „Gamykla planuojama per daug arti miesto, vyraujant vakarų vėjams, nemalonių kvapų gali būti, manau, kad ne tam gražiname, puoselėjame ir puošiame Kuršėnus. Bet manyti yra viena, reikia žiūrėti, ką teikia įstatymai, kokią politiką palaiko valstybė, Vyriausybė, Seimas“, – praėjusią vasarą rašė A. Bezaras.

Meras pabrėžė, kad savivaldybė nederina projektinių pasiūlymų užduoties. „Bendrovės prašoma papildyti projektavimo darbų apimtis, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, kuriuos pateikia statytojas, sąrašą ir statinio projektinių pasiūlymų sudėtį. Numatyti žaliavų pristatymo maršrutus, surengti papildomą viešinimą“, – rašoma rugpjūčio 19 d. kreipimesi.

Meras taip pat susilaikė neeilinio Tarybos posėdžio balsavime dėl administracijos direktoriaus įsakymų panaikinimo. Už sprendimų panaikinimą balsavo 10, prieš – 4, susilaikė – 7, nedalyvavo – 4 Tarybos nariai.

„Teisininkų, prokuratūros, Vyriausybės atstovo tarnybos išvada – nėra teisinio pagrindo panaikinti įsakymo“, – savo sprendimą susilaikyti balsavimo metu „Etaplius“ aiškino meras.

Pasiteiravus, kaip meras vertina tai, kad 11 mėn. egzistuojanti įmonė su 2,5 tūkst. Eur įstatiniu kapitalu siekia įkurti biodegalų gamyklą šalia Kuršėnų, rajono vadovas atsakė, kad tai privataus verslo sritis.

Kodėl skubėta?

Savivaldybė nurodo, kad pagal tuo metu galiojančius teisės aktus terminas administracinei paslaugai suteikti buvo 10 darbo dienų, o įsakymą pakeisti žemės paskirtį administracijos direktorius pasirašė per 6 darbo dienas – birželio 9 d.

„Etaplius“ primena, kad praėjusiais metais keitėsi Teritorijų planavimo įstatymas. Nuo liepos 1 d. įsigaliojo pataisa, kuria žemės sklypo paskirtis keičiama, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą – procedūrai atlikti nebeužtenka vien tik palankių bendrojo plano sprendinių.

„Seimo narė (Rima Baškienė, – aut. past.) pačiame pirmame pristatyme taip ir sakė – grįžkime į pradinį tašką, pradėkime vėl viską iš naujo. Čia buvo labai skubama, nes norėjo iki liepos 1 d., keitėsi įstatymai ir reikėjo skubos tvarka iki liepos trūks plyš padaryti. Mes daug dalykų kartais labai gerai darome ir buksuojame ant vietos, o čia kaip ledu nučiuožė“, – teigia A. Grakauskienė.

Kęstutis Lukšas: turėjo spręsti Taryba

Savivaldybės tarybos narys Kęstutis Lukšas teigia, kad administracijos direktorius negalėjo pasirašyti įsakymo dėl žemės paskirties keitimo.

„Negalėjo ir tuo labiau jis neturėjo įgaliojimų iš Tarybos, nes Tarybos paprastoji kompetencija yra 16 str., ten yra aiškiai parašyta, ką Taryba gali ir ko negali. Jeigu direktoriui būtų atiduotos tos pareigos, tai viskas tvarkoj“, – sako K. Lukšas.

Pasak jo, jei merui būtų rūpėjusi žmonių nuomonė, viso rajono prestižas, jis turėjo pirmiausia informuoti Tarybą.

„Vyrai, yra tokie norai, kad tas ir tas nori tartis su gyventojais. Mes ne prieš verslą, jeigu iš tikrųjų būtų pradėję sąžiningai, ėję kalbėtis su žmonėmis, aš beveik tikiu, kad būtume tą vietą radę, net neabejoju. Bet dabar rašo: 2,5 megavato galingumo, suvartoja apie 50 tūkst. per metus š..., tai jūs įsivaizduokite, jei paverstume kilogramais, tai 50 mln. kg per 365 dienas, tai kiekvieną dieną kiek per Kuršėnus fūrų turi pravažiuoti?“ – klausia K. Lukšas.

Aiškinasi poveikį aplinkai

Pagal įstatymą, planuojamą biodujų gamyklos veiklą turi įvertinti ir Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra). UAB „Pažangi energija“ į Agentūrą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) kreipėsi 2021 m. spalio 11 d.

Agentūra balandžio 11 d. „Etaplius“ teigė, kad tokiai veiklai yra taikomos atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

„Poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvauja ir suinteresuota visuomenė, kuri teikė pastabas / pasiūlymus, taip pat gauta pastabų ir iš subjektų. Atrankos išvada Agentūros dar nepriimta, atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūra tebevyksta ir šiuo metu yra laukiama atrankos informacija po pateiktų pastabų“, – teigiama Agentūros atstovės spaudai Tomos Jakutytės laiške.

Asociacijos „Už švarų orą“ pirmininkas M. Šakočius pripažįsta, kad šiuo metu gyventojai viltingai laukia Agentūros išvados dėl PAV. Iniciatyvinė grupė ne kartą raštu kreipėsi į Agentūrą, pateikė jai per 5 tūkst. gyventojų parašų, tad tikimasi, kad visuomenės interesas neliks nuošalyje ir bus priimtas sprendimas atlikti PAV.

Tikina, kad gyventojai išloš

Kalbant su asociacijos „Už švarų orą“ atstovais, ne kartą nuskambėjo ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų (toliau – ŠPPA) rūmų generalinio direktoriaus Alfredo Jonuškos pavardė. Esą vienas pirmųjų UAB „Pažangi energija“ direktoriaus L. Cvirkos žingsnių buvo vizitas pas A. Jonušką, šis ir pasiūlęs kreiptis į merą A. Bezarą. Be to, A. Jonuška pats gyvena Kuršėnuose, tačiau atvirai palaiko biodujų jėgainės projektą ir tikina gyventojus, kad iniciatyvinės grupės pateikiama informacija yra klaidinanti, o baimės dėl smarvės yra nepagrįstos.

„Aš pats gyvenu Kuršėnuose ir matau, kiek sunkvežimių pravažiuoja per Kuršėnus ir kas ten yra vežama. Kažkodėl niekam nėra įdomu. Ten vežamos ir agresyvios medžiagos, ir cheminės medžiagos, ir naftos produktai. Ir važiuoja per tą patį tiltą ir per tą pačią Ventos ar Vytauto gatvę. Tai iš tikrųjų pagal pateiktus skaičiavimus, kurie buvo pateikti „Pažangios energijos“ (čia priešprojektiniai pasiūlymai, net ne projektas, verslo planas tik daug vėliau gims ir visi kiti dokumentai), kad auga srautas, tai tik 8 proc. Tai tikrai nėra ženklus ir nelabai bus matomas“, – sakė A. Jonuška.

Be to, A. Jonuška čia įžvelgia ir teigiamą projekto pusę – atsiradus gamyklai, tiek verslas, tiek savivaldybė būtų suinteresuota pasirūpinti infrastruktūra – suremontuoti kelią, kuris jau dabar yra prastos būklės. Taip, pasak A. Jonuškos, laimėtų ir patys gyventojai.

Verslas idėją palaiko

ŠPPA rūmų prezidentas Vytis Lembutis patikino, kad UAB „Pažangi energija“ į juos nesikreipė. Esą ŠPPA rūmai šiuo projektu susidomėjo tik po V. Lembučio apsilankymo pristatyme. Išgirdęs apie vietos gyventojų pasipriešinimą, situacija susirūpino ir A. Jonuška, nors UAB „Pažangi energija“ nėra ŠPPA rūmų narė.

„Jeigu taip atvirai, mes jį kvietėme pokalbio, jis mūsų pokalbio nekvietė. Kad būtų aišku, kad buvo kažkoks bandymas daryti įtaką, jeigu tokių minčių yra, tai tikrai nėra. Man teko dalyvauti pirmame susitikime su bendruomene. Galiu tik pasakyti, kad jis labai nustebino. Pirmas susitikimas buvo labai aštrus. Labai dviprasmiškas susitikimas. Matosi, kad buvo aiškios interesų grupės ir kiekviena interesų grupė karštligiškai bandė atstovėti savo poziciją. Matydami, kaip viskas vyksta, mes inicijavome pokalbį su statytojais, šito projekto vystytojais, jie pristatė mums projektą, po kurio ir gimė sprendimai“, – sakė V. Lembutis.

Jauna įmonė – ne kliūtis

ŠPPA rūmų vadovų teigimu, išnagrinėjus situaciją, nei UAB „Pažangi energija“ akcininkai, nei 2,5 tūkst. Eur įmonės įstatinis kapitalas abejonių nesukėlė. Esą tai visiškai normalu įmonei, kuri dar tik pradeda savo veiklą. Svarbiausia, pasak A. Jonuškos, yra steigėjų patirtis ir kvalifikacija.

„Ir mokslinis potencialas yra, ir išsilavinimas yra, ir patirtis yra tos įmonės darbuotojų. Jie turi patirties toje srityje. Tai visiškai atsako į klausimą, ar gali būti. Be abejo, yra ir Šiauliuose, ir turi tą įstatinį kapitalą statistiškai 2,5 tūkst. Eur, o apyvartos yra milijoninės. Tai čia joks trūkumas nei privalumas“, – sakė A. Jonuška.

Taigi, tiek verslas, tiek savivaldybė šį projektą sutiko itin palankiai. Pokalbio metu ir V. Lembutis, ir A. Jonuška ne kartą patikino, kad technologiškai ši biodujų jėgainė dabartiniame etape trūkumų neturi, o ir apskritai jos atsiradimas yra sveikintinas.

„Darome mes įvairias konferencijas dėl žiedinės ekonomikos, dėl žaliojo kurso ir pan. Tai visiškai patenka į tą lauką. Tai yra pažangu, tai yra šiuolaikiška ir modernu, atsisakinėti tokio projekto ir Taryba, ir mūsų rūmai nerekomenduoja“, – sakė A. Jonuška.

Pasirinkimą lėmė vieta

V. Lembučio teigimu, tokių technologiškai parankių vietų Lietuvoje yra nedaug. Šalia yra geležinkelis ir dujų paskirstymo stotis, tad galima tas dujas, kurios bus pagaminamos, įlieti į bendrą dujų tinklą.

„Esminis dalykas yra dujotiekio tinklas. Mes jo negalime pastatyti bet kur, jis turi magistralines trasas, į kurias gali būti įlieta. Tai jeigu jūs statysite tokias biodujų jėgaines 100 km kitoje vietoje, vadinasi, prijungimas prie tinklo praktiškai tampa neįmanomas. Tai yra per daug brangus projektas. Todėl, renkantis vietas šitokių projektų vystymui, pagrindinis dalykas yra – kur galima įjungti į dujų trasą visą šitą jėgainę, kad būtų galima atiduoti pagamintas dujas. Kas galbūt dar nėra iki galo užakcentuota ir gyventojams nėra iki galo aišku, kad šitos pagamintos dujos tiesiogiai patenka į vartojimo tinklą ir tai gali būti vienas iš veiksnių, mažinančių dujų kainą“, – sakė V. Lembutis.

Pasak jo, tai itin svarbu dabar, kai yra realus poreikis atsisakyti rusiškų dujų. Tad tokia jėgainė būtų moderni alternatyva.

Įžvelgia esminę klaidą

ŠPPA rūmų vadovai patikino, kad buvo iškėlę ir žaliavų klausimą. UAB „Pažangi energija“ jiems nurodė, kad mėšlas būtų vežamas iš aplinkiniuose rajonuose esančių ūkių, nutolusių keliasdešimties kilometrų spinduliu. Pasak pramonininkų, apie šimtus kilometrų negali būti nė kalbos, nes toks projektas būtų pernelyg nuostolingas, jo nefinansuotų ir Europos Sąjunga.

Pramonininkai ne kartą pabrėžė, kad idėjos palaikymo nereikėtų sieti su konkrečia įmone. Jų teigimu, jei tokį projektą siūlytų kita įmonė, ji lygiai taip pat sulauktų ŠPPA rūmų palaikymo. Nepaisant to, tiek V. Lembutis, tiek A. Jonuška pripažįsta, kad UAB „Pažangi energija“ padarė vieną esminę klaidą, kuri ir lėmė kilusį aplinkinių gyventojų nepasitenkinimą.

„Aš manau, kad buvo padaryta viena esminė klaida šiame procese – nebuvo pradėtas dialogas su bendruomene nuo pat pradžių. Šitame etape jau susiformavo tam tikros nuomonės ir tas nuomones pakeisti yra be galo sudėtinga. Mūsų giliu įsitikinimu, mes ir kviečiame šitą kompaniją dar ir dar kartą grįžti dėl pokalbio su visuomene, su Kuršėnų miesto ir aplinkinių gyvenviečių bendruomene, kad parodytų, pasikalbėtų ir paaiškintų. Kadangi šitas etapas buvo praleistas, rezultatą turime, kokį turime“, – sakė V. Lembutis.

Palaiko operatyvius sprendimus

Į „Etaplius“ klausimą, kaip vertina savivaldybės veiksmus ir galimus pažeidimus, pramonininkai pripažino, kad savivaldybės veiksmų teisėtumo vertinti nenorėtų. Visgi skubotai atliktiems sprendimams pateisinimą rado – esą verslas pasisako už operatyvumą, greitesnį dokumentų sutvarkymą, todėl supaprastintos tvarkos idėją palaiko ir remia.

„Kiek žinau, ta teritorijos dalis gali būti pramonės sandėliavimo paskirties, tai tas sprendimas galėjo būti greitas pagal įstatymus. Ar jis teisingai buvo padarytas, čia tegul vertina teismo institucijos, mes tikrai nesigilinsime ir nesiaiškinsime, bet mes sveikiname bet kokį greitą sprendimą, kad netrukdytų verslui ateiti“, – sakė A. Jonuška.

Į teismą paduota savivaldybė

UAB „Pažangi energija“ vadovas L. Cvirka nuo komentarų susilaiko. Telefonu jis teigė, kad šiuo metu vyksta teismo procesas ir į žurnalistų klausimus galės atsakyti tik jam pasibaigus.

„Kadangi rezultato dar nėra, norėtume susilaikyti nuo komentarų ir į klausimus atsakysime, kai bus teismas – balandžio pabaigoje“, – sakė L. Cvirka.

Šiaulių rajono savivaldybės atstovės R. Žadeikytės teigimu, UAB „Pažangi energija“ pateikė teismui skundą prieš savivaldybės administraciją dėl nepritarimo projektiniams pasiūlymams (idėjoms), kurios buvo pristatytos viešojo svarstymo metu.

„Etaplius“ žiniomis, balandžio 28 d. teismas skelbia nutartį šioje byloje. Pasirodžius šiam tyrimui, teismo sprendimas redakcijai dar nebuvo žinomas.